Virginijos meninė veikla prasidėjo 2016 metais, prieš Kalėdas, kai ji nenorėjo eiti į kitą darbą. Tuo metu ji nusprendė pagaminti eglutes iš sidabrinių eglės šakų, jas suklijuoti ir parduoti žmonėms.
Tą sezoną merginai sekėsi puikiai – ji ne tik pardavė eglutes, bet ir atrado, kad jai patinka dirbti su augalais. Nors tuo metu pagalvojo, kad būtų smagu tęsti šią veiklą, tačiau mintis tuo ir baigėsi.
Sukurta vestuvinė dovana išaugo į veiklą
Po kelių metų Virginija vėl prisiminė veiklą, kuri buvo brangi jos širdžiai. Nors iš pradžių ji galvojo, kad norėtų dekoruoti šventes, o ne užsiimti panašiais darbais, visgi 2021 metais ji įstojo į „Karaliaus Mindaugo profesinio rengimo centrą“ Kaune. Ten ji pradėjo mokytis floristikos.
„Buvau pabaigusi visus aukštuosius mokslus – ir magistrą, ir bakalaurą. Nutariau, kad reikia pasibaigti ir šią specialybę. Tikslas buvo dekoruoti šventes, vestuves.
Bebūnant ir bedirbant tokiame versliame darbe, sutikau lektorių, kuris skatino ir motyvavo pradėti darbus, daryti ką nors savo. Sakau: „Aš taip pat norėčiau kažką veikti po vienu stogu.“ 2021 metais vėl prisiminiau eglutes, ir viskas sugrįžo. Kalėdiniu sezonu pradėjau kurti eglutes, tik šįkart – kitokias“, – pasakoja ji.
Besimokydama floristikos, mergina viename kurse išmoko kurti „Gyvus paveikslus“ – vertikaliai sodindama gyvas gėles į rėmelius. Kaip ji pati sako, niekada nebuvo mačiusi, kad taip būtų daroma, nes tai buvo gyvi augalai.
„Tai buvo labai įdomu. Pradėjau pamažu kurti šiuos paveikslus, sukūriau savo „Facebook“ puslapį ir pradėjau skelbti turinį po eglučių. Tikėjausi, kad ši idėja patiks žmonėms, tačiau pastebėjau, kad jos nesuprato – žmonės nežinojo, kaip prižiūrėti šiuos kūrinius, kaip vyksta procesas, ar augalai yra gyvi ar negyvi“, – proceso pradžią pasakoja mergina.
Pasak jos, pats gaminimo procesas yra nelengvas. Pamačiusi, kad verslo patirties šioje srityje neturi daug, ji bandė įvairius sprendimus. Tačiau trūko motyvacijos, nes atrodė, kad žmonės nesupranta, ką darai, ir tai, kas patinka, nėra plačiai pripažinta. Dėl šių priežasčių jos puslapis liko neaktyvus metams.
„Praeitais metais buvo draugės vestuvės, padariau jai dovaną – rėmelį su išgraviruotu tekstu ir su džiovintais augalais. Nuo to viskas prasidėjo iki tęsiasi iki šiol“, – šypsosi Virginija.
Atskleidė darbo procesą ir iššūkius
Norėdama sukurti išraiškingo grožio paveikslus, Virginija turi nemažai padirbėti. Pirmiausia, ši veikla reikalauja itin didelio atidumo.
„Procesas yra toks: pirmiausia pasiimi lapą, jį sustiprini ir suklijuoji. Tada pradedi formuoti kamieną, jei tai medis iš virvės – dėlioji ir klijuoji. Po to suklijuoji pirmą sluoksnį samanų ir tikrini, ar reikia ką nors pataisyti, ar reikia uždėti antrą sluoksnį bei ištaisyti techninius trūkumus.
Suklijavusi antrą sluoksnį, apžiūriu, ar liko klijų, voratinklių ar šiukšlių. Tada dedu kūrinį į rėmelį, fotografuoju ir įvertinu, kaip jis atrodo. Po to uždedu organinį stiklą ir patikrinu, ar neprikrito šiukšlių, nes jei taip įvyksta, turiu viską išardyti ir sutvarkyti. Galiausiai pakuoju ir siunčiu darbą“, – kūrimo procesą pasakoja mergina.
Dirbdama su netradicinėmis medžiagomis, Virginija susiduria su tam tikrais iššūkiais. Kadangi viską atlieka rėmeliuose, ji turi dirbti ribotame plote, kas yra didžiausias iššūkis. Nors ji džiaugiasi, kai klientai pasiūlo savo idėjas, kaip turėtų atrodyti paveikslas, jai dažnai tenka sukti galvą, kaip jas įgyvendinti, nes reikia sutilpti į rėmelius.
„Mano tikslas yra, kad viskas būtų uždengta, nes, pavyzdžiui, samanos turi tam tikrą specifinį kvapą, kuris žmonėms gali nepatikti, jeigu kur nors kabėtų ar būtų atviroje erdvėje.
Taip pat tikrai didelis iššūkis yra surasti tas medžiagas, nes ne viskas yra Lietuvoje ar už gerą kainą, nes tai nėra pigus dalykas. Jeigu pirkčiau visus džiovintus augalus, viskas dar brangiau kainuotų“, – teigia mergina.
Ji taip pat papasakojo apie neseniai patirtą situaciją, kai pirko samanas iš tiekėjo, kurių atspalvis jai labai patiko. Dabar tos samanos nebėra prieinamos ir ji nesugeba rasti tokio paties atspalvio.
Dėl to Virginija turi ieškoti alternatyvų. Nors klientas galbūt neatskirs, jai pačiai svarbu naudoti būtent tą atspalvį, kuris jai atrodo gražiausias. Kadangi dabar neturi galimybės gauti to paties atspalvio, tenka rinktis kitą: „Mane apriboja forma, iš kurios nenoriu išeiti, ir medžiagos“.
Nori perduoti gabalėlį gamtos
Paklausta, kaip renkasi medžiagas savo kūriniams, mergina neslepia, kad daugumą džiovintų augalų, smilgų ir javų susirenka iš Lietuvos laukų. Ji turi galimybę rinkti augalus iš artimųjų žemių kaime.
„Laukuose galima būti. Man labai gerai, kad jie leidžia eiti į jų pievas, daug ką susirinkti ir džiovinti. O kitus dalykus, žinoma, aš perku.
Perku stabilizuotas samanas, nes būtų gaila rinkti tiek samanų iš miško, kiek man reikia darbams. Laimei, yra stabilizuotų samanų pasiūla, kurias galiu naudoti savo floristiniuose darbuose. Dalį samanų perku, o dalį susirenku pati“, – pasakoja Virginija.
Pokalbio metu mergina pabrėžė, kad svarbiausias jos kuriamų darbų tikslas yra perteikti žmonėms gabalėlį gamtos.
„Aš ir toliau noriu akcentuoti gabalėlį gamtos, nes mes, gyvenantys miestuose ir nuolat skubantys, dažnai pamirštame savo šaknis ir vietą, kurioje galime rasti pusiausvyrą – gamtą. Mano tikslas yra priminti žmonėms, turintiems mano kūrinius, iš kur mes kilę ir kur galime nusiraminti.
Noriu, kad mano darbai įkvėptų mintį apie poreikį ištrūkti iš miesto triukšmo, keliauti į vietas, kur galima pailsėti ir atrasti ryšį su savimi“, – mintimis dalijasi mergina.
Ji sako, kad ateityje planuoja kurti didesnius darbus, nes šiuo metu dirba ribotame plote. Tačiau pamažu pradeda išeiti iš uždarų rėmelių ir pereina prie darbų ant drobių, kurios suteikia daugiau erdvės kūrybai.
