samanos

30-metė marketingo vadybininkė Virginija Tulevičiūtė kuria neįtikėtino grožio paveikslus, naudodama unikalų ir netradicinį metodą – virves ir samanas. Jos kūriniai, kuriuose puikiai dera natūralūs elementai, įkvėpia ir žavi savo originalumu daugelį.   Virginijos meninė veikla prasidėjo 2016 metais, prieš Kalėdas, kai ji nenorėjo eiti į kitą darbą. Tuo metu ji nusprendė pagaminti eglutes iš sidabrinių eglės šakų, jas suklijuoti ir parduoti žmonėms.

Samanos yra didžiausia grėsmė gražiam kiemeliui. Be to, dėl jų grindinio paviršius gali tapti slidus, todėl kyla pavojus nukristi. Pradėjusios augti tarp plytų ar plytelių, samanos augs tol, kol užvaldys jūsų lauko terasą – arba kol jas išvalysite.

Vejos išvaizdą dažniausiai gadina samanos, kurios sparčiai plinta užgoždamos žolę. Samanos, negiliai įsišakniję augalai, dauginasi sporomis ir į šaknis panašiomis struktūromis, vadinamomis rizoidais ir nesukuria estetinio vaizdo, tačiau yra paprastas būdas, kaip pašalinti samanas iš vejos. Jos ypatingai mėgsta apniukusias ir darganotas pavasario dienas. Samanos nesunaikins jūsų vejos, bet užpildys tas vietas, kur veja yra reta.

Samanos gali būti puikus dekoratyvus elementas, kai auga ten, kur jų norima, tačiau kai jos ima augti vejoje, tampa galvos skausmu sodininkams. Štai, kaip išnaikinti samanas vejoje naudojant natūralias priemones. Daugelis sodininkų anksčiau ar vėliau susiduria su samanomis vejoje, kurios dažniausiai atsiranda dėl prastų sąlygų. Nors samanos vejos nesunaikina, dėl jų veja atrodo dėmėta, negraži. Atsikratyti samanų gana lengva ir tam užtenka priemonių, kurias daugelis jau turi namuose.

Ar kada nors savo vejoje pastebėjote samanų lopinėlius? Nors techniškai samanos nėra piktžolės, vejoje joms ne vieta, tačiau yra paprastas būdas, kaip jas išnaikinti neišleidžiant daug pinigų. Samanos yra paprastas senovinis augalas su negilia šaknų sistema. Tai oportunistinis augalas, kuris įsitvirtina visur, kur tik gali. Vejoje samanos auga ten, kur žolė nėra pakankamai tanki, kad jas išstumtų.

Samanos vejoje neatrodo gražiai, be to, kai pradeda augti vejoje, jos turi vieną tikslą – visiškai užvaldyti visą plotą ir nustelbti veją. Todėl išbandykite šį samanų naikinimo būdą ir vėl galėsite džiaugtis gražia veja. Samanos vejoje – dažnas reiškinys, jos dažniausiai atsiranda tose vietose, kurios yra pavėsingos arba kuriose yra prastas drenažas.

Stuartas Grindle'as iš Donkasterio 2017 m. laimėjo geriausios Didžiosios Britanijos vejos konkursą. 81-erių metų vyras pasidalijo paprastu patarimu, kaip atsikratyti samanų, jei norite tobulos vejos. Buvęs konkurso „Geriausia Didžiosios Britanijos veja“ nugalėtojas atskleidė keletą naudingų patarimų, kaip prižiūrėti veją, kas, kaip jis pripažįsta, yra gana sudėtinga.

Ar kada nors žvelgėte į savo veją ir pastebėjote storus samanų lopinėlius? Nors teoriškai samanos nėra piktžolės, jos gali gadinti bendrą sodo vaizdą.  Samanos yra paprastas ir senovinis augalas su negilia šaknų sistema. Tai augalas, kuris įsitvirtina visur, kur tik gali. Tai reiškia, kad samanos augs visur, kur žolė nėra pakankamai tanki, kad jas išstumtų. Laimei, atsikratyti samanų vejoje nėra labai sunku.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Samanų naikinimas pievoje Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė.  Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Samanų naikinimas pievoje Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Samanos mėgsta augti ant kiemo grindinio ir trinkelių, nors jos ten nėra labai pageidautinos – dėl jų trinkelės atrodo ne tik purvinos ir negražios, tačiau jos taip pat gali tapti slidžios. Atsikratykite jų be vargo – štai, ką reikia padaryti.  Jei sąlygos yra tinkamos, samanos gali augti bet kur. Sporų visada yra ore, todėl samanos augs ir bujos tol, kol bus pakankamai šviesos, drėgmės ir maisto.

Samanos dažniausiai pasirodo pavasarį ir rudenį, kai drėgnos oro sąlygos leidžia lengvai plisti jų sporoms. Jos gali atsirasti ant įvairių paviršių, augti vejoje. Tačiau kaip jų atsikratyti visam laikui? Ekspertai rekomenduoja išbandyti tris priemones – šie patarimai pravers kiekvienam. Samanos yra nekraujagyslinių sporinių sausumos augalų rūšis, kurių visame pasaulyje yra daugiau nei 12 tūkst. rūšių, rašo express.co.uk.

Kiekvieno sodininko svajonė – vešliai žaliuojanti pievelė. Tačiau kartais tikru galvos skausmu tampa iš niekur nieko atsiradusios samanos. Sužinokite, kaip galite jas panaikinti iš vejos, naudojant natūralias priemones. Sodininkystės ekspertų teigimu, pats dažniausias būdas, kaip galima atsikratyti samanomis – naudojant indų ploviklį.

Neretai šeimininkams galvos skausmą kelią pro trinkelių plyšius pradedančios lįsti samanos. Nors atsikratyti jomis yra įvairiausių būdų bei priemonių, tačiau nenorintiems išleisti daug pinigų ir laiko, atskleidžiame puikų metodą, kaip samanas galima pašalinti naudojant vos vieną produktą. Artėjant vasarai vienas darbų, kurį galima nuveikti lauke – susitvarkyti apaugusius samanomis praėjimus.

Ar kada vejoje pastebėjote samanų lopinėlius? Nors techniškai samanos nėra piktžolės, jei neauginate jų specialiai, daugelis jas traktuoja kaip piktžoles. Laimei, atsikratyti jų nėra sunku, tačiau samanos rodo, kad jums metas pasirūpinti savo veja. Samanos yra senovinis augalas su negilia šaknų Sistema. Tai oportunistinis augalas, kuris įsitvirtina visur, kur gali. Jei samanos auga vejoje, tai reiškia, kad jos plėsis visur, kur žolė nėra pakankamai tanki, rašo theturfgrassgroup.com.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Samanų naikinimas pievoje Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

Samanos gali augti ant kietų paviršių, pvz., terasų, važiuojamųjų takų ir grindinio trinkelių, ir tai nepatogu ir neestetiška. Štai kaip pašalinti samanas nenaudojant aukšto slėgio. Pasak „Royal Horticultural Society“ (Karališkosios sodininkystės draugijos, RHS), samanoms patinka drėgmė, prastas drenažas bei pavėsis. Nors daugumai samanų rūšių gresia pavojus išnykti, tačiau leidžiant joms augti ant kietų paviršių, kyla pavojus paslysti ir susižaloti, todėl geriausia kuo greičiau jų atsikratyti.

Žaliuojanti ir prižiūrėta veja puošia kiekvieną namą. Tačiau norint džiaugtis tokia veja, jai reikia nuolatinio dėmesio ir priežiūros. Dalį darbų privalu padaryti kiekvieną pavasarį, nes būtent nuo dabar įdėtų pastangų priklausys tai, kaip atrodys veja visą sezoną. Pats laikas pasirūpinti sanitariniu vejos valymu, skarifikavimu, vėdinimu, kalkinimu ir tręšimu. Kai tik vejos paviršius po žiemos pradžiūsta, ateina tinkamiausias laikas išvalyti veją.

Samanos yra dažna problema ant betoninių paviršių, ypač saulės neapšviečiamose ar drėgnose vietose. Nors kai kuriems jos gali atrodyti dekoratyvios, samanos, iš tikrųjų, gali pažeisti betoną, jei jos paliekamos ilgą laiką. Ekspertai pasidalijo, kaip atsikratyti samanų naudojant tris veiksmingas natūralias priemones. Samanos ant betoninių sienų ir grindų ne tik atrodo netvarkingai, bet ir  kenkia trinkelėms bei gali kelti pavojų  pėsčiųjų takuose.

Sodininkystės ekspertas pasakė, kodėl niekada neturėtumėte savo kieme naudoti vienos itin populiarios samanų naikinimo gudrybės. Pastaruoju metu, pasirodžius vis dažnesniems saulės spinduliams, daugelis žmonių naudojasi galimybe laisvą laiką išnaudoti tvarkant savo kiemus, sodus ir daržus. Rūpindamiesi savo veja, jie imasi šalinti samanas, kurios trukdo gražios ir žaliuojančios žolės augimui, todėl griebiasi įvairiausių priemonių, kurios padės jomis atsikratyti.

Samanos gali labai sugadinti dailią veją sode bei tapti tikru galvos skausmu, norint jas pašalinti. Tačiau ekspertai sako, kad valgomoji soda, dar vadinama natrio bikarbonatu, yra lengviausias būdas išspręsti šią itin dažnai pasitaikančią problemą. Paprastai soda naudojama kaip kildinimo priemonė įvairiems kepiniams, tačiau šis produktas turi aibę įvairių paskirčių. Ekspertai iš crabgrasslawn.com teigia, kad valgomoji soda – geriausia priemonė nedideliems samanų ploteliams šalinti.

Vejoje samanos užauga dėl nuolatinės drėgmės ir silpnos vejos. Nuo jos samanas būtina yra pašalinti tam, kad žolė galėtų augti sveika bei stipri. Vejos priežiūros ekspertas Carlos Real pasakojo: „Samanos klesti esant šaltoms, drėgnoms sąlygoms, todėl būtent žiemos laikotarpiu jos gali užvaldyti didelį vejos plotą. Jomis atsikratyti yra būtina, nes kitaip iš vešlios žolės liks tik storas samanų kilimas. Kaip naikinti? Geriausias laikas pašalinti samanas yra tada, kai jos dar aktyviai auga.

Samanos vejoje ar ant stogo nepuošia nei vienų namų. Vis dėlto ne visi žino, kaip jų atsikratyti. Nenaikinamos samanos gali sparčiai plisti, todėl svarbu problemą šalinti iš karto, o su šiais patarimais jums nei nereikės skambinti specialistams. Tam, kad pašalintumėte samanas, galite naudoti įvairias priemones. Šie mišiniai padės pašalinti samanas ne tik iš vejos, tačiau ir iš tarpų tarp plytelių ar nuo stogo, o jei po pirmo karto nepasiekėte norimo rezultato, procedūrą pakartokite.

Lygi ir vešli veja sode – vienas geriausių būdų pamatyti, kaip ateina pavasaris. Dažniausiai veja žiemą netvarkoma, o artėjant pavasariui yra tinkamiausias laikas ja pasirūpinti. Orui po truputį šylant pradeda augti samanos ir piktžolės, o tai gali atrodyti nedailiai. Laimei, vienas sodininkystės ekspertas patarė, kaip iš vejos išnaikinti samanas. Samanos gali augti kone bet kurioje vejoje – jei jų atsiranda, tai gali reikšti, kad žolės augalai nėra labai sveiki.

Artėja žiema, orai vėsta ir dėl žemesnės temperatūros lėčiau auga žolė, todėl jos nebereikia taip dažnai pjauti. Vienas ekspertas pasidalino patarimais, kaip prižiūrėti veją žiemos mėnesiais. Žiemą kai kurie sodo darbai sustoja, įskaitant reguliarų žolės pjovimą. Taip yra todėl, kad vėsesnė temperatūra sulėtina jos augimą. Oro temperatūrai nukritus, žemėja ir dirvožemio temperatūra, sulėtėja žolės ir augalų augimas.

Samanos miške – labai gražus dalykas, bet savo sode jų turėti nenori niekas. Joms pradėjus veistis įvairiose sodo vietose, jų atsikratyti gali būti nelengva. Laimei, yra keletas būdų tai padaryti. Jei jūsų vejoje ėmė augti samanos, labai greitai tai pastebėsite. Jos neretai trukdo mėgstantiems dailią ir lygią pievelę kieme. Juk ten, kur auga samanos, žolė augti nebegali. Samanos gali išplisti labai greitai ir apimti storą dirvos sluoksnį.

Samanos gali būti tikras vargas. Vis dėlto pastebėję jas savo ant savo trinkelių neskubėkite griebtis stiprios chemijos. Yra paprastas būdas, padėsiantis jums atsikratyti nepageidaujamais augalais. Baliklio rastumėme turbūt kiekvienuose namuose. Nors jis darbą atliktų puikiai ir neskiestas, tačiau stipriai koncentruotas baliklis gali palikti dėmes ant plytelių ir pražudyti šalia esančius augalus.

Samanos – tai smulkūs minkšti augalai, augantys kartu ir formuojantys kauburėlius ar kilimėlius. Samanos plinta jų sporas pernešant vėjui, todėl jų gali atsirasti ant bet kurio paviršiaus – ant stogo, įvažiavime į kiemą ar ant šaligatvio. Samanos net pačios sau gaminasi maistą, taip išvengdamos poreikio maistines medžiagas traukti iš dirvožemio. Jei ant savo namų kieme pastebėjote samanų, tai dar nereiškia, kad reikia skubiai pirkti stiprius chemikalus jų naikinimui.

Nors internete galima rasti ir straipsnių apie tai, kaip moliniuose vazonuose užsiauginti samanų, bet dažniausiai žmonės siekia priešingo rezultato. Norint samanų užsiauginti paprastai tereikia šiek tiek palaukti – truputis laiko ir drėgmės, ir jų priaugs visur, ne tik vazonuose. Bet jei ir jūs, kaip ir daugelis, samanos norite naikinti – ką daryti tada?    Panašu, kad pati geriausia priemonė samanoms naikinti – sena gera valgomoji soda.

Išpuoselėta, tanki ir ryški veja – kiekvienos sodybos ir namų kiemo puošmena. Vienas didžiausių vejos augintojų galvos skausmų – samanos. Šie nereiklūs augalai labai greitai įsimeta į veją ir ją užgožia, pagadindami pastarosios dekoratyvumą ir grožį. Kad taip neatsitiktų, reikia pasitelkti visas priemones ir panaikinti sąlygas, dėl kurių samanos auga ir plinta vejoje. Dauguma įsitikinę, kad pagrindinė priežastis, kodėl veją išdarko samanos – rūgštus dirvožemis.

Samanų naikinimas susideda iš kelių etapų, kuriuos čia pristatysime. Jeigu jus samanos vejoje erzina, sužinokite, kodėl jos atsiranda, kaip jų atsikratyti, ir ką daryti, kad neatsirastų jų vėliau. Apie viską išsamiau – pasakoja „Geltonas karutis“ tinklaraščio autorė Lina Liubertaitė ir kraštovaizdžio architektė Lina Puodžiūtė-Ragauskienė. Paprastai manoma, kas samanų naikinimas aktualus tik tiems, kurių veja auga per rūgščioje dirvoje.

Samanos vejoje ar ant stogo nepuošia nei vienų namų. Vis dėlto ne visi žino, kaip jų atsikratyti. Nenaikinamos samanos gali sparčiai plisti, todėl svarbu problemą šalinti iš karto, o su šiais patarimais jums nei nereikės skambinti specialistams. Tam, kad pašalintumėte samanas, galite naudoti įvairias priemones. Šie mišiniai padės pašalinti samanas ne tik iš vejos, tačiau ir iš tarpų tarp plytelių ar nuo stogo, o jei po pirmo karto nepasiekėte norimo rezultato, procedūrą pakartokite.

Samanos puošia, bet tik tada, kai auga ten, kur norite jūs, tačiau jei to netrokštate, jos tampa piktžolėmis ir galvos skausmu. Nors samanos jūsų žolytei nekenkia, tačiau veja dėl jų atrodo nelygi ir dėmėta. Tradiciškai samanoms naikinti  naudojamas geležies sulfatas. Dar galite vejos dirvos rūgštingumą sumažinti kalkių pagalba. Arba, kaip įprasta, galite pasidarbuoti grėbliu ir taip bandyti pašalinti nepageidaujamas samanas.

„Ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti. Tai galima padaryti aštriadančiu grėbliu, suakėti arba panaudoti mechaninį ar elektrinį aeratorių.

Samanos miške – labai gražu, bet savo sode jų turėti nenori niekas. Joms pradėjus veistis įvairiose sodo vietose, jų atsikratyti gali būti nelengva. Laimei, yra keletas būdų tai padaryti, rašoma tips–and–tricks.co. Jei jūsų vejoje ėmė augti samanos, labai greitai tai pastebėsite. Jos neretai trukdo mėgstantiems dailią ir lygią pievelę kieme. Juk ten, kur auga samanos, žolė augti nebegali. Samanos gali išplisti labai greitai ir apimti storą dirvos sluoksnį.

„Po besniegės žiemos pievelė žaliuoja lyg ką tik išaugusi. Tačiau ką daryti, kai vejoje samanų daugiau nei žolės?“ – klausia Andrius V. iš Biržų. Atsako agronomė Regina Sereikienė. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas, giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro. Jei samanų nedaug, jas galima išgrėbstyti.

„Prie namų augančioje vejoje daugiau samanų nei žolės. Kaip reikėtų jų atsikratyti?“ – klausia Povilas. Atsako įmonės „Žalia veja“ agronomas Saulius Vaivada. Samanos mėgsta pavėsį ir mažai patręštą dirvą. Nuo jų galima gintis dviem būdais – mechaniniu arba cheminiu. Atsikratyti samanų padės vejos vėdinimas giliai subadant velėną. Tada į gilesnius velėnos sluoksnius lengviau patenka oro.

Nors vasara jau praeityje, vis dėlto atsipalaiduoti dar nederėtų. Kol šalčiai neaplankė, darbai sode tęsiasi. Ant medžio žievės aptikote samanų ar kerpių? Nupurkškite kamienus 5 proc. geležies sulfato tirpalu. Tai padaryti galima ir profilaktiškai. Kiti sodo darbai Į paruoštas duobes medelius galima sodinti jau spalio pradžioje. Bet jei žemė jose nesusigulėjusi, šį darbą reikėtų atidėti iki mėnesio pabaigos arba net iki pavasario.

 Mokslininkai ilgą laiką laužė galvas, iš kur Žemėje atsirado pakankamai deguonies gyvūnams ir žmonėms, o pirmadienį buvo paskelbta, jog dabar manoma, kad visa tai prasidėjo nuo samanų. Pranešime žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ sakoma, kad samanų danga ėmė formuotis maždaug prieš 470 mln. metų ir kad tai buvo pirmasis stabilus mūsų planetos deguonies šaltinis, sudaręs sąlygas klestėti protingai gyvybei.

Vakarų Ispanijos miestelyje Bechare samanų paklodės guli ne šiaip sau. Čia nuo ankstaus ryto jomis puošiami vietiniai gyventojai. Jie ruošiasi svarbiausiai Becharo religinei procesijai. Pasak legendos, taip pasidabinę ispanai 1200-aisiais žengė į Becharą norėdami išgąsdinti čia viešpatavusius arabus. Šie, pamatę išties neįprastą reginį ir pamanę, kad miestą puola nežinomi žvėrys, neva išsigando ir nešė kudašių iš Becharo. Tiesa, tik visai neseniai šioje procesijoje leista dalyvauti ir moterims.

Samanos, kurios ištveria ledines sąlygas Antarktidoje, turi neįprastą maitinimosi šaltinį, sako mokslininkai. Šie augalai ima maistingąsias medžiagas iš išmatų, kurias paliko pingvinai, gyvenę toje pačioje teritorijoje prieš tūkstančius metų, praneša BBC. Mokslininkai šį atradimą padarė tirdami augalus, kad išsiaiškintų, kaip šie sugeba išgyventi lediniame landšafte.