– Taigi vėl prikris, nu.
Išmintingi žodžiai. Ale mes – iš miesto, ne visuomet paklausom.
Virš galvos suko ratą gandrų šeima. Išskrenda jie. Statybose tai labiau neramina už prasidėjusias rugsėjo pirmosios mugės reklamas. „Va ir vasara baigėsi. O juk galėjau pradėti anksčiau. Bet tas futbolas buvo, kaip čia praleisi. Dabar va – galiu nespėti. Bet gal spėsiu?“
Puvo penktadienio popietė, orai prieš tai būtas dienas tinkami pasitaikė, gerai padirbom, tai ir vyrai anksčiau prie stalo sėst išėjo, o namiškiai – į miestelį, ledų ir skarų pirkt. Tai aš vis gulėjau. Retai taip, kad tylos niekas nenutrauktų. Net šuo vidury kiemo išsitiesė be veiklos – nebuvo kas ganyt.
Seno tvarto griuvėsių nebeliko. Visą aplinką sutvarkėm, palikom tik keletą rastų, kas dar pravers, katrie dar atras savo vietą. Seną šiferį sukrovėm, kaip priklauso, pagal taisykles. Tai dabar sakė kelis mėnesius reiks laukti, kol išveš. Tvarka tokia. Tradicija. Man tai kas, laistyt, maitint ar ravėt jo nereikia, tegu, palauks. Tik kaži, kiek jo liks – vis užsuka kas iš kaiminystės ar pakeliui vykdamas, paprašo kokio lakšto ar dviejų – reikia žmogui, o man gi negaila. Tai ir mažėja kvadratai.
Rytais keliuosi kaip ir anksčiau, beveik su saule. Ale prūdan jau neinu, eikit peklon, kaip šalta būna. Bet uodų ir mašalų akivaizdžiai mažiau. Matyt ir jie, paskui gandrus – į Afriką. Šitų tai negaila, bet va, matyti paliekančius gandrus, tai kažkaip liūdnoka.
– Nieko ty iš jų gero. Per daug ėda. Va, net paukštukus mažus snapan grūda, jei kur žolėsna randa.
Čia man toks dėdė iš vyresnių, kur užsuka su pagalba kartais, sakė. Kai padūsavau dėl išskrendančių. Nesusiklostė pas juos.
Tiesa, kaimynas mašiną nusipirko. Ne naują. Bet tvirtą. Su „kūzavu“. Tai atvyko pasipuikuoti, prasilėkti leido – geras žmogus. „Baisiai nepatogi, ale daiktų pasidėt galima“ – švytėdamas iš laimės kalbėjo.
Aš tai su ta pačia vis, jau desetką metų bus, kai nesiskiriam. Ne mėgėjas keisti. Bile važiuoja.
Kiti čia irgi su technika atsisveikinti neskuba. Uždusus ekskavatoriui, katras subyrėjusį tvartą man išrinkti, išvalyti padėjo, kol pats aš su grėbliu aplink šokčiojau, kalveles lyginau, žmogus po kitą rytą grįžo ir tuoj pat pataisė. „Tai jūtubėj naktį paieškojau, akis pražiūrėjau, bet aišku pasidarė – siurblys gi.“
Vėjo gūsiui įsisukus slyvos dažniau bumsėt pradėjo. Šuo vis dar toje pačioje vietoje, pavėsyje tysojo, tik jau ant nugaros. Matyt snūstelėjau, nes gėrimas jau toks pašilęs buvo. Niek nebus, reiks antro eit. O paskui gal grybų? Sakė jau baravykai išlindo. Bet gal dar pabus, visų neišrinks. Tai kitą savaitę, kaip po savaitgalio samanos vėl atsigaus.
Laida „Starkus stato“ žiūrovus pasieks naujame TV3 rudens sezone! Čia turėsite galimybę stebėti apleisto namo statybos darbus, iškylančius iššūkius bei išgirsti patarimus, kaip sutaupyti ir atrasti geriausius sprendimus įsirenginėjant būstą.
