Savivaldybių ir valstybės lygiu kuriama pacientų pavėžėjimo sistema – Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojamos sveikatos tinklo pertvarkos sudedamoji dalis. Nors pacientų pavėžėjimo galimybė buvo ir iki šiol, vienos tvarkos nebuvo, tą dažnai tekdavo daryti greitosios medicinos pagalbos brigadoms.
Pažymima, kad visuotinė pacientų pavėžėjimo sistema kaip oras reikalinga ir dėl to, kad vykdant reformą dalies sveikatos paslaugų gyventojams reikės vykti į didesnius centrus.
Nors reformai reikalingi teisės aktai Seime buvo palaiminti dar vasarą, bendra šalyje veikianti pavėžėjimo sistema turėtų atsirasti tik 2024 m. Tiesa, jau nuo kitų metų dalyje savivaldybių pradeda veikti pilotinis projektas, kuriam numatyta skirti iki 7 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Kaip nurodo SAM, šiuo metu planuojama, jog bandomasis projektas galėtų apimti teritoriją, kurioje gyvena beveik trečdalis šalies gyventojų.
Kenčia iki tol, kai padėti tampa sudėtinga ir brangu
Nors sutinkama, kad iš pradžių naują sistemą reikia išbandyti mažesnėje teritorijoje, tiek pacientų, tiek valdžios atstovai pažymi, jog gyventojai iš įvairių šalies kampelių jau dabar patiria sunkumų nuvykstant į gydymo įstaigas.
„Ši problema aktuali visoje Lietuvoje, išskyrus gal didžiuosius miestus, kur atstumai yra nedideli arba patogiau įveikiami viešuoju ar kitu transportu. Čia išskirčiau du aspektus – pačios komandos mažoje ambulatorijoje pasiekiamumas ir tiesiogiai paties gyventojo poreikis pasiekti centrinę polikliniką“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos Sveikatos reikalų pirmininkas, Jurbarko meras Skirmantas Mockevičius.
Anot jo, ne paslaptis, kad rajonuose dauguma ar nemaža dalis gyventojų yra senyvo amžiaus, autobusų maršrutai yra nepatogūs, reikia toliau nueiti, todėl ir siekiama sugalvoti sistemą, kaip gyventojas galėtų patogiai pasiekti gydymo įstaigą.
„Dabar gi žmonės kenčia, kenčia ir sunkiai prisiverčia net kreiptis į gydytoją, nes jam sunku būna net prisiskambinti. O nemažai tų ligų, kurias galėtų aptikti pirmoje stadijoje, neužleidus, jas daug pigiau būtų spręsti ambulatoriniu lygiu nei stacionariu. Manau, pradėjus veikti šiai naujai sistemai, sveikatos kokybė turėtų būti pakelta į kitą lygį“, – tikino meras.
Gydytojai vizitus derina pagal autobusų laikus
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė patvirtino, kad tokia paslauga neabejotinai reikalinga, mat jau dabar gydytojams prisieina planuoti konsultacijas derinantis prie autobusų laiko.
„Onkologiniai pacientai skirtingai toleruoja gydymą, tai dažniausiai yra vis tik vyresnio amžiaus žmonių liga, jie yra 70 metų ir vyresni. Ir tiems, kurie gyvena regionuose, yra daugiausiai problemų. Nes nemažai procedūrų, pavyzdžiui, radioterapijos, chemoterapijos, pastaruoju metu vis dažniau atliekama dienos stacionaruose, tikimasi, kad žmonės nesiguls į ligoninę ir atvyks dienos paslaugai“, – pastebėjo pašnekovė.
„Dabar gi žmonės kenčia, kenčia ir sunkiai prisiverčia net kreiptis į gydytoją, nes jam sunku būna net prisiskambinti. O nemažai tų ligų, kurias galėtų aptikti pirmoje stadijoje, neužleidus, jas daug pigiau būtų spręsti ambulatoriniu lygiu nei stacionariu“, – sakė S. Mockevičius.
Pasak jos, gerai tiems, kurie gyvena netoli nuo tos vietos, kur teikiamos procedūros. Tada galima atvykti viešuoju transportu ar lengviau kitaip pavėžėjimą susiorganizuoti.
„Bet jei žmogus gyvena, pavyzdžiui, Ukmergės rajone, pats nevairuoja, tai jau tampa didžiuliu logistiniu iššūkiu – atitinkamu laiku atvykti iki Ukmergės, tada – iki Vilniaus ir grįžti. Ir ką iš gydytojų dažnai girdime – didelę laiko dalį suvalgo ne tik gydymo paskyrimas, bet ir logistinių problemų sprendimas, bando priderinti konsultacijų, tyrimų laikus prie vizitų, autobusų, girdi, kad štai tuoj bus autobusas, paskubinkit tas eiles. Tai išties yra labai aktualus klausimas“, – pabrėžė N. Čiakienė.
Pirmiausia plės viešąjį transportą
S. Mockevičius pasakojo, kad organizuojant pavėžėjimą dalyvautų tiek savo automobilius turinčios poliklinikos, ligoninės, tiek samdomi vežėjai. Taip pat nacionaliniu lygiu bus užtikrintas pavėžėjimas į regiono, respublikos lygmens įstaigas, kai tos paslaugos bus teikiamos tik aukštesnio lygio įstaigose.
„Sistemą iš esmės kuriame lygioje vietoje, tikimės, kad mūsų išbandomi projektai ir leis nuspręsti, kas veikia efektyviausiai“, – sakė vienos iš savivaldybių, kur bus išbandomas pilotinis modelis, meras.
Jis aiškino, kad pirmiausia bus bandoma verstis nesamdant specialaus transporto, o padidinant viešojo transporto srautus, maršrutus iš miestelių į centrą arba iš vieno regiono centro į kitą.
„Dėl to kalbėsime su gydymo įstaigų vadovais, kurie geriausiai mato periodiškumą, apkrovimą. Toliau – žiūrėsime, kiek bus galima pasinaudoti turimomis gydymo įstaigų transporto priemonėmis. Ir tada „įjungsime“ naują sistemą, kuri vežtų pacientus. Tam būtų arba įsigyjami nauji automobiliai ir duodami gydymo įstaigai, arba samdomi pavėžėjai“, – dėstė S. Mockevičius.
Pasak mero, nors darbo gydymo įstaigoms nepamažės, mat ir gydytojams iš anksto reikės planuotis darbus, tikslas, kad vieša gydymo paslauga būtų prieinamesnė.
„Nes didelė problema būna, kai pacientas sako, kad negali po pietų laukti, nes nebus, kas parveža į jo kaimą. Bet jei gydytojas galės valdyti procesą ir dėlioti savo darbo laiką, planuotume, kad jis nesunkiai galėtų ir sumodeliuoti to gyventojo pavėžėjimą. Bet pilotinis projektas užtat ir bus dalyje savivaldybių, kad galėtume įvertinti, kaip viskas veikia“, – kalbėjo S. Mockevičius.
Jo manymu, jei viskas eisis sklandžiai, galbūt sistema visoje šalyje galėtų startuoti ir greičiau nei iki 2024 metų vidurio: „Gal ir nereikės tempti iki galutinių terminų, jei viską pavyks užsukti.“
SAM patikslina, kad savivaldybės, nedalyvausiančios bandomojo projekto įgyvendinime, taip pat galės, jei norės, savarankiškai taikyti Vyriausybės patvirtintus laikinuosius pavėžėjimo paslaugų teikimo ir organizavimo reikalavimus.
Ar patemps finansiškai?
Pasak N. Čiakienės, nors norai geri, vis tik amžinas klausimas – kaip juos pavyks realizuoti. „Dabar daug akcentuojama, kad reforma puikiai veiks, nes bus užtikrintas pavėžėjimas. Tačiau matant preliminarius skaičius, nurodant, kad apie trečdalis resursų bus nukreipta dializuojamų pacientų, kurių vidutiniškai būtų apie 2 tūkst., transportavimui, tai kas liks kitiems?
O juk kiekvienais metais yra 18 tūkst. naujų onkologinių pacientų. Ir didelė jų dalis gydosi Nacionaliniame vėžio institute. Tai lūkestis, be abejo toks, kad tikimasi transportavimo paslaugos, bet ar išties bus galima ją gauti, kaip veiks tie algoritmai“, – komentavo POLA direktorė.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Orinta Leiputė savo ruožtu svarstė, ar savivaldybės sugebės „patempti“ naująją sistemą, kai dėl išaugusių energetikos kainų ir taip patiria šoką.
„Pavėžėjimas, projektuose rašoma, finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Vykdant greitosios medicinos pagalbos tinklo pertvarką savivaldybės turi atiduoti tiek pastatus, tiek automobilius, kad būtų vykdomas pavėžėjimas nacionaliniu lygmeniu.
Bet savivaldybių viduje ir automobilius reikės įsigyti arba pirkti paslaugas. Ir priklausomai nuo regiono sudėties, kur dominuoja senyvo amžiaus žmonės, atstumai tarp gyvenamosios vietos ir gydymo įstaigos yra didesni, klausimas, ar tai bus pakeliama našta savivaldybėms. Ar jos turės tai paslaugai resursų, ar netaps savivaldybė tik taksi centriuku, kai trūksta ir darbingo amžiaus asmenų, kurie galės vairuoti automobilius“, – sakė ji.
Pasinaudoti galės ne visi
Preliminariai jau yra numatyta, kam pavėžėjimo paslauga, jei ji apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, bus galima naudotis. Kaip nurodo SAM, įtvirtinta, jog pavėžėjimo paslaugos teikiamos asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės ar socialinių ir ekonominių priežasčių negali naudotis individualiu ir (ar) viešuoju transportu.
Pavėžėjimo paslaugą numatyta teikti atitinkamų sveikatos sutrikimų turintiems pacientams, pavyzdžiui, jei turi judėjimo sutrikimų, dėl kurių negali savarankiškai vaikščioti ir jam reikalinga kitų asmenų pagalba arba techninės pagalbinės priemonės.
Taip pat – turintieji sutrikimų, trikdančių orientaciją aplinkoje ir komunikaciją (psichikos, kalbos, regos), dėl kurių savarankiškai negali naudotis individualiu ar viešuoju transportu, jei pacientas vyksta gydymo procedūroms, kurių sukeltas šalutinis poveikis vėlgi apriboja paciento galimybę savarankiškai naudotis individualiu ar viešuoju transportu (pvz. dializė, chemoterapija).
„Dėl paciento sveikatos būklės ir pavėžėjimo poreikio spręs gydytojas ir (ar) kitas sveikatos priežiūros specialistas (ne pats pacientas), išrašydamas siuntimą dėl specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų gavimo ar paskirdamas atitinkamas procedūras“, – aiškina SAM.
Numatoma, jog socialinės ir ekonominės priežastys bus štai tokios. Viena, tai būtų asmenys, kuriems nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, neįgalumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis ir/arba 75 metų ir vyresniems asmenims. Taip pat tai turėtų būti asmenys, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų. Pažymima, kad abi sąlygos turi būti tenkinamos kartu.
Kitais atvejais patys pacientai ir toliau turės pasirūpinti nuvykimu į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir (ar) grįžimu iš jos.
Įžvelgia „slidžių“ niuansų
Vis tik tokių kriterijų atitikimas ir galimybė pasinaudoti pavėžėjimo paslauga kaip kuriais atvejais gali tapti „slidžiu“ dalyku.
Paklausta, kaip bus tokiais atvejais, jei teoriškai egzistuos galimybė pasinaudoti viešuoju transportu ir pasiekti gydymo įstaigą, bet tai pacientui bus visiškai nepatogu laiko atžvilgiu, nes transportas kursuoja retai ir panašiai, SAM nurodė dvi išimtis.
Jei pacientas dėl savo sveikatos būklės negalės naudotis individualiu transportu, o tik viešuoju transportu, tačiau tai būtų nakties laikotarpis, kai nėra teikiamos viešojo transporto paslaugos, jam priklausytų pavėžėjimo paslauga.
„Taip pat tai galiotų tais atvejais, kai gavus asmens sveikatos priežiūros paslaugas viešojo transporto tektų laukti ilgiau nei 3 valandas arba dėl esamo viešojo transporto tvarkaraščio į paskirtą vizitą būtų atvykstama likus daugiau nei 3 valandoms“, – rašoma portalui tv3.lt atsiųstame atsakyme.
Savo ruožtu N. Čiakienė teigė, kad kartais situacijos primena ir kuriozines, bet dėl to pacientas gali nukentėti.
„Nepasiturintis – tas, kuris gali gauti vaistų kompensaciją. Ir ką mes girdime iš savo bendruomenės – skaičiuojant tuos vidurkius pritrūksta dviejų eurų, žmogaus gauna 2 didesnę pensiją ir nepatenka į tuos, kurie jau galėtų gauti paslaugą“, – pastebėjo ji.
POLA direktorė taip pat svarstė, kas bus, jei bus pacientų daugiau, nei galės tuo metu nuvežti, kaip bus jie prioritetizuojami, nes resursai juk bus riboti.
Nors nurodoma, kad visais atvejais numatoma pacientui galimybė vykti su vienu lydinčiuoju asmeniu, O. Leiputė įžvelgė galimų sunkumų mamoms su keliais mažamečiais vaikais: „Jei moteris nevairuoja automobilio ar vyras išvažiavęs į darbą, tai ir laiko trukmė didžiulė važiuoti viešuoju transportu. Prieinamumas pabloginamas, paslaugų nebelieka vietoje ir reikės važinėti.“
Parlamentarė taip pat svarstė, kas atliks minėtųjų kriterijų vertinimą ir ar tai netaps papildoma našta šeimos gydytojams.
Ar bus įmanoma prisiskambinti?
Kyla nuogąstavimų, ir kaip vyks registracijos procesas. POLA direktorės teigimu, vis tik skaudžiausia realybė, kad greičiausiai bus neįmanoma prisiskambinti.
„Yra pasakyta, kad asmuo galės registruotis ne anksčiau nei prieš mėnesį iki vizito ir ne vėliu kaip prieš 2 darbo dienas. O kaip bus, jei į skambutį niekas neatsilieps? Jau dabar didžiausias iššūkis yra prisiskambinti ir užsiregistruoti pas gydytoją.
Nes ir išankstinė pacientų registracija (IPR) nelabai veikia. Kol gydytojai nesudeda savo laikų, tol jie nematomi, negali registruotis. Tai kad taip nebūtų ir su ta nauja sistema, bandys suėjus mėnesiui skambinti, sakys, kad laikų nebėra arba negalės prisiskambinti. Taigi tokių klausimų ir rūpesčių yra, bet gerai, kad numatytas bandomasis modelis ir jo metu šie niuansai, matyt, išaiškės“, – kalbėjo N. Čiakienė.
„Ir ką iš gydytojų dažnai girdime – didelę laiko dalį suvalgo ne tik gydymo paskyrimas, bet ir logistinių problemų sprendimas, bando priderinti konsultacijų, tyrimų laikus prie vizitų, autobusų, girdi, kad štai tuoj bus autobusas, paskubinkit tas eiles. Tai išties yra labai aktualus klausimas“, – sakė N. Čiakienė.
Ji taip pat svarstė, kad bus su tomis įstaigomis, kurios nėra prisijungusios prie IPR sistemos, kuri bus būtina norint organizuoti pavėžėjimą: „Ar nebus užmiršti regionai, kur yra ir privačių gydymo įstaigų. Tikiu, kad savivaldybių pirminiai sveikatos priežiūros centrai turi sutartis, bet yra ir tokių, kur nėra.“
Komentuodama registracijos tvarką SAM gi paaiškina, kad pavėžėjimo paslaugų užsakymo galimybė numatoma tiek telefonu, tiek ir internetu, o savivaldybių lygiu – papildomai ir fiziškai atvykus į savivaldybės įgaliotą pavėžėjimo paslaugas organizuojančią įstaigą.
Plačiau apie ruošiamą pavėžėjimo tvarką kviečiame žiūrėti vaizdo siužete:
Geriau veiktų kompensavimo sistema?
Pasak N. Čiakienės, natūralu, kad žmonės vyko į gydymo įstaigas, vyksta ir vyks, mat tai yra viena iš ligos naštų. „Džiaugiamės, kad yra ir viešojo transporto 80 proc. lengvata dializuojamiems ir onkologiniams pacientams, atsižvelgiant į poreikį.
Bet vis tik galvoju, ar ne paprasčiau būtų buvę įvesti kompensavimo mechanizmą nustatant, kad jei pats žmogus susiorganizuoja transportą, vyksta su pavėžėjais ar taksi, turi čekį, atitinka visus kitus kriterijus, galėtų kreiptis dėl išlaidų kompensavimo. Gal tai ir administracine prasme būtų paprasčiau, ir susiorganizuoti transportą, nei kuriant sudėtingą naują pavėžėjimo sistemą tais atvejais, kai nereikia transportuoti žmogaus specializuotu medicininiu transportu“, – svarstė ji.
O. Leiputė gi mano, kad pačioms savivaldybėms galėtų būti palikta apsispręsti, kokį modelį pasirinkti: „Administravimo mechanizmas, kad neliktų piktnaudžiavimo atvejų, turėtų būti pramąstytas, reikėtų įsivertinti rajono specifiką.“
Svarbu, kad ir nepiktnaudžiautų
Taip pat pažymėdamas, kad sukurta sistema turi būti patogi naudoti, savo ruožtu Aurelijus Veryga svarstė, kiek realiai bus norinčiųjų naudotis šia paslauga.
„Nežinau, ar dabar yra atliktas vertinimas, koks yra tokio pavėžėjimo poreikis, tad tik jai atsiradus tai pamatysime. Kad jo nėra, priekaištaujama labai daug – kiekviename regione, kuris labiau nutolės nuo centro, visi skundžiasi, kad nėra, kaip grįžti, nuvažiuoti.
Bet vis tik kiek būtų besinaudojančių pavėžėjimu, o kiek visgi dėl patogumo naudotųsi viešuoju transportu, toliau prašytų giminaičių ar kaimynų, kad juos pavežtų, sunku pasakyti. Tai reikia daryti, o tada jau matysime. Aišku, svarbu, kad nepiktnaudžiautų sistema, naudotųsi, kada tikrai reikia, kai nėra kaip nuvažiuoti ar parvykti. Bet sistema neturi būti sudėtinga“, – sakė jis.
SAM priminė, kad savivaldybės, jau dabar teikia pavėžėjimo paslaugas tam tikroms asmenų grupėms, įskaitant ir nuvežimą bei parvežimą iš gydymo įstaigų. Tam tikras pacientų pavėžėjimo paslaugas (kai nereikalinga skubi pagalba) taip pat teikia grietosios medicinos pagalbos tarnybos.
„Šiuo metu kuriamas naujas pavėžėjimo paslaugų teikimo modelis turėtų patobulinti šiuo metu veikiantį transporto paslaugų organizavimą ir teikimą, užtikrinti geresnį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą gyventojams, ypač labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms“, – dėstė J. Gališanskis.
Be kita ko, SAM atstovas pridūrė, kad šiuo metu rengiamas laikinasis pavėžėjimo paslaugų teikimo ir organizavimo aprašas dar turi būti patvirtintas Vyriausybės.
Specializuotoms pavėžėjimo paslaugoms, kai pervežimo metu reikalinga asmens sveikatos priežiūra, rengiamas atskiras reglamentavimas.
