D. Jankauskienė teigia, kad gyvenimas darže jai nėra svetimas nuo pat vaikystės, kadangi dar būdama visai maža ji turėjo savo karutį, į kurį galėdavo pasiskinti burokų lapų ar svogūnų. Vis dėlto, noras auginti savas daržoves ir vaisius kilo tuomet, kai Donata susilaukė vaikų:
„Kai atsirado vaikai, tuomet kilo ir didžiausias motyvas daržininkauti, nes norėjosi užauginti sveiką maistą, košėms savas bulves, moliūgus.“
Mylimiausios pomidorų veislės
Pasiteiravus, kokios daržovės ir vaisiai šiemet auga moters darže, Donata šypsosi, kad kiekvienais metais norisi vis kažką išbandyti naujo – ar tai negirdėtą pomidorų veislę, ar užsiauginti afrikinius agurkus.
„Žinoma, vyksta ne tik bandymai, tačiau per tiek metų jau esu atsirinkusi ir tam tikras daržovių veisles, kurios labiausiai patinka. Pavyzdžiui, labai mėgstu moliūgų veisles „Hokaido“ arba „Fumiko H“ ir kitų man nereikia. O štai pomidorai yra vienareikšmiškai mano daržo karaliai, auga tik veisliniai“, – pasakoja moteris.
Be to, prieš maždaug penkerius metus, galima sakyti, D. Jankauskienė „susprogdino“ socialiniuose tinkluose esančias daržininkų grupes, pasidalinusi užaugintų juodų bulvių nuotrauka. Dabar moteris juokiasi, kad jų darže nebeaugina, tačiau ir tuomet jos nebuvo tokia sensacija, kaip galėjo atrodyti:
„Būdama dekrete su vaikais labai aktyviai dalyvaudavau įvairiuose forumuose, grupėse. Netyčia vieną dieną užklydau į parduotuvę, kur pamačiau mėlynas bulves, tačiau kitaip nei kiti, aš jas ne suvalgiau, o pasisodinau, tad taip viskas ir išėjo.“
Daržininkė sako, kad didžiausias iššūkis buvo surasti juodas bulves žemėje, kadangi jos tamsios, nesimato, o sutrynus jas į košę, vaikai dėl spalvos net atsisakė ir ragauti. Visgi, nors įdomiai atrodančios bulvės ir netapo moters aistra, tačiau Donata šypsosi sakydama, kad paklausus jos kažko apie pomidorus, ji galėtų šiems dedikuoti net ir visą romaną:
„Per savo patirtį galiu pasakyti tik vieną, kad nesvarbu kiek būtų pomidorų veislių, į atmintį įsirėžia tik kelios. Paprastai žmogus, kuris nesigilina į pomidorų auginimą, įsivaizduoja, kad jie turi būti tik apvalūs ir raudoni, tačiau nė velnio. Nors didžioji dalis hibridinių veislių yra sukurtos, kad būtų patogios transportuoti, t. y. atitiktų parduotuvės raudono, kieto ir ilgai išsilaikančio pomidoro standartą, tačiau jie neturi skonio.“
Štai, ką verta išbandyti
Pasak daržininkės, norą domėtis skirtingomis pomidorų veislėmis jai sukėlė įvairiose grupėse prasidėję sėklų mainai – daržininkai jomis mainydavosi ne tik iš Lietuvos, tačiau ir iš užsienio šalių. Ypatingai daug įvairių veislių atkeliavo iš Ukrainos ir Rusijos, kadangi ten, anot Donatos, yra didžiausia jų pasiūla.
„Beje, turime ir lietuviško paveldo pomidorų sėklų – labiausiai man į atmintį įsirėžusi yra „Skariai“ veislė. Jos pomidorai – nerealaus skonio. Iš kitų veislių, pavyzdžiui, vadinamų bikolorų (red. – dvispalvės pomidorų veislės), labiausiai mėgstu „Orange Russian 117“ ir „Barkeley Tie Dye“.
Pastarieji yra žaliai raudoni, sultingi, tereikia vos druskos, pipiriuko, atrodo, kad net seilės kaupiasi, nes be proto skanu! Kiekvienais metais atrandu vis naujų veislių, kurios tampa mano mylimos. Pernai atkeliavo „Starfighter prime“ – nerealiai derlinga veislė, tamsūs vaisiai, kekės tiesiog aplipusios pomidorais“, – dalinasi moteris.
Pasiteiravus, kokias veisles rekomenduotų tiems, kurie tik neseniai pradėjo daržininkystės kelią ar nori pomidorus užsiauginti mieste, pasidėjus namuose ant palangės vazoną, D. Jankauskienė sako, kad tam labiausiai tinka „Dwarf“ veislės pomidorai.
„Šiai veislei nereikia išskirtinio genėjimo. Paprastai auginami pomidorai reikalauja ventiliacijos, o esant per didelei drėgmei neretai kyla ir įvairios pomidorų ligos. „Dwarf“ buvo išrasti būtent tam, kad reikalautų kuo mažiau priežiūros. Jie turi mažą šaknų sistemą, yra galimi auginti vazonuose. Tačiau neapsigaukite, jei manote, kad augdami vazone jie duos mažus vaisius, tai ne, jie duoda net ir itin stambius. Tikriausiai labiausiai visų numylėta „Dwarf“ tipo pomidorų veislės yra „Uluru Ochra“ ir „Desperado“, – teigia pašnekovė.
Be to, Donata sako, kad jos darže jau daugiau nei penkerius metus nebeauginamos hibridinės pomidorų veislės. Nors, pasak moters, hibridinių veislių pomidorai yra mažiau sergantys, gausiai dera ir nebijo karštos lauko temperatūros, tačiau jie beveik neturi skonio:
„Man pomidorų norisi sultingų, miltingų. Sultingi labiausiai tinka vakavimui, o jeigu sausesni – džiovinimui. Galima pasisodinti ir mažaveislių pomidorų, pavyzdžiui, „Green Doctor“ veislės – savo skoniu jie primena vyšnias, tinka šviežiam vartojimui. Yra ir impozantiškų veislių – „Lotaringijos gražuolė“, kuri puikiai tinka gražiam pateikimui, o su hibridais mūsų keliai jau seniai yra išsiskyrę.“
Vis dėlto, daržininkė sako, kad konkrečiai duoti vieną patarimą, kokias veisles verta išbandyti – sudėtinga, kadangi kiekvienas turi skirtingus poreikius ir norus. Vieniems patinka saldūs, kitiems – įspūdingo grožio pomidorai, o dar kiti džiaugiasi nuo augalo rinkdami mažus, vyšninius pomidoriukus.
pirksit betkur ar mainotės su visais, anksčiau ar vėliau užsikrėsite savo šiltnamius ir žemę rimtom ligom ir tada net hibridai nebeaugs.
