Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo vyras, iš pradžių tėvai, išgirdę tokią idėją, nesuprato, nė kaip viskas atrodys, nė ką sūnus ruošiasi daryti. Tačiau dabar nebenaudojamas šiltnamis tapo jaukiu poilsio kampeliu.
Šiltnamiui – daugiau nei 20 metų
Jau daugelį metų šiame šiltnamyje nebeauga daržovės, o yra ir kitas, atliekantis savo funkciją, tad šios transformacijos idėja brendo jau seniau, kol galiausiai Donatas kibo į darbus.
„Ši mintis jau brendo nuo praeitų metų, nes pats šiltnamis kaip ir nebeatlieka savo funkcijos, užaugo medžiai, per daug pavėsio susidarė. Be to, jie buvo du – vienas tas, kuris dar normaliai funkcionuoja, o kitas visai nebeatliekantis savo funkcijų ir aš jau seniai kalbinau tėvus, kad jis kažkuo turėtų virsti. Galvoje susidėliojo kažkokia vizija ir įvyko tas pabandymas jį transformuoti į pavėsinę“, – pasakojo pašnekovas.
Vyras pasakodamas juokiasi, kad mažai kas ir suprato, ką ruošiasi daryti, tėvams ši mintis dar ilgai buvo nesuprantama ir neįsivaizduojama. Ir dabar, juokauja jis, tikriausiai kažkas iš šalies turėtų pasakyti, kad idėja puiki ir gerai išpildyta, tačiau tėvai pavėsine noriai naudojasi ir ja džiaugiasi:
„Tiesą sakant, tėvai iki pabaigos neįsivaizdavo, ką mes čia darom, ką aš turiu galvoj, nes nebuvo jokių brėžinių, nei kažko, kas leistų įsivaizduoti, nes jokių pavyzdžių nebuvo, kad galėčiau parodyti, kaip viskas atrodys. Bet jie sutiko, kad imčiausi darbų, jį kiek perkonstruočiau ir perdarytume.“
Paklaustas, kiek metų šiltnamis jau stovi kieme, D. Kriukas sako net nežinantis tikslaus atsakymo – tikrai daugiau nei 20 metų, net ir tėvai negalėjo prisiminti, kada šis statinys atsirado kieme.
„Aš bandžiau klausti, tėvams buvo sunku prisiminti, tai reiškia, kad labai daug metų, virš 20 tikrai skaičiuoja. Tikslios datos nei pagal namo pastatymą sode, nei pagal kažkokius dokumentus jie negalėjo atsekti“, – kalbėjo vyras.
Viską darė pats
Visus darbus transformuojant seną 15 kvadratinių metrų šiltnamį Donatas atliko savo rankomis, o pradėjęs gegužės mėnesį, projektą užbaigė liepos pabaigoje. Tiesa, kadangi jis pats mokytojas ir dar renginių dekoratorius, darbams galėjo skirti tik savaitgalius.
Darbų eigoje šiek tiek kito ir pats projektas – tėvai prašė, kad viena pusė būtų atvira, o kita apsaugota nuo lietaus ir vėjo, kad būtų malonu laiką leisti ir ne pačiu geriausiu oru:
„Šiek tiek idėja keitėsi gamybos eigoje dėl medžiagų tam tikro kiekio mes turėjome pakeisti sprendimus ir tėvai po to patys, bedarant, sako, norėtume, kad čia neprapūstų vėjas, tai mes jau darėm dalį to šiltnamio atviro ir saulės įsileidžiančio ir vėjo užpučiamo, o dalį kaip ir uždarą. Galinė dalis yra pilnai apsaugota nuo lietaus ir vėjo, kad būtų toks ramus kambarys kaip ir lauke, tokia mintis. Čia buvo jų noras, kai jau suprato, kad čia nebebus šiltnamis, kuriame augs augalai.“
Kad šiltnamis taptų jaukia poilsio vieta, teko atlikti nemažai darbų – kiek pakeisti pačią konstrukciją, dažyti karkasą, lentas, jas pritvirtinti, kai kurias vietas atnaujinti ir patvarkyti.
„Šiltnamio stiklų išėmimas, dažų nuėmimas iki pat metalo, tada jau metalo nudažymas, kad ilgiau laikytų, du kartus. Keitėme šiek tiek konstrukciją, nes šiltnamis šone išėjimo neturi, o mes padarėme šoninį išėjimą, kad iš pavėsinės galėtume išeiti ir šiaip per priekį, kaip ir įprastai per šiltnamį, bet ir per šoną. Tai turėjome išpjauti dalį ir sutvirtinti, kad jis neįgriūtų. Reikėjo kai kur papildomai suveržti ir po to jau tos maumedžio lentelės, kurias mes aliejavome du kartus ir vienodais tarpais prisukinėjome.
Po šito etapo, pusės šiltnamio, toliau eina vertikalaus kalimo dailylentės maumedžio, kurios sudaro apsaugotą nuo vėjo ir lietaus dalį, o stogui buvo palikti keturi seni šiltnamio langai, kurie tarsi atstoja stoglangius, o tarp jų įdėta skarda. Reikėjo neperšlampamą stogą sukonstruoti, kad apsaugotų. Šiek tiek atnaujinome pamatą, kur buvo nubyrėję ir sukūrėme pakylą iš terasinių lentų“, – darbų eigą pasakojo D. Kriukas.
Darbus koregavo medžiagų stoka
Daugelis šiuo metu užsiimantis statybomis ir panašiais darbais pastebi, kad gauti medienos nėra taip paprasta. Su šia problema susidūrė ir Donatas, tačiau net brokuotos lentos puikiai pasitarnavo vasaros projektui.
„Mediena yra deficitas šiais laikais, pasirodo. Aš nesu iš tos srities, kur žinočiau visas tas tendencijas, bet tikrai surasti medienos man tiek tarp Vilniaus ir Panevėžio buvo sudėtinga. Bet mes galiausiai po to pasirinkom tokį, vadinkim, brokuotą medieną. Tai yra maumedžio mediena ir ji mums puikiai atliko savo funkciją, nes čia mes nepretenduojame į gyvenamą namą ir ten neišardoma konstrukcija. Ta mediena, tos klasės, kaip suprantu, nebuvo geriausia, bet ir kainos vis tiek buvo pakilusios ir mums pavyko idėją įgyvendinti“, – apie sunkumus pasakojo vyras.
O pats sunkiausias darbas, kaip sako jis, buvo dažų nuėmimas nuo karkaso – atrodo, ir darbo nesimato, ir laiko nemažai užtruko, o ir darbas ne pats maloniausias:
„Didžiausias darbas, iš tikrųjų, nuimti senus dažus, nes ten, pasirodo, yra kažkoks gruntas. Dirbom su kampiniu šlifuokliu, liaudiškai vadinama bulgarke, su juo tų šveitimo diskelių turėjome labai daug sugadinti. Bet tai yra sudėtingiausias darbas, kurio nematai. O paskui nudažyti du kartus nieko tokio, nes vis tiek matomas darbas. Ir su mediena matomas rezultatas, viskas ėjosi greitai.“
O kiek atsiėjo toks projektas? Vyras nusišypso – tiksliai nepaskaičiavo, tad ir tikslaus skaičiaus pasakyti negali, bet vien mediena kainavo apie 500 eurų.
Dabar, žiūrėdamas į užbaigtą rezultatą, Donatas džiaugiasi, tačiau sako, kad kai ką dar norėtųsi keisti, tačiau dar nerado tinkamiausio sprendimo.
„Yra dar ten tokių niuansų, norėtųsi pagrindą pakeisti, vis renkamės. Radau laikiną sprendimą pakloti dirbtinę žolę, kuri gal ir nepatinka, bet kol kas puikiai tarnauja, tik galėtų būti geriau“, – šypsosi jis.
Interjeras ateityje keisis
Vyras norėjo, kad pavėsinė būtų skandinaviško stiliaus, nepakrauta nereikalingomis detalėmis. Kaip pats sako, norėjo įnešti šiuolaikiškumo.
O ir pats pavėsinės interjeras su laiku keisis. Kol kas į jį nesikoncentravo – svarbiausia buvo sutvarkyti išorę, o sprendimų, kokius baldus pasirinkti, ieškos vėliau:
„Dabar į interjero detales dar nebuvo susikoncentruota, kol kas buvo tik forma ir pats pavėsinės faktas. Visa kita, kas matosi, yra panaudota iš kitų projektų – tokias kėdutes turėjau, laidų ritinys panaudotas kaip antrinė medžiaga. Tai yra laikini objektai, kurie atstos baldus, aš manau, kad jie tarnaus dar metus, du, mes juos panaudosime, o ateityje kažką naujo sukursime ar nusipirksime. Dar nėra projekto, interjeras kol kas yra toks, koks yra. Mano vizija yra, kad galėtų atsirasti tų pačių lempučių, saule maitinamų galbūt. Kol kas, sakau, interjeras nėra išspręstas.“
Paklaustas, kaip pačiam pasiektas rezultatas ir ar ką nors keistų, jei viską darytų iš naujo arba atkartotų tokį projektą, Donatas juokaudamas sako, kad jei žinotų, kiek reikia šveisti, tikrai nekartotų. Tačiau vėliau patikina, kad ir jam, ir tėvams, ir aplinkiniams rezultatas patinka, o norint galima kai kurias detales ir pakeisti.
„Jeigu žinočiau, kiek laiko reikia šveisti, tai ne (juokiasi). Bet kai matai rezultatą ir kas gaunasi, tai motyvuoja, ta pabaiga ir rezultatas, kuris yra smagus. Aš pats dar maža juo pasinaudojau, bet, kaip suprantu, visa patinka žmonėm, visai džiugina.
Aš manau, lyginant su tuo, kad šiltnamis nebeužaugindavo nei derliaus, nei būdavo malonu jame dirbti, dabartinė situacija džiugina ir daryčiau.
Darydamas kitą gal iš principo daug ko nekeisčiau, gal ta uždara dalis galėtų būti kažkokia kitokia. Čia daugiau eksperimentas, pirmas mano toks darbas kaip pažiūrėjimas, kaip atrodys. Bet to kartojimo nenusimato, tai neapsvarsčiau ką daryčiau kitaip“, – šypsosi pašnekovas.
