Izraelyje užfiksuotas retas dvigubos infekcijos atvejis. Neskiepyta nėščia moteris, užsikrėtusi tiek gripu, tiek koronavirusu, būdama geros būklės buvo išleista gydytis namuose, skelbia portalas „The Times of Israel“.
Kai kuriuose pranešimuose skelbiama, kad tai yra pirmas toks dvigubos infekcijos atvejis pasaulyje, nors pranešimų apie pacientus, sergančius gripu ir COVID-19, JAV pasirodė dar 2020 m. pavasarį.
Taip pat pažymima, kad pastarosiomis savaitėmis Izraelyje išaugo gripo atvejų – beveik 2 000 žmonių buvo paguldyti į ligoninę, baiminantis dėl šių dviejų ligų „mikso“. Nuogąstaujama, kad didelis gripo ir koronaviruso atvejų skaičius vėl padidintų krūvį ligoninėms.
Gali cirkuliuoti ir trys virusai
Patvirtinęs, kad vienu metu susirgti keliomis infekcijomis įmanoma, gydytojas infektologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis teigė, kad visgi dėl šio konkretus atvejo dar trūksta daugiau duomenų.
„Tokia žinutė spaudoje praplaukė, bet kol kas nėra pakankamai vertingos informacijos apie šį atvejį. Dar labai reikia gerai tai išsiaiškinti, nes dviejų virusų susikabinimas yra labai retas dalykas. Dviem skirtingomis ligomis vienu metu sirgti galima, bet dėl šio konkretaus atvejo norėtųsi daugiau informacijos“, – komentavo jis.
Anot virusologo prof. Sauliaus Čaplinsko, sunku pasakyti, ar tokių atvejų buvo iki šiol, nes tam reikia įrodymų, kad laboratoriškai būtų patvirtinti abu sukėlėjai. Tačiau tai, kad du virusai gali žmogų užklupti vienu metu, – pasitaiko.
„Kadangi pernai žmonės labiau saugojosi, laikėsi nemedicininių priemonių, buvo mažiau socialinių kontaktų, tai ir buvo mažesnė tikimybė, kad išplistų gripas, ir vienu metu cirkuliuojant keliems virusams jais žmogus užsikrėstų.
Kuo plačiau cirkuliuos ir vienas, ir kitas, o gal ir trečias virusas – omikronas, delta ir gripas, tai atsiras tikimybė, kad gali atsitiktinai sutapti, jog žmogus užsikrės vienu virusu. O toliau, dar nespėjus jo neutralizuoti imuninei sistemai, jei žmogus nesilaikys izoliacijos ir kitų priemonių, jis gali užsikrėsti ir kitu virusu. Tai Izraelis tą atvejį ir dokumentavo“, – dėstė jis.
Dėl gripo atskirai netestuoja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė taip negalėjo pasakyti, kiek dažnai tokie atvejai galėję pasitaikyti iki šiol. Aišku viena – Lietuvoje apie tai skelbta nebuvo.
„Tai, kad asmuo gali sirgti tiek koronavirusu, tiek gripu, tai įmanoma, bet Lietuvoje tokie atvejai negirdėti. Bet tam, kad tą išgirstume, reikia daryti tyrimus – ne tik koronaviruso, bet ir gripo. Tam taip pat yra PGR testai, bet, manau, laboratorijos dabar apkrautos tyrimais dėl COVID-19. Bet jei ieškosime gripo, tai ir surasime“, – sakė ji.
Kaip nurodė D. Razmuvienė, dabar gripas yra nustatomas kliniškai, ne laboratoriškai.
„Kai žmogus pasiskundžia gydytojui, pagal simptomatiką jis ir konstatuoja gripą ar kitą peršalimo ligą. Turi būti daroma pasirinktinė klinikinė diagnostika, kad gydytojas, į kurį kreipiasi asmuo, tiesiog pasirinktinai padarytų gripo ėminį – kad būtų galima atskirti, ar jaučiant peršalimo simptomus tai yra respiracinis sincitinis virusas, ar SARS-CoV-2, ar gripo virusas“, – dėstė ji.
Gripo mastas įvertintas ne iki galo
Portalas tv3.lt primena jau anksčiau rašęs, kad nustatomi gripo atvejai ilgą laiką buvo tik ledkalnio viršūnė, mat skaičiai galėjo būti kur kas didesni. Tai atskleidė LSMU Kauno ligoninės infekcinių ligų gydytojos doktorantės Monikos Kuliešės atliktas tyrimas.
Kaip portalui tv3.lt yra pasakojusi tyrimui vadovavusi gydytoja infektologė prof. Auksė Mickienė, jo metu, besiaiškinat, kiek žmonių, kurie guldomi į ligoninę dėl sunkių kvėpavimo takų infekcijų, iš tiesų serga gripu, nustatyta, kad tokių buvo net pusė.
„Lengvo gripo, kurio nereikia gydyti ligoninėje, nereikia tikrinti su PGR. Tačiau tie žmonės, kurie galimai dėl gripo, sunkios kvėpavimo takų infekcijos yra guldomi į stacionarą, kurie serga sunkiai, gripo be laboratorinių tyrimų neatskirti nuo kovido ar kitos infekcijos.
Kadangi anksčiau įprastai gripo PGR guldant į ligoninę būdavo daromi tik pavieniais atvejais, tai kai neieškai, tai ir nerandi. O kai tame darbe patikrinome per gripo sezoną visus guldomus pacientus su kvėpavimo infekcija ir turinčius gripo rizikos veiksnių (kurie potencialiai galėjo pasiskiepyti valstybės lėšomis), tai pusė atvejų buvo gripas, ko niekas niekada neįsivaizdavo“, – dėstė LSMU Kauno ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė.
Daliai dvi infekcijos vienu metu ypač pavojingos
Gydytojai sutinka – vienu metu pasigauti kelis virusus tikrai nėra į gerą. „Aišku, sunku pasakyti, kuris užsikrėtimas buvo pirmiau. Jei pirmiausia užsikrėsta gripo virusu, tai jam gydyti pirmiausia yra vaistai. Jei pirmomis keliomis paromis žmogus gauna gydymą, viskas būna gerai. Bet vis tik jei organizmas „pasigauna“ gripo virusą, imuninė sistema vis tiek nusilpsta, tai yra krūvis.
Ir tada žmogus tampa imlus bet kokiai kitai infekcijai, ypač po gripo – arba bakterinei, kai paprastai „prisikabina“ pneumokokas, arba galima ir užsikrėsti COVID-19. Organizmas po ligos ir taip turi atsigauti, o tokiu atveju dar gauna infekciją, kuri neturi gydymo. Ir organizmui reikia tai atlaikyti. Nepriklausomai nuo amžiaus tai yra ganėtinai didžiulis krūvis“, – pažymėjo D. Razmuvienė.
Be kita ko, ypač vadinamoji „flurona“ pavojinga jau lėtinių ligų turintiems asmenims.
„Dėl infekcijų „mikso“ ypač pažeidžiamoms grupėms gali būti daug didesnis komplikacijų pavojus. Viena vertus, pati liga gali trukti ilgiau, nes ir vienas, ir kitas patogenas veiks organizmą. Tai didesnės rizikos žmogui vėlgi gali būti labai pavojinga. Taip pat tiek patys virusai gali pažeisti organizmą, tiek atverti kelią kitoms – toms pačioms bakterinėms infekcijoms. Ir, savaime aišku, kad dėl virusų paūmėja lėtinės ligos, kurias žmogaus jau turi“, – įspėjo virusologas.
Jis atkreipė dėmesį, kad būtent lėtinių ligų paūmėjimai leidžia spręsti apie peršalimo ligų pakilimus.
„Medikai seniai pastebi, kad ne vien pagal peršalimo ligų registraciją, bet lėtinių ligų – širdies ir kraujagyslių, inkstų, plaučių – paūmėjimą, būna aišku, kad yra peršalimo ligų sezonas“, – sakė S. Čaplinskas.
Koronavirusas gripui vietos vėl neužleis?
Konstatuojant, kad kol kas gripo atvejai diagnozuojami vos dešimtims asmenų, specialistai neatmeta ir kitokio jo plitimo scenarijaus galimybės.
„Visos priemonės, kurių imamasi prieš koronavirusą, tinka ir prieš gripą. Tai pagal seną taisyklę ir virusų interferenciją, kai yra vienas vyraujantis virusas, kitas slopsta. Tą jau žinome seniai. Lietuvoje tik keliasdešimt gripo atvejų yra registruota, bet dar reikia palaukti, kaip bus. Nes gripas dažniausiai būdavo po Naujųjų metų, tai dar ankstoka pasakyti, kaip bus“, – svarstė A. Laiškonis.
Epidemiologė D. Razmuvienė pažymėjo, kad nors sergamumo gripu rodikliai šiais metais yra truputį aukštesni nei pernai, lyginant su daugelių ankstesnių metų sezonais, tai yra labai lengvas sezonas.
„Nustatomi kokie 7–10 atvejų, tai, kalbant apie rodiklius, 50–60 sergančiųjų 10 tūkst. gyventojų yra didžiausi skaičiai. Visais laikais po lapkričio 1 d. paprastai būdavo sergamumo gripu pakilimas, tai šiais metais gripas „nepajudėjo iš vietos“ – buvo 5 atvejai per mėnesį.
Po Kalėdų vėl būdavo šuolis į viršų, nežinau, kaip bus dabar, bet tokiu metu jau turėdavome geroką kilimą, bet skaičiai dabar yra labai nedideli“, – sakė ji.
Tiesa, D. Razmuvienė kartu atkreipė dėmesį, kad gripu serga vaikai. Tą rodo naujausi duomenys – dėl gripo buvo hospitalizuoti penki 0–17 m. amžiaus asmenys, vienas jų gydomas intensyvios terapijos skyriuje.