Kodėl tiek daug žmonių laukia simbolinių datų, o ne imasi veiksmų tada, kai problema jau trukdo gyventi? Ir ar išvis įmanoma nutukimą suvaldyti vien valios pastangomis?
Kaip atpažinti tikruosius rizikos veiksnius ir nuo ko pradėti pokyčius, pasakoja šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, rašoma pranešime spaudai.
Kuo ilgiau delsiama imtis pokyčių – tuo blogiau
Net pusė žmonių, duodančių sau naujametinius pažadus, kaip vieną iš savo tikslų įvardija fizinės būklės pagerinimą, o du iš penkių tam ketina pasitelkti narystę sporto klube, parodė 2023 m. „Forbes Health“ apklausa.
Vis dėlto, vidutiniškai naujametinių pažadų sau laikomasi mažiau nei 4 mėnesius. Nepaisant to, daugybė žmonių pažadus sau numesti antsvorio vis tiek sieja su konkrečiomis datomis ateityje.
„Žmonės taip atidėlioja pasirūpinimą savo sveikata ir svoriu nes tiesiog nepatogu pripažinti problemą, nors ji dažnai akivaizdi ir sukelia daug nepatogumų, reikalauja pastangų, kurių anksčiau pavykdavo išvengti – pavyzdžiui, sportuoti ar pradėti riboti maistą.
„Žmonės taip atidėlioja pasirūpinimą savo sveikata ir svoriu nes tiesiog nepatogu pripažinti problemą, nors ji dažnai akivaizdi ir sukelia daug nepatogumų, reikalauja pastangų, kurių anksčiau pavykdavo išvengti – pavyzdžiui, sportuoti ar pradėti riboti maistą.
Be to, psichologiniai veiksniai – stresas, žema motyvacija ar perfekcionizmas – sukuria „tinkamo momento“ laukimo iliuziją, kuri atitolina reikalingus veiksmus. Tyrimai rodo, kad tokį atidėliojimą lemia ir žinių apie pasekmes sveikatai trūkumas, ir menkas pasitikėjimas savimi“, – sako V. Morozovas.
Kai pokyčiai nuolat atidedami „nuo pirmadienio“ ar „po švenčių“, susiformuoja žalingas ratas, kuriame emocijos pradeda dirbti prieš žmogų. V. Morozovas aiškina, kad kuo ilgiau delsiama, tuo blogiau žmogus jaučiasi ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
„Ilgalaikis atidėliojimas dažnai sukelia psichologinį nuovargį, kaltės jausmą ir galiausiai dar labiau mažina motyvaciją kažką keisti. Fiziologiškai toks delsimas didina riziką susirgti metaboliniu sindromu, II tipo diabetu bei širdies ir kraujagyslių ligomis, jau neminint emocinių problemų ir problemos neigimo.
Be to, kuo ilgiau svoris nekontroliuojamas, tuo sunkiau pasiekti ilgalaikių rezultatų, nes organizmo procesai tampa ydingi – prisitaiko prie perteklinės masės – ir lemia tolesnius žalingus pokyčius“, – dalijasi gydytojas.
Nutukimas painiojamas su valios trūkumu
Vis dėlto, nors atidėliojimo problema reali, gaji ir kita nuostata – kai nutukimas vertinamas kaip tiesiog valios trūkumas, nors iš tikrųjų tai yra liga.
„Nutukimas yra lėtinė, daugiaveiksnė liga, pasižyminti pertekliniu riebalinio audinio kaupimu, kuris trikdo organizmo metabolinius ir hormoninius procesus.
Pasaulio sveikatos organizacija nutukimą klasifikuoja kaip ligą, nes jis didina daugelio patologijų – diabeto, hipertenzijos, vėžio, demencijos, depresijos – riziką. Dažnai tenka girdėti pasiteisinimus, kad nutukimas yra diabeto ar suriebėjusių kepenų pasekmė – deja, gerbiamieji, jis yra priežastis tų susirgimų“, – teigia V. Morozovas.
Todėl įsitikinimas, kad sportas ir dieta gali „išspręsti“ nutukimą, anot gydytojo, yra klaidinantis. Greitos dietos ir agresyvūs sporto planai dažnai baigiasi tuo pačiu scenarijumi: staigus startas, greitas nuovargis, grįžimas į senus įpročius ir vadinamasis „yo-yo“ efektas.
V. Morozovas pabrėžia, kad tai nėra žmogaus „nesėkmė“ – tiesiog metodas neatitinka ligos pobūdžio, nes neatsižvelgiama į jos sudėtingumą.
„Kalorijų suvartojimo mažinimas ir jų sunaudojimo didinimas yra visų procesų alfa, bet nebūtinai ir omega. Sportas ir mitybos pokyčiai gali būti veiksmingi pradinėje stadijoje, tačiau esant hormoniniams ar metaboliniams sutrikimams, jų dažnai nebepakanka. Tokiais atvejais būtina gydytojo priežiūra, psichologo pagalba ir, kartais, medikamentinis gydymas.
Jeigu visiems veiktų patarimas „mažiau valgyk ir daugiau judėk, nustok nervuotis ir geriau miegok“, mes neturėtume kur kas daugiau ligų, nei tenka kasdien gydyti. Deja, ne viskas taip paprasta“, – paaiškina gydytojas.
Nuo ko pradėti
Tad kai žmogus nusprendžia, kad svoris tapo problema, pavojingiausias sprendimas yra veikti impulsyviai. Anot V. Morozovo, pirmas žingsnis turėtų būti objektyvus būklės įvertinimas – tik tada galima priimti pagrįstus sprendimus.
Savarankiškai tą galima padaryti įvertinant liemens apimties ir ūgio santykį, kuris tiksliau nei kūno masės indeksas atspindi visceralinių riebalų keliamą grėsmę. Šį santykį paskaičiuoti, nustatyti antsvorį ar nutukimą bei gauti paaiškinimus galima tinklalapyje manosvoris.lt. Po to, pasak gydytojo, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar dietologu, kad būtų įvertinta, ar nėra komplikuojančių sveikatos veiksnių.
„Tik tada verta nustatyti realius tikslus ir pasirinkti ilgalaikį, ne trumpalaikį požiūrį į svorio valdymą. Jeigu pavyko savarankiškai numesti kelis kilogramus ir jie negrįžo – labai sveikintina, bet ar kartu su nutukimu nėra jau ir pažengusių jo komplikacijų – nežinia“, – dėmesį atkreipia V. Morozovas.
Geriausias metas pradėti – šiandien
Nors daug žmonių pokyčius planuoja „kai bus mažiau streso“, „po atostogų“ ar „nuo pirmadienio“, V. Morozovas pabrėžia, kad toks mąstymas tik pratęsia tą patį žalingą ciklą, iš kurio taip sunku išlipti. Todėl esminis jo patarimas – pradėti nuo mažų, realių veiksmų, kuriuos galima padaryti šiandien, ne rytoj.
„Pokyčius verta pradėti dabar, nes kiekviena diena suteikia galimybę pagerinti sveikatą, o mažas žingsnis šiandien sukuria pagreitį ateičiai. Net jei nepavyks, paslysite ir vėl priaugsite svorio, nieko baisaus – vėl pradėsime iš pradžių, nes laukiant „pirmadienio“ negausime ir šito.
O jei nežinote, ką daryti, arba jums neveikia „mažiau valgyk ir daugiau judėk“, – verta kreiptis į gydytojus“, – reziumuoja V. Morozovas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
