Buvusio policijos pareigūno kartu su žmona kuriamas sodas nelieka nepastebėtas – 2014 ir 2017 m. panevėžiečių namo kiemas laimėjo pirmą vietą Panevėžio miesto savivaldybės organizuojamame gražiausiai tvarkomos aplinkos konkurse bei taip pat 2015 ir 2016 m. buvo apdovanotas nacionaliniuose konkursuose.
Visi augalai prie Panevėžio Nendrės g. esančio daugiabučio pasodinti, genimi ir prižiūrimi paties Gintauto rankomis. Kurti grožį visiems jam – vienas malonumas, tad G. Šimkus naujienų portalui tv3.lt ne tik papasakojo apie „Debesų sodą“, tačiau ir pasidalino naudingais patarimais, norintiems susikurti oazę savo daugiabučio kieme.
Pradžia – nuo kelių medelių
Prisimindamas gėlynų atsiradimo pradžią, vyras juokauja, kad susidomėti augalais privertė gyvenimas – dar 1992 m. su žmona atsikraustęs į penkiaaukštį namą, kurio pirmajame aukšte apsigyveno, pamanė, kad šalia galima sukurti kažką gražaus.
Be to, kita pirmo aukšto kaimynė namo rytinėje pusėje jau buvo pasodinusi alyvų krūmą ir piliarožių, tad norėjosi aplinką papildyti įvairesniais augalais.
„Iš šonų apsodinome erškėtrožėmis, o priekyje kaulenių gyvatvore. Kaimynai atvežė dvi tujas, vėliau dar keturis buksmedžius. Pasodinome porą kadagių, pasėjome ramunių ir mūsų puoselėjamas žemės plotas tapo panašus į daugelio daugiabučių namų gėlynus.
Gimus vaikams nusprendėme, kad kieme reikia šaltalankių. Dar po kurio laiko supratome, kad puikiai tiktų ir pušys, kurios žymėtų mūsų namo prižiūrimos aplinkos ribą“, – „Debesų sodo“ pradžią prisimena G. Šimkus ir priduria, kad vėliau, kaimynės prašymu, tarp pušų ir pastato sienų užveisė rožyną.
Augalų plotai vis augo, juose atsirado daugiau įvairių gėlių ir kitų augalų – tikslingai tobulinti gėlynai neliko nepastebėti ir tokiais pasiekimais Gintautas itin džiaugiasi.
„Sėkmės pagrindas – nuolatinis kūrybinis darbas, noras rezultatais džiaugtis ir neatlygintinai dalytis su kitais. „Debesų sodas“ neturi nei tvorų, nei gyvatvorių, nei augalus saugančių augalų“, – šypteli pašnekovas.
Augalai primena debesis
„Debesų sodo“ pavadinimas gimė ne atsitiktinai – daugiabučio namo kieme pagrindą sudaro augalai, kurių forma primena debesis:
„Tai japoniškasis debesų formavimo stilius karikomi. Tokia forma nugenėti medeliai nuostabiai atrodo iškritus sniegui. Japoniškojo sodo augmeniją papildo akmenys. Jie – tarsi stuburas. Labai svarbu, kad atsikartotų augalai, kompozicijos iš augmenijos ir akmenų.“
Vis tik, pažymi jis, ne visų daugiabučių kiemuose galima sukurti tokią didelę oazę, o ir pradžia nėra tokia lengva – kai kur reikalingi leidimai iš savivaldybės, seniūnijos, namo ir jo aplinkos administratoriaus.
„Prisiimant atsakomybę už kuriamą ir nuolat puoselėjamą aplinką ar jos dalį, būtina žinoti, kur yra lauko inžinieriniai tinklai.
Daugiabučio kiemas yra bendrojo naudojimo teritorija, todėl būtina atsižvelgti ir į tai, kad jame užtektų vietos ne tik gražiems gėlynams ir tobulai formuojamiems medžiams, bet ir vaikų žaidimo, sporto aikštelėms, suoliukams, kitai rekreacijai ir poilsiui reikalingai infrastruktūrai.
Visus klausimus gyventojams turi padėti spręsti lyderiai: seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenių ir daugiabučių namų bendrijų pirmininkai“, – priduria jis.
Patarė, kokius augalus sodinti
Paklaustas, kokius augalus geriausia rinktis sodinti daugiabučio kieme, G. Šimkus vienareikšmiškai sako, jog pušys – itin geras variantas:
„Tinkamai formuojamos jos nesukelia problemų. Be didelio vargo galima kontroliuoti jų lajos aukštį ir plotį. Medžių ir krūmų šakų turi būti tiek, kad prasišviestų saulės spinduliai ir prapūstų vėjas.“
Nerekomenduojama sodinti lapuočius, mat jie pavasarį žydėdami skleidžia daug žiedadulkių, kurios gali sukelti alergines reakcijas.
„Augmenija turėtų būti suskirstyta į vienarūšių augalų grupes. Tarp tokių grupių turėtų būti pasodinta dominuojančių, atsikartojančių medžių ir sudėliota pavienių akmenų bei jų grupių“, – pataria 2018 m. panevėžiečiu išrinktas G. Šimkus.
Kalbėdamas apie gėles, Gintautas pažymi, kad vienmečius augalus renkasi tik ten, kur reikalingas žydintis akcentas konkrečiu metu. Taip pat čia žydi ir našlaitės, kurios pačios pasisėja.
„Iš daugiamečių gėlių puikiai tinka rožės ir dengiamieji augalai: glažučių, flioksų, aubrečių, dekoratyvinių čiobrelių, įvairių šilokų kilimai. Pasiteisina ir prieskoninės žolelės: šokoladinės mėtos, anyžiniai lofantai“, – vardina „Debesų sodo“ sodininkas.
Be to, rinkdamiesi gėles, atsižvelkite į tai, kiek laiko per dieną norimoje sodinti vietoje šviečia saulė – nuo to priklausys ir pasirinkimas:
„Jeigu augalus sodinate šiaurinėje namo pusėje, kur dominuoja pavėsis, tiks melsvės, astilbės, pakalnutės, paparčiai, japoninės plukės, žiemės.“
Investuoja savo lėšas
Gėlyną kuriant saulėtoje vietoje, puikiai tiks rožės ar raganės – ten jos džiugins žiedais ir neskurs.
„Svarbu nepamiršti, kad augalas turi būti pasodintas į tinkamą žemę, gauti reikiamą kiekį drėgmės, apsaugotas nuo ligų ir kenkėjų“, – primena jis.
Pasiruošus gražinti daugiabučio kiemo aplinką, jei to nedaro namo administratorius ar kas kitas, atminkite, kad tai teks daryti iš savo kišenės. Ir pats Gintautas aplinką puoselėja naudodamas savas lėšas:
„Svarbu nusistatyti biudžetą ne tik medžiams, gėlėms, bet ir laistymo reikmėms, trąšoms, priemonės nuo ligų ir kenkėjų.“
Gėlynus šalia namo G. Šimkus puoselėja jau kone trisdešimtmetį, tačiau sako visai nepavargstantis ir tik besimėgaujantis kūrybos procesu, juolab, kad bėgant laikui ir priežiūros prireikia vis mažiau.
Aplinkiniai taip pat žavisi Gintauto darbu – kasdien einant namo, juos pasitinka kvapnūs gėlių žiedai, o pasidairyti užsuka ir visai nepažįstami žmonės.
„Iki šiol džiugu, kad apie mūsų sukurtą kiemą žino visa Lietuva. Kai į aplinkos puoselėjimą investuoji asmeninių lėšų ir nieko nereikalauji iš kitų, nepatenkintų beveik nėra. Jeigu ir atsiranda, supranti, kad visiems neįtiksi“, – nusišypso „Debesų sodo“ sodininkas G. Šimkus.
