SAM paskelbė, kad gyventojai, kurie pasiskiepijo „Comirnaty“, „Spikevax“ arba „Vaxzevria“ vakcinomis pagal pilną skiepijimo schemą, praėjus 90 dienų imuniteto sustiprinimui galės rinktis „Comirnaty“ arba „Spikevax“ vakciną. Revakcinacija „Spikevax“ vakcina bus atliekama suleidžiant pusę įprastos šios vakcinos dozės.
„Janssen“ vakcina pasiskiepiję gyventojai po 90 dienų galės rinktis „Comirnaty“ arba „Spikevax“ sustiprinančiąją dozę, arba ne anksčiau kaip po 120 dienų skiepytis antrąja „Janssen“ vakcinos doze.
Retais atvejais, kai po pilnos vakcinacijos žmogaus organizme nesusiformuoja antikūnai, gauti sustiprinančiąją dozę leidžiama anksčiau, praėjus bent 28 dienoms po paskutinio skiepo. Tokiu atveju, ne anksčiau kaip 28-tą dieną po pilnos vakcinacijos gavus neigiamą antikūnų tyrimo rezultatą, gyventojas turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti jo rekomendaciją, pateikiant įrašą e. sveikatoje, anksčiau pasiskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze.
Grupės, kam reikia skubėti revakcinuotis
Komentuodama šią naujieną VU Gyvybės mokslų centro mokslininkė prof. Aurelija Žvirblienė priminė, kad praėjus vos 3 mėnesiams po paskutinės skiepo dozės revakcinuotis greičiausiai nereikia skubėti visiems.
„Ta rekomendacija turbūt būtų tiems žmonėms, kurie pirmiausia yra pasiskiepiję vektorinėmis vakcinomis, ypač „Janssen“ vakcina, kurios apskritai tėra viena dozė. Jau dabar aišku, kad ji gana menkai saugo, o nuo omikron atmainos dar blogiau saugo, apsauginis poveikis bėgant laikui krenta. Taip pat ir po „AstraZeneza“ vakcinos ši apsauga mažėja.
Toliau, jei galvotume apie rizikos grupes, tai ši rekomendacija pirmiausia galioja vyresniems žmonėms, taip pat turintiems lydinčių gretutinių ligų. Taigi galimybė jiems revakcinuotis anksčiau, ypač plintant omikronui, būtų labai svarbi. Bet tokia rekomendacija nėra labai griežta ir nėra taip, kad galimybių pasas nustotų galioti po 3 mėnesių“, – aiškino imunologė.
Ji kartu pridūrė, kad į sustiprinamąjį skiepą visgi reikėtų žiūrėti ne kaip į galimybę gauti galimybių pasą, bet priemonę save apsaugoti nuo sunkios ligos: „Taigi ir toks paankstinimas žmonėms, kuriems yra didžiulė rizika ir kurie to norėtų, jiems tokia galimybė bus.“
Galima visiems pasiskiepyti anksčiau dėl „šventos ramybės“?
Realybė gi tokia, kad girdint įspėjimus apie itin spartų omikron atmainos plitimą pasiankstinti revakcinaciją suskumba visi – tiek jauni, tiek vyresni. Ar yra kažkokių rizikų, kad jaunas žmogus, dar sąlyginai neseniai pasiskiepijęs antra „Pfizer“ doze, dėl paankstintos revakcinacijos gali patirti kažkokių šalutinių reiškinių?
„Iš esmės labai sunku įvertinti tą riziką ir kiek mes turime duomenų apie omikroną, tai jis sugeba apeiti vakcinų sukeltą apsaugą – net ir po dviejų dozių tokios efektyvios vakcinos kaip „Pfizer“. Taip pat ir antikūnų neutralizuojantis poveikis jau yra gerokai mažesnis, bet, žinoma, kad po trečios dozės tas poveikis sustiprėja“, – aiškino A. Žvirblienė.
Ji priminė, kad dabar daugiausiai duomenų turima apie antikūnų neutralizaciją, kai buvo paimti mėginiai iš paskiepytų žmonių, kurie gavo antrą ir jau trečią skiepo dozę.
„Matoma, kad viruso nukenksminimas yra žymiai stipresnis po trečios dozės, nei buvo po antros. Tai ir yra argumentas, kad tai padėtų geriau apsisaugoti. Ar tikrai visiems – ir jauniems žmonėms, ir tiems, kurių antikūnų titrai yra labai aukšti – reikėtų po 3 mėnesių revakcinuotis? Turbūt nebūtinai, nes gali būti tada ir nepageidaujamų reakcijų rizika. Manau, jauniems žmonėms tuos 4–5 mėnesius saugu palaukti iki revakcinacijos“, – kalbėjo mokslininkė.
Pagelbėtų antikūnų testas?
Paklausta, ar tiems, kurie labai nori pasiankstinti revakcinaciją, į pagalbą galėtų ateiti antikūnų testas, kuris vienas pasiskiepijusiems žmonėms yra kompensuojamas valstybės, imunologė sutiko, kad tą galima padaryti.
„Galima tą padaryti, tik yra problema tiek dėl tyrimo atsakymo interpretavimo, tiek antikūnų titro ribos, kuri suteiktų apsaugą, nustatymo. Dar sunkiau apie kažkokias normas kalbėti omikron atmainos plitimo kontekste“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Kita vertus, anot imunologės, kad jei žmogus nori, jaučiasi nesaugiai, tai, žinoma, jis gali tiesiog eiti ir revakcinuotis taip padidinant galimybę apsisaugoti nuo omikrono.
„O kad tų nepageidaujamų reakcijų gali būti, tai taip, bet, kaip žinia, jos visada yra mažiau rizikingos nei persirgimas liga, kuri gali sukelti dar rimtesnių reakcijų. Tos reakcijos yra imuninis atsakas ir neturėtų labai gąsdinti. Nes tai nėra virusas, nėra infekcinė liga, o trumpalaikė reakcija, galima tai prakentėti“, – konstatavo ji.
Portalas tv3.lt primena, kad SAM neseniai išplėtė žmonių ratą, kas gali atlikti vieną nemokamą antikūnų tyrimą
Persirgusiems veikia kitokia schema
Pasiteiravus, ar persirgusiems ir jau pasiskiepijusiems reikėtų skubėti revakcinuotis, A. Žvirblienė teigė, kad praėjus trumpam laikui to nereikėtų skubėti daryti. Tačiau tiems, kurie po persirgimo dar nepasiskiepijo nė viena skiepo doze, ją gauti būtų vertinga.
„Visgi nėra oficialios rekomendacijos, kad tie, kurie persirgo ir pasiskiepijo, kad jiems reikėtų revakcinuotis. Yra daug mokslinių tyrimų, kad persirgimas ir vakcina sukuria labai stiprią apsaugą. Taip pat yra duomenų, kad ir persirgimas net ir be vakcinos sukuria pakankamai stiprią apsaugą. Aišku, vėlgi nežinome, kaip bus su omikron atmaina.
Tie žmonės, kurie yra seniau persirgę, kai jau praėję metai ar pusmetis, jiems tikrai būtų rekomenduotina tą vieną dozę gauti, kokia tvarka ir yra Lietuvoje. Taigi praėjus po persirgimo ilgesniam laikui būtų naudinga gauti vakcinos dozę. Tai sukurtų vadinamąją hibridine apsaugą, kuri yra labai tvirta“, – aiškino imunologė.
Portalas tv3.lt primena, kad dabartinė SAM tvarka numato, jog tiek testuotis periodiškai nereikia, tiek galimybių paso galiojimas nenutrūksta praėjus 2 savaitėms, bet ne daugiau kaip 210 dienų nuo „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos vienos dozės suleidimo asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir diagnozė buvo patvirtinta remiantis teigiamu PGR tyrimo rezultatu.
Tuo metu revakcinacija nepriklauso, kai asmuo yra persirgęs COVID-19 liga (patvirtinta teigiamu PGR tyrimo rezultatu) ir paskiepytas pagal pilną schemą.