„Vasaros metu gėlė numeris vienas yra sandovilė (sundaville)“, – vienareikšmiškai teigia įmonės „Eram service“ vadovė.
Anot jos, ši gėlė brangesnė, tad ją renkasi ne visi. Kaina priklauso nuo dydžio, tačiau gėlė gali atsieiti nuo 10 ir daugiau eurų. Vis dėlto sandovilės patrauklios savo vasarine išvaizda – rožiniais ar raudonais žiedais.
R. Matulienė teigia: „Kai kurie ūkiai siūlo ir geltonas sandoviles, bet kol kas Lietuvoje tai vis dar naujovė. Šios gėlės žydi visą vasarą, labai mėgsta saulę ir nebijo sausros. Jas sodinti galima nuo gegužės vidurio, bet gėlės laisvai išbūna iki pat Vėlinių.“
Tereikia pasodinti ir vieną kartą gerai palaistyti
Svarbu paminėti, kad Vėlinių metu sandovilė turės mažiau žiedų. „Pavėsyje šiam augalui taip jau būna, – sako pašnekovė. – Bet sandovilę tereikia pasodinti ir vieną kartą gerai palaistyti. Ji išsiplečia, atsiranda daugiau ūglių, žiedų. Nededant atramos ji tampa „šliaužianti“. Jeigu žmogus nori lankytis rečiau, bet kad kapavietė atrodytų gražiai, ši gėlė pagrindinė. Deja, ji vienmetė.“
Verslininkės manymu, sandovilė yra optimaliausias pasirinkimas žmogui, norinčiam kainos, gėlės lepumo ir estetikos suderinimo.
„Atkreipiant dėmesį į tai, kad sandovilė žydi visą vasarą iki pat Vėlinių, o daugelį kitų gėlių teks sodinti du kartus – vasarą ir rudenį, rinktis sandovilę nebebus brangiau“, – tvirtina pašnekovė.
Kita vertus, galvojant apie sandovilių sodinimą iškyla įvairovės problema. R. Matulienės teigimu:
„Vėlgi, jei žmogus mėgsta geltoną spalvą, jis nesirinks šios gėlės. Lietuvoje geltonų sandovilių labai mažai, gal tik vienas ar du ūkiai siūlo tokią spalvą. Tada klientas galbūt sodins gazanijas, kurios mėgsta saulėtą vietą ir labai gražiai žydi, tačiau lyjant lietui jos „supyksta“ – susiskleidžia ir neberodo žiedų.“
Lietuviai renkasi ir tradicinius variantus
„Visada populiari pelargonija. Ji taip pat atsparesnė sausrai. Kita – serentis, kuri yra viena pigiausių gėlių, bet tikrai nelepi. Pusiau lepios gėlės – tai ledinukai, tačiau tai jau skonio klausimas. Vieni sako, kad tai graži gėlė, kitiems tai negražu. Žinoma, labai populiarios begonijos. Ši gėlė labai gražiai žydi, tačiau neturint laiko laistyti kapavietės, ji taip gražiai neišaugs. Kaitros laikotarpiu ją reikia laistyti bent kartą į savaitę“, – pasakoja R. Matulienė.
Pasak jos, svarbiausia, ką žmonės kapavietėje nori matyti – ar žiedus, ar foną. „Foninė gėlė gali būti ir kalocefalis, – tvirtina verslininkė. – Tai pilka tinklinė, labai nelepi gėlė. Ją dažniausiai naudoja derinimui su žydinčiomis gėlėmis. Žilės taip pat auginamos kapuose, tik reikia rinktis žemesnes rūšis, kad gėlės nebūtų per aukštos. Geriausia iki 40 centimetrų.“
Anot R. Matulienės, dauguma lietuvių kapavietes puošia ir daugiametėmis gėlėmis, tačiau dažniausiai naudoja tai kaip foną, į kurį įkomponuoja vienmečius augalus.
Daug gėlių nebepopuliaru
„Žmonių, kurie kapus uždengia didžiuliu kiekiu gėlių, mažėja. Tokių užsakymų mes praktiškai negauname. Bet vis dar nutinka taip, kad žmogus paprašo sutvarkyti ilgai neprižiūrėtą kapą. Tokiu atveju paprašo daugiau gėlių“, – kalba R. Matulienė.
Pasak jos, svarbiausia yra sutvarkyta kapavietė ir ramybę skleidžianti aplinka. Verslininkė teigia:
„Visada rekomenduoju klientui sodinti tas gėles, kurių draugijoje žmogus atsipalaiduoja. Į kapus ateinam prisiminti artimąjį, o ne grožėtis vaizdais, tad svarbiausia šiltas prisiminimas ir geras jausmas.“
R. Matulienė teigia, kad daugiausia kapuose žmonės sodina Motinos, Tėvo dienai ir Vėlinėms. Tai trys masiniai sodinimai per metus.
„Dar ketvirtą sodinimo etapą išskirčiau mėnesis po Tėvo dienos. Taip yra todėl, nes Motinos dienai dažniausiai sodinamos našlaitės, kurios išsilaiko iki Tėvo dienos, tad žmonės renkasi sodinti gėles vėliau. Vasarą iki spalio mėnesio sodinimų reta“, – sako ji.
Autorius: Orinta Sereičikaitė
