Rumunija dar vakar pranešė apie jau dvi mirtis nuo „fluronos“. Nurodoma, kad vadinamuoju gripo ir kovido „mixu“ užsikrėtusi ir mirusi 65 m. moteris sirgo daugybe gretutinių ligų. Nors ji nebuvo pasiskiepijusi nuo gripo, buvo gavusi COVID-19 skiepą nuo pirminių šio viruso atmainų.
Pirmoji mirtis, siejama su „fluronos“ infekcija nustatyta 74 metų moteriai, kuri nebuvo pasiskiepijusi. Tokios koinfekcijos atvejis užfiksuotas ir 69 m. vyrui, tačiau jam pavyko išgyventi. Šiuos atvejus komentavę gydytojai teigė, kad tokios dvigubos infekcijos simptomai yra labai rimti ir pacientai būtinai turi būti gydomi ligoninėje.
Išplitimą sąlygoja keli veiksniai
Paklaustas, kiek realu, kad ir Lietuvoje galime turėti tokių virusų „mixo“ atvejų, užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas teigė, kad viskas priklausys nuo viruso cirkuliavimo masto ir pačių žmonių elgesio.
„Viskas priklausys nuo to, kiek plačiai virusas cirkuliuos vienoje ar kitoje teritorijoje ir kiek didelė yra tikimybė beveik vienu metu, sakysime, savaitės ar kelių dienų intervalu gauti vieną ir kitą virusą. Žiūrint į tai, kiek daug žmonių dabar serga, ypač gripu, bet taip pat – ir koronavirusu, juo labiau žinant, kad diagnozės patikslinimas atliekamas ne visiems, turbūt visiems turi tapti aišku, kad tokia tikimybė yra.
Ypač jei sergantis žmogus juda, kontaktuoja, juo labiau kartais gal ir nežinodamas, kad turi vieną ar kitą infekciją, aktyviai bendraudamas gali pasigauti ir kitą virusą. Taigi kuo daugiau virusas cirkuliuoja, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti. O ar tai įvyks, labiausiai priklausys nuo žmogaus aktyvumo ir to, kaip jis saugojasi, kad neužsikrėstų“, – komentavo virusologas.
Pasak jo, čia verta prisiminti ir diskusijas, kiek mums kelia grėsmę COVID-19 situacija Kinijoje: „Nors tikimybė eiliniam Lietuvos piliečiui susitikti su kinu gatvėje maža, tačiau įvairius virusų štamus galima parsivežti keliaujant. O tai, kad kinai dabar taip intensyviai serga ir važinėja plačiai po pasaulį, bendrąja prasme pratęs pandemijos aktyvų laikotarpį.“
Kam tokios infekcijos pavojingesnės?
Paklaustas, kam tokios koinfekcijos gali būti pavojingesnės ir kas labiau rizikuoja susirgti, profesorius pažymėjo, kad čia svarbios kelios aplinkybės.
„Juk yra gerai žinomas posakis, kad tango šokamas dviese. Tad ir čia reikia tai pritaikyti, viskas priklausys nuo dviejų „šokėjų“ – viruso ir paties žmogaus. Kuo didesnę viruso dozę žmogus įkvėps, kuo virusas bus „piktesnis“ ar greičiau plintantis, priklausys ir susirgimo eiga.
Kita vertus, tai priklausys ir nuo to, kokia bus to žmogaus imuninė sistema, kokios bus gretutinės ligos, ar jis gaus tik vieno viruso dozę, ar antrasis virusas sustiprins pirmojo neigiamą poveikį, kokį imunitetą turėsime, ar būsime neseniai persirgę, ar pasiskiepiję“, – aiškino S. Čaplinskas.
Todėl kažkam ir tokia koinfekcija gali praeiti kaip įprastas peršalimas, o kažkam baigtis ligoninės palatoje: „Dar nuo pačių pradžių, vos daugiau buvo sužinota apie COVID-19, pažymėta, kad apie 80 proc. užsikrėtusių žmonių sirgs lengvai, didelė dalis jų net nežinos, kad užsikrėtė ir jiems nereikės gydytojų pagalbos.
Iš tų 20 proc., kuriems tos pagalbos reikės, dalis (nuo 2 iki 5 proc.) gali patekti į reanimaciją, kur, deja, kas antras neišgyvendavo. Nors dabar šie skaičiai palankesni, bet iki šiol vis dar mirštama tiesiogiai nuo kovido. Taigi labiausiai saugoti reikėtų tuos, kam infekcija gali būti pavojingiausia – vyresnio amžiaus, gretutinių ligų turintys asmenys.“
Gali gimti naujos mutacijos?
Ar gali tokia dviguba infekcija „pagimdyti“ naujas viruso mutacijas? Pašnekovas tikino, kad atsakymas yra vienareikšmis.
„Be abejo, kad gali. Štai dėl to ir reikalingas stebėjimas, tyrimai. Be to, nereikia pamiršti, kad tiek SARS-CoV-2, tiek A tipo virusas gali cirkuliuoti ne tik tarp žmonių, bet ir gyvūnų. Taigi tie apsikeitimai genais ne tik galimi, bet jie ir vyksta.
Tik kaip, kada gali tai įvykti konkrečiame individe, kitas klausimas. Tikimybė tokių štamų atsiradimui didėja, jei virusai ilgiau užsibūna pas šeimininką. O kada taip įvyks? Jei žmogaus imuninė sistema bus silpna, jis turės kažkokių gretutinių ligų“, – aiškino profesorius.
„Kuo didesnę viruso dozę žmogus įkvėps, kuo virusas bus „piktesnis“ ar greičiau plintantis, priklausys ir susirgimo eiga. Kita vertus, tai priklausys ir nuo to, kokia bus to žmogaus imuninė sistema, kokios bus gretutinės ligos, ar gaus tik vieno viruso dozę, ar antrasis sustiprins pirmojo neigiamą poveikį, ir kokį imunitetą turėsime, ar būsime neseniai persirgę, pasiskiepiję“, – sako S. Čaplinskas.
Jis pridūrė, kad reikia prisiminti ir tai, kad, viena vertus, vakcinacija daro palankų efektą organizmo kovai su virusu. Kita vertus, jei imuninė sistema ne iki galo kovoja su virusu, jis gali ilgiau užsibūti organizme:
„Galbūt tai taip pat gali prisidėti prie galimybės atsirasti naujiems štamams. Tokios galimybės atmesti negalime. Juo labiau kad dabar turime pasaulio populiaciją, kur dalis žmonių turi tam tikrą imunitetą, seniai įrodyta, kad jie sirgs lengviau. Kita vertus, jei turint specifinį imunitetą bus nusilpęs bendras imunitetas, pavyzdžiui, sergant tokiomis ligomis kaip AIDS, virusas gali cirkuliuoti ilgai, koronaviruso atveju – net ir metus laiko. Visa tai gali sudaryti palankias sąlygas virusi įgyti naujas formas.“
Lietuvoje fiksuota nėra
Nors Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tokių pranešimų, kad tam pačiam žmogui būtų nustatytos kelios infekcijos, šiuo atveju – gripas ir COVID-19, nėra gavęs, Užkrečiamųjų ligų specialistė Greta Gargasienė taip pat patvirtino, kad tokie koinfekcijos atvejai tikrai galimi.
„Bet reikia atkreipti dėmesį, kad pirminė susirgimo priežastis gali būti bet kuri virusinė infekcija – tiek COVID-19 liga, tiek gripas, tiek respiracinis sincitinis virusas (RSV). Ir tos ligos sukelia komplikacijas, dėl kurios žmogus yra hospitalizuojamas. Tos komplikacijos gali būti tiek lėtinių ligų paūmėjimas, tiek žmogus šalia gali susirgti kita bakterine infekcija, pavyzdžiui, pneumokoku, ir tada atsiranda vadinamos pneumonijos, tai yra plaučių uždegimai.
Reikia turėti omenyje, kad žmogus kaip ir gali sirgti keliomis ligomis, bet tą galutinę susirgimo priežastį gydytojas konstatuoja, kai pacientas jau atvyksta. Nes žmogus gali būti persirgęs kovidu, nesikreipęs į gydymo įstaigą, o tik namie pasidaręs testą. O jau pablogėjus sveikatai jis kreipėsi į gydymo įstaigą, gydytojas diagnozavo, sakykime, pneumoniją, ir jei plaučių uždegimą sukėlė kokia bakterija, tai diagnozė bus bakterinis plaučių uždegimas, nesvarbu, kad pirminė diagnozė ir tai, kad sukėlė koinfekciją, buvo virusinė liga“, – komentavo NVSC specialistė.
Savo ruožtu VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė yra pažymėjusi, kad koinfekcijos šiaip nėra dažnas dalykas ir labiau būdingos vaikams.
„Vadinamosios koinfekcijos, kai vienu metu sergama keliais virusais, suaugusiems žmonėms pasitaiko labai retai. Taip dažniau nutinka vaikams ir tada jie sunkiau serga. O jei persirgome vienu virusu, imunitetas neapsaugotas nuo kito viruso, nes jie yra skirtingi. Tad jei žmogus yra imlus, tai jis bus imlus ir kitam virusui“, – portalui tv3.lt yra pastebėjusi mokslininkė.
