Kad galėtume ramia sąžine užtikrinti, jog augalai būtų tinkamai laistomi, turime žinoti kelias pagrindines laistymo proceso taisykles. Metodai, būdai, laistymo laikas ir vandens surinkimas – tai pagrindiniai efektyvaus daržo laistymo aspektai.
Laistymo laikas
Taigi pradėkime nuo laistymo laiko. Jei norime užtikrinti, kad augalai gautų reikiamą vandens kiekį, kurį jie kaups ir efektyviai naudos, turime stebėti laistymo laiką. Geriausias laikas laistyti daržą yra ankstyvas rytas, prieš saulės patekėjimą.
Kai saulė pakyla aukštai, pakyla ir oro temperatūra, todėl vanduo greitai išgaruoja. Augalams yra pavojingas greitas vandens garavimas. Laistymas anksti ryte taip pat apsaugo augalus nuo pažeidimų.
Vandens lašas ant lapo veikia kaip lęšis, todėl stiprūs saulės spinduliai gali pakenkti augalams. Jei neturime galimybės laistyti anksti ryte, kitas geras laikas yra vakaras. Temperatūra nukrenta ir saulė nėra tokia intensyvi.
Tačiau yra pastebėta, kad laistant vakare augalai gali būti pažeidžiami grybelių ir pelėsių. Drėgna ir tamsi aplinka yra geriausia terpė jiems vešėti. Taigi, jei turite galimybę rinktis, būtinai stenkitės sodą laistyti iš pat ryto.
Laistymo technika
Ekonominiu požiūriu ne mažiau svarbus yra laistymo būdas. Laistykite rečiau, bet labai gausiai. Taip vanduo spėja prasiskverbti giliai į dirvą, kur ilgesnį laiką sudaro augalams palankias sąlygas. Laistant rečiau, vanduo nesikaupia dirvožemyje. Vanduo greičiau išgaruoja, todėl tenka laistyti dažniau, taip padidinant vandens sąnaudas.
Taip pat labai svarbu laistant augalus vandens srovę nukreipti tiesiai į šaknų sritį. Venkite laistyti lapus, nes taip jie taip pat pažeidžiami grybelių.
Vandens srovė taip pat yra svarbi. Laistykite augalus švelnia srove, kuri nepažeidžia žiedų ir lapų. Jei sodą laistote iš laistymo žarnos arba laistytuvo, sureguliuokite purkštuvus taip, kad srovė būtų švelni ir išsklaidyta.
Lietaus vanduo daržo laistymui
Paprasčiausias ir kartu pigiausias būdas laistyti sodą – naudoti lietaus vandenį. Investavę į specialų lietaus vandens rezervuarą arba talpą, prijungtą prie lietaus nuvedimo sistemos, galėsite kaupti vandenį.
Vėliau šį vandenį galėsite naudoti daržui laistyti. Lietaus vanduo pasižymi itin naudingomis savybėmis: jame nėra chloro, todėl juo galima laistyti net jaunus ir jautrius augalus. Jei investuosite į didesnę lietaus vandens talpą ir įrengsite laistymo siurblį, turėsite puikų nemokamo vandens šaltinį sodui laistyti.
Lietaus vandens surinkimo talpos
Paprasčiausias būdas kaupti lietaus vandenį antžeminiuose rezervuaruose arba talpose, kuomet vanduo nuo stogo nuteka į lietvamzdį, o vėliau yra nukreipiamas į talpas (jose turi būti įrengti vadinamieji vandens gaudytuvai).
Dažniausiai naudojamos kelių šimtų litrų talpos (paprastai ne daugiau kaip 300), jos paprastai gaminami iš plastiko, rečiau – iš medžio.
Lietaus vanduo taip pat kaupiamas požeminiuose rezervuaruose, kurie yra daug didesni nei antžeminiai (paprastai iki 10 m³). Jie gali būti pagaminti iš plastiko arba gelžbetonio.
Pirmieji yra daug lengvesni – jiems transportuoti ir įrengti iškasoje nereikia krano. Tačiau jie turi būti tinkamai įtvirtinti žemėje, kad ištuštėjusios nebūtų gniuždomos požeminio vandens slėgio.
Išorinio slėgio problemą sprendžia daug sunkesnės gelžbetoninės talpyklos. Jų būna įvairių formų ir spalvų, yra ir dekoratyvinių variantų.
Geriausia, jei talpos apačioje būtų išleidimo čiaupas, kad vandenį būtų galima išpilti, pavyzdžiui, į laistytuvą. Jame taip pat gali būti sumontuotas siurblys, kuris palengvina sodo laistymą gyvatuku ar laistytuvu.
Infiltracinis drenažas laistymui
Kitas variantas – infiltracinis drenažas, kuris taip pat naudojamas nuotėkoms valyti. Vanduo nuo stogo per drenažo vamzdžius patenka į perforuotus drenažo vamzdžius.
Šie elementai, apsaugoti geotekstile ir padengti žvyru, išdėstomi sklypo žemėje, todėl vandenį galima nukreipti į skirtingas vietas.
Svarbu prie lietvamzdžių išėjimo angos įrengti gaudytuvą (valytuvą), t. y. specialųjį sietelį lapams ir kitoms šiukšlėms surinkti, nes jos gali užkimšti drenažą.
Pagrindiniai laistymo įrankiai – žarna ir purkštuvas
Laistymo būdą reikėtų pritaikyti prie sodo poreikių ir dydžio. Ne kiekvienam sodui tinka sudėtinga drėkinimo sistema. Kartais geriausias, tačiau paprasčiausias ir nebrangus sprendimas yra tinkama laistymo žarna ir purkštuvas.
Kaip išsirinkti laistymo žarną
Išsirinkti bus paprasčiau, jei atsižvelgsite į keletą dalykų. Pirma, žarnos ilgis turėtų būti suderintas su mūsų sodo dydžiu.
Kaip tai apskaičiuoti? Išmatuokite atstumą nuo čiaupo iki tolimiausio sklypo taško ir prie šios vertės pridėkite atitinkamą priedą. Kitas dalykas, į kurį reikia atsižvelgti, yra žarnos skersmuo – didesniems sodams tinka maždaug 19 mm skersmens žarna, o mažesniems sodams pakaks 13 mm skersmens žarnos.
Gaminys gerai tarnaus, jei pasirinksite modelį, galintį atlaikyti didelį slėgį. Kalbant apie sodo žarnos medžiagą, įsitikinkite, kad joje nėra sunkiųjų metalų ar kitų kenksmingų medžiagų. Jei dažnai atsitinka taip, kad po sezono pamirštame sutvarkyti sodą, verta įsigyti saulės spinduliams ir šalčiui atsparią sodo žarną.
Tradicinė sodo žarna ne visada bus patogus sprendimas dėl varginančio išvyniojimo, suvyniojimo ir mazgų susidarymo laistant. Rinkoje yra nemažas pasirinkimas žarnų, kurias lengva sumontuoti bet kurioje sodo vietoje, o žarna išvyniojama ir atsukama švelniai traukiant – nereikia lankstytis, sukti rankų ar purvinti rankų.
Kaip išsirinkti laistymo purkštuvą
Purkštuvas taip pat yra vienas iš būtiniausių sodo reikmenų, tačiau čia pasirinkimas nėra toks paprastas. Turite atsižvelgti ne tik į žemės plotą, kurį laistysite, bet ir į jame augančių augalų rūšį.
Jei mūsų sodo pasididžiavimas – didesnė veja, geriausia laistyti į žemę įleistu arba įvažiuojančiu laistytuvu. Apvalią arba apskritos formos veją laistysime tokios pat formos laistytuvu, pvz. stačiakampio formos vejai geriausiai tiks švytuoklinis laistymo purkštuvas.
Automatinė laistymo sistema
Mažesniems sodams, pavieniams krūmams ar nedideliems gėlynams užteks purkštuvo arba laistomojo purkštuko. Tačiau jei norite laistyti daržovių ir gėlių lysves arba tik vejos kraštus, tai galite daryti naudodami automatinę lašelinę augalų laistymo sistemą.
Jei jūsų veja didelė ir neturite galimybės jos laistyti kasdien, apsvarstykite galimybę įsirengti automatinę laistymo sistemą, kurioje nematomi purkštuvai išlenda iš žemės ir užtikrina efektyvų, tolygų vejos laistymą nustatytu laiku.
Dažnai sistemą galite suprojektuoti patys, naudodamiesi gamintojų pateiktais vadovais, arba su jų pagalba.
Požeminė vandens tiekimo sistema
Ką daryti, jei turite didelį sodą, nenorite investuoti į automatinę sistemą, bet ir nenorite kasdien nešiotis laistytuvą arba išvynioti ir suvynioti sodo žarną?
Vienas iš sprendimų būtų požeminė vandens tiekimo sistema, kuri leidžia patogiai tiekti vandenį į kiekvieną sodo kampelį. Tokią sistemą sudaro įleidimo dėžutės, jungiamoji dėžutė ir vamzdžiai. Visuma sukuria sudėtingą vandens sistemą, kuri pasieks kiekvieną mūsų sklypo kampelį.
Svarbu tai, kad sistema netrikdo estetikos, nes beveik visi komponentai sumontuoti po žeme. Matomoje vietoje lieka tik į akis nekrentantys kanalai, kurie pasižymi didele laikomąja galia – jais galima vaikščioti, važiuoti su vejapjove ar net traktoriuku.
Dažniausiai tokių sistemų komponentai atsparūs šalčiui ir permainingoms oro sąlygoms, o plečiant savo daržą galima išplėsti ir laistymo sistemą. Šis sprendimas tiks ir mažesniuose soduose – tokiu būdu sutaupysime laiko ir energijos, kurią galėsime skirti kitai veiklai. Tokia sistema taip pat gali būti įrengta šiltnamio laistymui.
Išmanusis laistymas
Automatinės laistymo sistemos yra efektyviausias būdas laistyti sodą. Kad visa tai tinkamai veiktų, yra naudojami laistymo valdikliai, kurie įjungtų ir išjungtų laistymą.
Valdikliais, kuriuose dažnai yra įdiegta „ bluetooth” sistema, galime konfigūruoti veikimą naudodami programėlę telefone ar planšetiniame kompiuteryje – galime keisti laistymo ciklą, grafiką ir laistymo laiką priklausomai nuo savaitės dienų ir poreikių.
Be to, valdiklis gali veikti karti su dirvožemio drėgmės jutikliu. Šis sprendimas užtikrina, kad jei dirvožemis yra pakankamai drėgnas, valdiklis praleis laistymą ir sodas bus laistomas tik tada, kai to reikės.
Senovinis laistymo būdas naudojant molines talpas
Jei norite išbandyti tradicinę laistymo sistemą, verta susipažinti su keramikiniais indais ąsočio formos, vadinamais „ollas“. Jos būdavo naudojamos dar prieš 4000 metų Azijoje, Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose.
Ši sistema ypač tinka augalams kurie auga lauko vazonuose ir konteineriuose. Kaip žinia, augalai konteineriuose išdžiūsta greičiau nei augalai žemėje ar pakeltose lysvėse. Kai žemė perdžiūvusi, su laistytuvu įpiltas vanduo dažnai iškarto išbėga per skylutes dugne.
„Olla“, t.y. specialus keramikinis indas yra iš dalies užkasamas į žemę, o į jį įpilamas vanduo, kuris po truputi per molines sieneles patenka į žemę. Tai ypač ekologiškas ir tikrai įdomus vazonų laistymo būdas.
Autorius: derlingas.lt
