Kaip nurodė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, šiuos pokyčius lemia įpareigojimas vaistų kainodaros klausimus perkelti iš Vyriausybės reguliavimo į įstatyminę bazę.
„Ir tai mums atveria lauką, kai galima įnešti ir naujovių, <...> O kai kuriuos klausimus reikia išdiskutuoti iš naujo. Ir pagrindinės žinutės būtų, kad šiuo metu Lietuva kaip valstybė moka už vaistus daug, mūsų žmonių krepšelyje tai sudaro ypač didelė dalį, ypač kai lyginamės su kitomis valstybėmis. <...>
Norime daryti vaistų vartojimą racionalesnį, labiau efektyvų, norime, kad į Lietuvą pakliūtų inovatyvių vaistų. Nes mes dabar vartojame daug vaistų, tačiau tuose sąrašuose tikrai nėra daug vaistų, kiek norėtųsi. Taigi mes dabar dvigubai permokame, nes mokame brangiai ir mokame ne už pačius naujausius vaistus“, – žurnalistams antradienį kalbėjo ministras.
Jis atkreipė dėmesį, kad kaskart išgirdus išmuša iš vėžių skaičiai, jog iš Lietuvos gyventojų per paskutinius metus buvo surinkta ir utilizuota apie 30 tonų vaistų.
„Galbūt atsirado daugiau sąmoningumo. <...> Kita vertus, gal nebevertiname kompensuojamųjų vaistų“, – sakė A. Dulkys.
Pagrindinė naujovė – vaistų priemokų krepšelis
Detaliau komentuodamas pokyčius sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas įvardijo tris pagrindinius aspektus.
„Ministerija šiuo metu siūlo koreguoti kainodarą, kompensavimą, tai yra pagrindiniai tikslai – vienas iš jų mažinti šeimos ūkio išlaidas, matome kontekstą, kad yra kainų augimas, kylančios kainos šildymui ir dalį tų išlaidų sudaro kompensuojamųjų vaistų priemokoms“, – aiškino jis.
Iš to atsiranda viena pagrindinių priemonių – vaistų priemokų krepšelis. Ką tai reiškia? Šiuo metu vidutiniškai pacientas kompensuojamųjų vaistų priemokoms išleidžia apie 15 eurų ir matoma, kad virš 45 eurų išleidžia apie 120 tūkst. pacientų Lietuvoje.
„Vadovaujantis kitų šalių patirtimi norima įvesti krepšelį, kur per kalendorinius metus būtų apskaitomos pacientų sumokamos priemokos už mažiausią priemoką turinčius kompensuojamuosius vaistus ir kai būtų pasiekiama 45 eurų riba, nuo tada įsijungtų valstybės padengimas šioms priemokoms“, – aiškino A. Pečkauskas.
Pažymima, kad tokia tvarka itin naudinga sunkiems, ne viena lėtine liga sergantiems pacientams, kai tenka vartoti ne vieną vaistą,
Viceministras pabrėžė, kad pacientai ir toliau galės pirkti vaistus su didesnėmis priemokomis, tačiau tuo atveju išlaidos nebus skaičiuojamos į minėtą krepšelį. Kitaip sakant, kompensacijos perkant daugiau vaistų galima tikėtis, tik jei bus renkamasi pigiausią vaistą.
Įves „lubas“ ir medicinos pagalbos priemonėms
Kita priemonė susijusi su medicinos pagalbos priemonių (MPP) rinka, kurioje šiuo metu turbūt nėra jokių kontroliuojančių įrankių.
„Ir matome tendenciją, kad medicinos pagalbos priemonių priemokos, kurias sumoka patys pacientai, yra labai skirtingos ir nevienodos, kurios svyruoja nuo keletos procentų pokyčio bazinės kainos iki kelių šimtų ar tūkstančių procentų Taigi norime pritaikyti analogiją, kas šiuo metu taikoma vaistams, tai įvesti priemokų lubas“, – sakė viceministras.
Maksimalios pacientų priemokos negalėtų viršyti 50 procentų bazinės kainos.
Ima rinktis brangiausią vaistą
Kaip nurodė viceministras, trečioji priemonė susijusi su racionaliu valstybės biudžeto ir PSDF lėšų racionaliu panaudojimu.
Primenama, kad šiuo metu yra sudaryta galimybė rinktis vaistą iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo primokant kainos skirtumą.
Tuo metu vyresniems nei 75 m. ir skurdesnes pajamas gaunantiems gyventojams valstybė finansuoja visą vaisto kainą.
Tačiau ministras pastebėjo, kad atsiradus galimybei rinktis nebe pigiausią vaistą, daugelis pradeda rinktis galimą brangiausią variantą.
„Tai čia toks diskusinis klausimas, ar brangiausias visada yra geriausias“, – pastebėjo A. Dulkys.
Dėl to yra planuojama keisti ligšiolinę tvarką, kai padengiamos visos kompensuojamųjų vaistų priemokų išlaidos ir padengti ketinama tik išlaidas už vaistus su mažiausia priemoka.
„Matome tendenciją, kad sudarius galimybę visiems pacientams rinktis gerokai platesnį spektrą medikamentų, tos grupės, t.y. virš 75 metų amžiaus ir tos, kurios turi mažas pajamas – tai 267 eurus, kompensuojama viskas.
Tai apie 60 proc. šios kategorijos pacientų renkasi brangesnius arba brangiausius vaistus ar medicinos pagalbos priemones. Tai manome, kad tai nėra iki galo socialiai teisinga praktika. Tikrai tai nėra racionalus lėšų naudojimo pavyzdys. Sieksime, kad būtų kompensuojamos tos priemonės ir tie vaistai, kurie būtini ir turi mažiausią priemoką“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
Tokiu būdu taip pat siekiama sudaryti galimybes į Lietuvą patekti naujiems inovatyviems vaistams.
Anot SAM, 2021 m. biudžeto išlaidos, skirtos padengti paciento priemokoms, siekė 15,7 mln. eurų. Įteisinus minėtąją nuostatą, tikimasi, bus užtikrintas racionalus valstybės biudžeto lėšų naudojimas. Tai leistų sutaupyti apie 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų per metus.
Ministerija taip pat planuoja įvesti visų kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos apskaičiavimą pagal penkių mažiausias kainas turinčių Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkį. Šiuo metu tokia tvarka galioja tik tais atvejais, jei rinkoje konkretų kompensuojamąjį vaistą tiekia vienas tiekėjas. Planuojama, kad tokia kainodara leis sutaupyti apie 16 mln. eurų per metus.
Planuojama, kad pokyčiai galėtų įsigalioti jau nuo 2023 m. sausio 1-osios, tačiau dėl jų dar turės apsispręsti Seimas.
Vaistai laukia eilėje dėl lėšų trūkumo
SAM duomenimis, užpernai Lietuvoje registruota apie 40 naujų vaistinių preparatų, pernai – apie 20.
„Šiuo metu turime tikrai nemažai, ne vieną dešimtį vaistų paraiškų, laukiančių, kol jie bus išanalizuoti, kol bus atliktas vadinamasis sveikatos technologijų vertinimas ir bus priimti sprendimai, ar tie vaistai turi patekti į kompensavimo sistemą“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
Anot jo, patvirtinus vaistus, dar reikia įvertinti galimybes medikamentus kompensuoti iš PSDF biudžeto.
„Natūralu, jei mes neturime ekonominių galimybių tuos vaistus įsileisti, net ir po priimto teigiamo sprendimo jie turi laukti, kol atsiras finansų“, – sakė jis.
Viceministro teigimu, patvirtinus pataisų paketą, iš viso planuojama sutaupyti 16–20 mln. eurų, kurie ir būtų nukreipti naujų vaistų atėjimui.
Be kita ko, Seime yra iniciatyvų iki 65-erių metų mažinti gyventojų amžiaus kartelę, kuomet valstybė apmoka priemokas už kompensuojamuosius vaistus. A. Pečkauskas vylėsi, kad tai galės būti įvertinta ir SAM teikiamo paketo kontekste.
SAM duomenimis, kompensuojamuosius vaistus naudoja daugiau nei 1 mln. gyventojų. Kompensuojamųjų vaistų sąraše yra apie 2 tūkst. medikamentų.
