Pasaulio sveikatos organizacija 2021 m. lapkričio mėn. atsiradusį naują koronaviruso variantą omikron (B.1.1.529) paskelbė keliančiu susirūpinimą. Dėl žaibiško plitimo ši koronaviruso atmaina ne tik per ganėtinai trumpą laiką užkariavo visus žemynus, bet ir pilnai išstūmė prieš tai dominavusią Delta atmainą. Prasidėjo ketvirta koronaviruso plitimo banga, kaip niekad „turtinga“ greitai atsirandančių naujų omikron potipių, kurie greitu laiku tapo dideliu galvos skausmu sveikatos apsaugai bei mokslininkams, kuriantiems naujas adaptuotas vakcinas prieš omikron.
Nežiūrint to, kad omikron užkrečiamumo lygis buvo vienas iš didžiausių, net lyginant su labiausiai užkrečiamomis infekcinėmis ligomis, bet sąlyginai nesunki klinikinė ligos eiga daug kam kėlė optimistines nuotaikas bei kalbas apie koronaviruso eros pabaigą. Ir iš tikrųjų, lyginant su Delta variantu, kaip parodė Ontario studija, hospitalizacijos ir mirtingumo rodikliai buvo net 3 kartus mažesni, o apskaičiuojama mirties rizika krito net 83 proc.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, šalyje 2022 m. prasidėjus pilnam omikron dominavimui, nuo sausio vidurio per vieną savaitę hospitalizacijų skaičius sumažėjo nuo 1649 iki 624, mirčių – nuo 451 iki 197. Europoje 15 šalių apibendrinti duomenys parodė, kad užsikrėtus omikron, gydymo ligoninėje prireikia tik 0,16 proc. pacientų.
COVID-19 – ne eilinis gripas
Plačiajai visuomenei kai kas jau bandė aiškinti, kad COVID-19 reikėtų traktuoti kaip eilinį gripą ar eilinį virusą, sukeliantį peršalimo ligas, todėl nereikia nei vakcinacijos, nei jokių ypatingų specifinių apsaugos priemonių, o visa buvusi strategija koronaviruso suvaldymui buvo iš esmės klaidinga.
Deja, statistiniai duomenys rodė, kad savaitinis mirčių skaičius dėl šio viruso atmainos pasaulyje praėjusių metų viduryje siekė vis dar 14–15 tūkstančių atvejų. Taip pat paaiškėjo, kad sukurtos vakcinos prieš pradinį koronaviruso variantą nėra pakankamai efektyvios prieš dabar dominuojančius omikron potipius. Viltys, kad greitai sukurta adaptuota vakcina prieš omikron potipius BA.4 ir BA.5 išspręs visas problemas, pasiteisino irgi nepilnai, nes virusas greitai mutavo, atsirado naujos omikron potipių atmainos BQ.1, BQ.1.1 ir XBB.1.5, pasižyminčios dar didesniu užkrečiamu, ką pilnai patvirtino statistiniai duomenys.
Išplito naujas omikron potipis
Taip, per paskutinę praėjusių metų savaitę vien JAV tarp naujų užsikrėtimų 40,5 proc. atvejų sudarė XBB.1.5, BQ.1 – 26,9 proc., BQ.1.1 – 18,3 proc. Naujausi duomenys rodo, kad šiuo metu kai kuriuose šalies regionuose XBB iškovojo vienvaldžio lyderio pozicijas ir tampo priežastimi vos ne 80 proc. visų naujų užsikrėtimu koronavirusine infekcija.
Europos šalys taip pat pažymi greitą plitimą BQ.1, BQ.1.1 ir XBB.1.5 potipių. Atlikti tyrimai parodė, kad, jei naujai sukurtų vakcinų poveikis prieš omikronBA.5 yra efektyvus, tai sustiprinančioji vakcinos dozė, esant užsikrėtimui viruso potipiais BQ.1, BQ.1.1 ir XBB.1.5 veikia kur kas silpniau, organizme susidaro mažesnis antikūnų kiekis, nes dėl atsiradusių daugybinių amino rūgščių sekos pokyčių koronaviruso spyglio baltyme žmogaus imuninė sistema sunkiau atpažįsta virusą.
Įdomu pažymėti ir tą faktą, kad anksčiau persirgę COVID-19 ir gavę sustiprinančią vakcinos dozę, antikūnų kraujuje turėjo tris kartus daugiau, lyginant su nesirgusiais, bet vakcinuotais sustiprinančia doze. Kaip matome, papildoma imunizacija duoda gerą efektą, todėl, vis dėlto, siūlyčiau vietoje papildomo persirgimo COVID-19, galbūt vertėtų pagalvoti apie papildomą sustiprinančią vakcinos dozę.
Pasikeitė vaistinių preparatų efektyvumas
Atkreiptinas dėmesys į Kinijos mokslininkų atliktą įdomų tyrimą, kuriame buvo stebėta, kaip persirgusių koronaviruso delta variantu serumas neutralizuoja omikron potipius BQ.1, BQ.1.1. Pasirodė, kad, deja, efektyvumas siekė tik 40 proc., tuo metu, kai to paties serumo efektyvumas prieš anksčiau dominavusius potipius BA.1, BA.2, BA.4, BA.5 buvo virš 80 proc. Kadangi šiuo metu farmacinės kompanijos aktyviai kuria vis naujus terapinius monokloninių antikūnų preparatus, neutralizuojančius koronaviruso spyglio baltymą, Japonijos ir JAV mokslininkai ištyrė jų poveikį dabar vyraujančioms omikron atmainoms BQ.1, BQ.1.1 ir XBB.1.5.
Nustatyta, kad daugumos preparatų efektyvumas siekė 50 proc., todėl mokslininkų nuomone būtina kurti naujus monokloninių antikūnų preparatus, adaptuotus prieš dabar dominuojančias omikron atmainas. Nors esamų vakcinų efektyvumas prieš naujai atsiradusius omikron potipius yra mažesnis, vis dėlto, geresnės alternatyvos joms šiuo metu nėra. Juk taikoma nulinio kovido politika, kada visuotinai diegiamos griežčiausios izoliavimo priemonės, nepasiteisino.
Jeigu pradžioje koronavirusinės pandemijos mirtingumas siekė 4,2 proc., tai dabar mirtingumas nesiekia ir 1 proc., ir tam didžiausią įtaką turėjo vakcinacija. Noriu pastebėti, kad šeimos gydytojai, kasdien bendraudami su savo pacientais, susiduria su įvairiausiomis dažnai kraštutinėmis nuomonėmis apie koronavirusą, kurias pakeisti dažnai būna sudėtinga. Tenka sutikti, kad dabartiniai omikron potipiai, nežiūrint didelio užkrečiamumo, pasižymi sąlyginai nesunkia klinikine ligos eiga, todėl dažnai nereikia jokio gydymo, bet pagyvenusio amžiaus žmonėms, turintiems įvairių gretutinių ligų ar esant imunodeficitinėms būklėms, liga gali greitai komplikuotis ir turėti labai liūdnų pasekmių. Lietuvoje kasdien fiksuojami mirties nuo koronavirusinės infekcijos atvejai. Ir tarp mirusiųjų dažniausiai vyrauja tie, kurie atsisakė skiepytis.
