Kaluginas atsakė: nutukimas – valios stoka ar liga?

Kas jus paskatino pradėti kalbėti nutukimo tema? Kaip manote, ar ši problema aktuali Lietuvoje? 

Visų pirma, manau, kad nors problema jau daugelį metų opi, Lietuvoje apie ją kalbama per mažai. Šią problemą pripažįsta Amerika, vakarų Europa, o pas mus kažkodėl tylima, rodos, kad nepatogu apie tai kalbėti, nenorima įžeisti.

Manau, kad šia tema būtina kalbėti ir šviesti visus – tiek nutukimu sergančius, tiek jų artimuosius bei draugus. Pastebėjau, kad į konsultacijas ateinantys nutukimu sergantys žmonės dažnai turi žemą savivertę, jaučiasi atstumti, vengia bendravimo ar tam tikrų veiklų, jaučiasi nesuprasti ir nesulaukiantys reikiamos pagalbos. Todėl supratau, kad ši liga yra net tik svorio ir išvaizdos klausimas. Į ją reikia pažvelgti giliau ir jautriau. Šis tikslas mane ir paskatino prabilti.

Kokios pagrindinės stigmos lydi žmones, kurie kenčia nuo nutukimo ar antsvorio?

Ryškiausios stigmos, kurias pastebiu, kad dažnai galvojama, jog antsvorio turintys žmonės yra tingūs, neturintys valios ir apsileidę. Tyrimai rodo, kad antsvorio turintys žmonės netgi diskriminuojami darbo vietose, švietimo sistemoje ir asmeniniuose santykiuose. 

O su kokiais dažniausi nepatogumais ir problemomis susiduria nutukimu sergantys pacientai?

Nepatogumai yra trijų rūšių – fiziniai ir psichologiniai, o kai jie persipina, atsiranda ir socialiniai sunkumai.  Kalbant apie psichologinius sunkumus, kuriuos matau savo praktikoje, žmonės, turintys antsvorio, labai kompleksuoja dėl savo išvaizdos, todėl skundžiasi žema saviverte, yra linkę save bausti, kaltinti, taip pat pastarieji dažnai kenčia nuo depresijos ir nerimo.

  Apart psichologinės būklės suprastėjimo, pacientas jaučia ir fizinius nepatogumus, jam tampa sunku judėti, kvėpuoti, sutrinka miegas, atsiranda širdies ir kraujagyslių sutrikimų, pasireiškia greitas nuovargis ir nukenčia lytinis gyvenimas.

Galiausiai atsiranda socialinės problemos – kadangi priaugus svorio dažnai gėdijamasi savo kūno, pacientai ima mažiau bendrauti ir patiria socialinę atskirtį, jaučiasi vieniši. 

Kaip manote, kas dažniausiai stabdo žmones ieškoti sprendimo ir gydytis nutukimo ligą?

Pastebėjau, kad žmones stabdo gana paprasti dalykai. Pirmiausia, nesėkmingos patirtys praeityje – atrodo žmogus tarsi ir kovojo su antsvoriu, taikė kažkokią madingą dietą, bet vėliau svoris ir vėl sugrįžo, kartais net su kaupu, ir vėliau žmogus nenori net bandyti, nes bijo nusivilti. 

Antras svarbus dalykas – artimųjų replikos, kurios smerkia sergantįjį. Galiausiai žmogus pasijunta viskuo nusivylęs, susitaiko su problema ir net nemato prasmės kažką keisti.

Kokia turėtų būti artimo rato žmonių komunikacija su sergančiuoju? Kaip padėti kenčiančiam žmogui?

Iš artimųjų neturėtų būti jokių patyčių, žeminimo ar engimo, nes toks elgesys tik didina nutukimu sergančio žmogaus kompleksus ir verčia jį jausti dar didesnę gėdą bei atskirtį. Su antsvorį turinčiu žmogumi reikia kalbėti palaikančiai – priminti jam, jog jis su šia problema gali susitvarkyti, paaiškinti, kad jis gali gauti pagalbą, akcentuoti, kad numetus nereikalingus kilogramus jis bus sveikesnis ir galės gyventi kokybiškiau.

Prie palaikančio bendravimo labai puiku, jeigu artimieji dar ir solidarizuojasi – eina kartu pasivaikščioti, laikosi sveikos mitybos principų, sportuoja. Tokiu būdu nuo nutukimo ligos kenčiantis žmogus gauna dar didesnį palaikymą ir motyvaciją, jaučiasi priimtas ir ne toks vienišas.

Daugeliui ramybės neduoda klausimas: nutukimas – valios stoka ar liga? Kaip manote jūs?

Išties yra daugybė skirtingų nuomonių, tačiau mano, kaip psichoterapeuto nuomone – nutukimas yra liga. Tą rodo ir įvairūs moksliniai tyrimai. 

Ligos, kaip žinia, yra gydomos, todėl noriu akcentuoti, kad nutukimą tikrai galima pagydyti. Dabar Lietuvoje jau prieinamas ir medikamentinis nutukimo ligos gydymas.

Koks turėtų būti pirmas žingsnis siekiant tapti sveikesniu?

Pirmas žingsnis visuomet yra teisingas problemos suvokimas ir pripažinimas. Teisingas problemos pripažinimas reiškia, kad žmogus suvokia, kad serga nutukimu, tačiau nestigmatizuoja to, nenuvertina savęs, nejaučia gėdos ar kaltės – jis suvokia problemą ir nori ją spręsti.

Toks suvokimas veda toliau ir padeda suprasti, kad nutukimas yra lėtinė, progresuojanti liga, kuriai reikalingas kompleksinis gydymas. Tai leidžia perlipti gėdos barjerą ir pasiryžti ieškoti pagalbos bei gydymo.  Pagalbos sau kelionę reikėtų pradėti nuo kreipimosi į šeimos gydytoją, kuris vėliau galės nukreipti pas dietologą, psichologą ar kitą specialistą, kuris suteiks reikalingą pagalbą ir padės pasijusti geriau. 

Ir pabaigai – kokia Jūsų nuomonė apie visuomenėje paplitusį posakį, kad „gero žmogaus turi būti daug“?

Manau, kad šis posakis teisingas, deja, jis dažnai netinkamai interpretuojamas. Gero žmogaus turi būti daug – daug jo gerumo, daug nuoširdumo, atviro bendravimo, daug geros širdies, interesų, tačiau tam tikrai nereikia daug fizinio kūno.

Kūnas turi būti puoselėjamas ir prižiūrimas – geriausia, jeigu jis atitinka kūno masės indeksą ir yra sveikas.

Daugiau informacijos apie antsvorio ir nutukimo gydymą sužinokite www.nutukimogydymas.lt