Po savaitgalio ir didžiųjų metų švenčių šią savaitę į viršų šoktelėję užsikrėtimai COVID-19 rodo viena – Lietuvoje jau stebimas omikron atmainos plitimas. Bent tą antradienį konstatavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Anot jos, gausesni užsikrėtimų skaičiai neišvengiamai yra ir išsiilgto buvimo su artimaisiais, šventimo bei praūžusių didelių renginių pasekmė. Valdžia dar prieš kurį laiką yra nusibrėžusi reanimacinių lovų užimtumo ribą, kada karantinas būtų neišvengiamas.
Tiesa, dar neseniai premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad karantinas, jei jo prireiktų, būtų trumpas, bet griežtas ir truktų 2–3 savaites. Visgi, nors nauja omikron atmainos sukelta koronaviruso banga neabejojama, apie visuotinį užsidarymą ekspertai kalbėti neskuba.
Atvejų skaičiai muša rekordus
Šia tema „Žinių radijo“ eteryje diskutavęs atvirų duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius konstatavo, kad tik laiko klausimas, kada omikron atmaina Lietuvoje taps dominuojančia.
„Mes žinome, kad Estijoje jau 50 proc. atvejų omikronas, Lietuvoje jo jau užfiksuota ir mes turime, sakyčiau, labai aiškų gana staigų kilimą tose [20–50 m.] amžiaus grupėse.
Kol kas dar tai yra tik įsibėgėjimas, nes šiek tiek augimo skaičius padidina tai, kad mes lyginame savaitinius augimo skaičius, turėjome tarpušvenčio savaitę, kai atvejų buvo mažiau. Bet žiūrint į kitas šalis, kuriose prasidėjo omikronas, jei seksime panašia trajektorija, atvejų didėjimą matysime didelį“, – situaciją komentavo jis.
Nors tyrėjai iš Pietų Afrikos Respublikos (PAR) publikavo duomenis, kad, nepaisant didelio atvejų šuolio, mirtingumas nuo koronaviruso ten neišaugo, tokio paties scenarijaus Europoje galima ir nesulaukti.
„Pamatysime, [kaip bus,] nes vakarų Europoje vis dar kyla atvejai. Tai kada bus tas kritimas, pamatysime. Bet su Pietų Afrika yra toks palyginimas, kad nors omikron bangos metu buvo rekordinis atvejų skaičius, mirčių skaičius labai mažas.
Tačiau žiūrint į grafiką ir lyginant su Vakarų Europa, omikron atvejų skaičius nebuvo rekordinis, mažesnis nei delta. O kai žiūrime į Vakarų Europą, atvejų skaičiai muša rekordus, tokių nebuvo matyti per visą epidemijos laikotarpį. Tai atviras klausimas, kas bus, jei atvejų matome daugiau. Taigi tas optimistinis PAR vaizdas gali nesikartoti Europoje“, – komentavo V. Zemlys-Balevičius.
Pažymima, kad Afrikoje kiek kita demografinė situacija, sirgusiųjų buvo gerokai jaunesnis amžius ir kt.
Pasiruošimas karantinui nereiškia, kad jis bus
Anot duomenų mokslininko, tai, kokios omikron pasekmės gali būti Lietuvoje, reikėtų spręsti stebint situaciją Vakarų Europoje.
„Joje dar [omikron] neįsisiautėjo tiek, kad pasimatytų pasekmės. Taigi atvejai tikrai kils, klausimas, ar tai sukels hospitalizacijų ir mirčių kilimą. Jis neišvengiamai bus, bet ar bus toks didelis, kad sukels karantiną, to dar pasakyti negalime“, – komentavo V. Zemlys-Balevičius.
Jis pažymėjo, kad bet kuriuo atveju reikia turėti planą, kaip elgsimės esant blogiausiai situacijai.
„Pasiruošimas karantinui yra visiškai normalus, bet tai nereiškia, kad karantinas bus. Yra nustatytas kriterijus, jei jo nepasieksime, tai ir nebus karantino. Ar jį pasieksime – atviras klausimas“, – pastebėjo duomenų analitikas.
Portalas tv3.lt primena, kad griežto karantino sąlygos lauktų užimtumui reanimacinėse lovose pasiekus 240.
Jis pridūrė, kad labai sunku prognozuoti, kokia bus situacija artimiausiu metu, kai jau prasideda eksponentinis augimas.
„Nes priklausomai nuo eksponentinio rodiklio gali būti labai blogai arba ne taip blogai. Tai aš žiūriu taip optimistiškai ir Kol kas šiandien galvoju, kad šį mėnesį bet kuriuo atveju bus atvejų rekordai, matysime tuos 4 tūkstančius, bet krantinio nebus“, – optimizmo nestokojo V. Zemlys-Balevičius.
Vienas karantino pagrindinių tikslų – apsaugoti sveikatos sistemą nuo staigaus lovų užsipildymo.
„Tai karantinas tą puikiai padarys ir ligoninės per tas 3 karantino savaites „išsivalys“. Bet, kol nepamatysime situacijos, kai banga Lietuvoje įsibėgės, kai matysime, kaip pildosi ligoninės, tada galėsime daryti prognozes“, – pridūrė jis.
Apsaugo nuo hospitalizacijos po dviejų skiepų krito
Jam antrindamas VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas dr. Gytis Dudas taip pat neabejojo, kad Lietuvoje išvysime rekordinius užsikrėtimo skaičius.
„Matome kas darosi šalyse, kur omikron atkeliavo kiek anksčiau, tai suklysti čia būtų sudėtinga. Juo labiau kad keletą omikron atvejų jau esame pagavę sekoskaita ir yra tik laiko klausimas, kada jis išplis. Pilnai sutinku, kad atvejų rekordai bus mušami“, – komentavo virusų tyrinėtojas.
Visgi kartu jis priminė, kad atvejai savaime jau seniai nebėra rodiklis, pagal kurį kažkas yra sprendžiama.
„Sprendžiant pagal PAR duomenis, kad žmonės, kurie yra skiepyti dvejomis „Pfizer“ dozėmis, kur apsauga nuo hospitalizacijos yra apie 70 proc., jei Lietuvoje turėtume pakankamą skaičių žmonių, kurie nėra gavę sustiprinamosios dozės, žmonės sirgs kažkiek lengviau. Bet faktas, kad apsauga nuo hospitalizacijos yra sumažėjusi iki tokio lygio, kad verčia sunerimti, ar užteks kritinio hospitalizuotų atvejų skaičiaus, labai sunku numatyti šiuo metu“, – pastebėjo G. Dudas.
Mirčių tarp skiepytų bus minimumas
Jis pažymėjo, kad didžiausia rizika, kalbant apie šį pandemijos etapą, yra tai, kad imunizuoti asmenys taip pat gali užsikrėsti omikron atmaina.
„Tai reiškia, kad situacija tampa šiek tiek prasčiau prognozuojama. Nes, kaip matėme delta bangos metu, kadangi nemažai žmonių buvo paskiepyta, dalis persirgę, tai delta nesukėlė tokių bėdų, kurios buvo 2020 m. žiemą. Bet jau dabar aišku, ligos eiga imunizuotiems asmenims yra lengvesnė“, – aiškino G. Dudas.
Anot mokslininko, persirgę ir paskiepyti žmonės dar labiau apsaugoti nuo užsikrėtimo omikron, ypač jei persirgimas buvo įvykęs neseniai.
„Bet kas greičiausiai įvyks, kad omikron ir taps tuo paskutiniu „lašu“ imunizacijos jūroje, kuomet žmonės, kad ir skiepyti, persirgs, persirgs daugiausiai lengvai, mirčių tarp skiepytų bus minimumas. [...] Nes jei dabar nežinome, ar dėl omikron ištiks sveikatos apsaugos krizė, bet žinome, kad paskiepyti žmonės į ligonines guls žymiai mažesniais tempais“, – konstatavo mokslininkas.
Daugelis greičiausiai sirgs lengvai
Nors daugeliui liga ir greičiausiai praeis lengvai, didesnio paciento srauto nepavyks išvengti, konstatavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektorius prof. Kęstutis Petrikonis.
„Gal dalis mūsų ir nesusidurs [su virusu], bet tie, kas atsidurs tam tikrose aplinkybėse, kur viruso bus daug ir imuninis atsakas nebus pakankamas, tą patirsime. Bet gera žinia, kad šios atmainos sukeliami simptomai yra lengvesni, greičiausiai lengvesni daug ligų neturintiems žmonėms.
Tad greičiausiai didelės tokios mirčių ar sunkių ligos formų griūties neturėsime. Bet bendrai sergančių turėsime, nes turbūt neįmanoma to išvengti. Ir šioje vietoje sąmoningumas, pasitikėjimas yra svarbiausias šioje situacijoje“, – kalbėjo jis.
Profesorius sutiko, kad bet kuriuo atveju būtina stebėti situaciją ligoninėse, tačiau abejojo, ar kritinė riba karantinui įvesti bus pasiekta.
„Sunku tikėtis, kad tie kriterijai bus viršyti, žiūrint į kitų šalių situacijas. Tačiau žinoti ir būti pasirengus įvykdyti apsisaugojimą sustabdant griūtį, jei tokia būtų, kriterijai yra svarbūs“, – sakė K. Petrikonis ir pridūrė visgi nemanantis, kad dėl omikron atmainos reikės vėl užsidaryti.
Antrą dieną iš eilės – atvejų šuolis
Praėjusią parą nustatyti 2963 nauji COVID-19 atvejai, mirė aštuoni žmonės, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Tai didžiausias paros atvejų rodiklis nuo lapkričio 9 dienos. Atvejų šuolis fiksuojamas antrą dieną iš eilės.
Penki mirusieji buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė keturi vyresni nei 80-ies metų žmonės, dviem buvo per 50, taip pat mirė po vieną 40-ies ir 60-ies metų amžiaus grupės asmenį.
Pilnai paskiepyti buvo abu penkiasdešimtmečiai bei vienas vyresnis nei 80-ies metų asmuo.
Iš 7475 žmonių, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepytas buvo 661. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 14,1 tūkst. mirčių.
Praėjusią parą 1678 žmonės buvo paskiepyti pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze, iš viso buvo paskiepyta 19,5 tūkst. žmonių.
71 proc. pacientų – neskiepyti arba skiepyti nepilnai
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1055 COVID-19 sergantys pacientai – šiek tiek daugiau nei diena prieš tai, 92 iš jų – reanimacijoje.
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 143 žmonės – keliomis dešimtimis daugiau nei ankstesnę parą.
66 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 893 žmonėms.
71 proc. ligoninėse gydomų pacientų yra neskiepyti arba skiepyti nepilnai. Tokie pacientai taip pat sudaro 80 proc. reanimacijos pacientų.
Vyriausybė taip pat yra nusprendusi, jog reikalavimai neturintiesiems galimybių paso būtų atlaisvinami, kai per kalendorinę savaitę ligoninėse nebūtų gydoma daugiau nei 300 koronavirusu sergančių pacientų.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo ir siekia 833,6 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis irgi pakilo ir siekia 15,3 procento – abu šie rodikliai, lyginant su ankstesne para, paaugo.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo per 529,5 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė per 7,5 tūkst. žmonių.
