Nors dar nespėjus įsibėgėti vasarai pradėjusi kilti susirgimų COVID-19 banga, panašu, kiek aprimo, specialistai atvirai nuogąstauja, kad šaltuoju metų sezonu neišvengiamai turėsime daugiau susirgimų tiek koronavirusu, tiek kitomis infekcinėmis ligomis.
Gali smogti mišri banga
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasiuntinys Europos regionui V. P. Andriukaitis konstatuoja, kad toliau išlieka didžiulė tiek naujos pandeminės, tiek gripo bangos rizika.
„Kiek ta rizika pasiteisins, jau kita kalba, bet kad tokia rizika yra, neabejotina. Pandemija neatšaukta, bangos bus, mutuodamas virusas gali iškrėsti naujų siurprizų. Akivaizdu, kad gali būti gripo ir omikrono kombinacija, todėl PSO Europos regiono biuras visoms šalims narėms jau paskelbė dokumentą apie tai, kad reikėtų pasirengti šiai galimai sudėtingai kombinacijai.
Šalys narės raginamos sustiprinti rudeniniam laikotarpiui visas priemones, kurios galėtų padėti fiksuoti padėtį kiekvienoje šalyje, kiekviename mieste, kiekvienoje savivaldybėje, bendruomenėje“, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, vyriausybės visų pirma turi dėti pastangas, kad laboratorijos būtų pajėgios diagnozuoti ligą, būtų patikimas testavimas, monitoringas, užtikrintas genų sekvenavimas, visi atvejai būtų kruopščiai registruojami.
„Turi būti padidintas budrumas ir stebėsena, nes klimatinės sąlygos yra palankios kombinacijai – tiek omikronui, kuris, visiškai akivaizdu, mutuoja toliau, kita vertus, kartu gali būti gripas. Taigi mišri banga gali smarkiai paveikti tiek atvejų skaičių, tiek sveikatos apsaugos sistemos tinklo darbą, tiek suduoti smūgį ekonomikai, kai kalbame apie nedarbingumo lapelius ir t.t.“ – scenarijus piešė V. P. Andriukaitis.
Jau yra nerimą keliančių ženklų dėl gripo
Apie tai, kad gripo sezonas gali būti nenuspėjamas, portalui tv3.lt yra pastebėjęs ir užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas.
„Žiūrint į tai, kiek sunkesnis gripo sezonas buvo Australijoje ir kaip amerikiečiai susirūpinę dėl to, kas gali laukti ir jų, galima tikėtis, kad kažkas panašaus gali būti ir Europoje, t. y. kartu ir Lietuvoje. Kita vertus, koks peršalimo ligų, tarp jų – ir COVID-19 sezonas bebūtų, vis tik tokių didelių judėjimo ribojimų greičiausiai neturėsime, žmonės labiau kontaktuos, tad galimybių plisti kvėpavimo takų virusams bus daugiau“, – aiškino jis.
V. P. Andriukaičio teigimu, žmogus gali patirti dviejų ar trijų infekcijų smūgį, dėl ko gali būti labai sunku išgelbėti gyvybę.
„Be kita ko, skiepijimas nuo gripo tęsiasi. Aišku, jo rodikliai šalyse narėse skiriasi, gaila, kad Lietuvoje vakcinavimas nuo gripo nėra aukštas. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad žmonių vakcinavimas nuo gripo padėjo sumažinti ligos atvejų, dėl to nebuvo ir tokių didesnių bangų.
Antra, vakcinacija vis tiek išsaugojo dalį visuomenės, kuri buvo atspari. Trečia, akivaizdu, kad vakcinų efektyvumas išaugo. Visi šie dalykai rodo, kad gripą pagaliau buvo galima suvaldyti, bet tai nereiškia, kad negali būti naujos bangos dabar“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.
Specialistai primena, kad tiek nuo gripo, tiek COVID-19 galima pasiskiepyti tą pačią dieną. Pašnekovo teigimu, pažeidžiamiausiems pasiskiepyti nuo koronaviruso išlieka svarbu, mat nors bendrijos šalyse imunizacijos (tiek persirgus, tiek pasiskiepijus) lygis yra pakankamai didelis, viso regiono kontekste situacija kiek kitokia.
„Kadangi Europos Sąjungoje imunizacijos lygis yra aukštesnis, nei, pavyzdžiui, Kazachstane, Turkmėnistane, Rusijoje ar Ukrainoje, todėl bendrijos šalys turi būti ypač suinteresuotos, kad tęstųsi ypač pažeidžiamų grupių vakcinacija. Aišku, nekalbu apie Ukrainos dramą, ten vyksta karas, virusinės bangos gali iš ten ateiti“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.
Laikytis jau iki skausmo žinomų priemonių
Pašnekovas pabrėžė, kad žmones ir toliau reikia skatinti laikytis jau įprastų taisyklių, ypač vengti uždarų ir perpildytų žmonėmis patalpų, vengti grūsčių, laikytis distancijos, rankų higienos.
„Ypač svarbu, kad mokyklų, ligoninių, darželių ir kitų didžiųjų salių patalpos būtų ventiliuojamos, stebima patalpų temperatūra ir vėdinamos patalpos. Taigi turi veikti patalpų vėdinimo, kondicionavimo, šildymo sistemos“, – vardijo jis.
V. P. Andriukaičio teigimu, tokie patys pasiūlymai išlieka ir dėl kaukių dėvėjimo. „Žmonės, kurie jaučiasi, kad yra didesnėje rizikoje, yra pažeidžiami, jų imuninė sistema silpnesnė, turi lėtinių ligų, pagaliau net turi baimę užsikrėsti, yra daug geriau, kad atėjus į uždarą viešąją erdvę, kur daug lankytojų, jie dėvėtų kaukę.
Ypač kalbama apie tas erdves, kur susiburia daug tam tikrų rizikos grupių žmonių – tai senelių, slaugos namai, gydymo įstaigos, mokyklos ir darželiai, susigrūdimas renginiuose, parduotuvėse, transporte. Kaukės išlieka priemonė, kuri tave apsaugo. Todėl ir rekomendacijos dėvėti kaukę, priklausomai nuo epidemiologinio rodiklio konkrečioje teritorijoje, gali būti primygtinės“, – komentavo jis.
Pandemiją valdytų lokaliais karantinais
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) dar vasarą pristatė planus, kaip prireikus ketina valdyti infekcijų protrūkius. Numatyta, kad savivaldybės, pasiekusios nustatytą suminį gripo, COVID-19 ligos ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sergamumo rodiklį (1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų per savaitę), galės paskelbti epidemiją savo teritorijoje ir imtis infekcijų plitimą ribojančių priemonių.
Pavyzdžiui, būtų galima laikinai riboti masinius renginius (juos atšaukti arba riboti dalyvių skaičių), organizuoti nuotolinį ugdymą klasei, srautui arba visai mokyklai, jeigu joje stebimas intensyvus COVID-19 ligos, gripo ar kitų ūmių virusinių kvėpavimo takų infekcijų plitimas, rekomenduoti nuotolinį darbą viešajam ir privačiam sektoriui, stiprinti infekcijos plitimo valdymą gydymo ir socialinės globos įstaigose, stiprinti rekomendacijas dėl bendrųjų, jau visiems žinomų infekcijos plitimo priemonių taikymo ir kt.
V. P. Andriukaitis sutiko, kad dėl infekcijų valdymo priemonių privalomumo reikia spręsti pagal tai, kokia epidemiologinė situacija yra konkrečioje vietoje. Tačiau jis neatmetė, kad prireikus tos priemonės gali būti labai griežtos, pavyzdžiui, net privalomas reikalavimas būti pasiskiepijus, persirgus ar pasidarius testą.
„Pagal sergamumo žemėlapius kiekvienoje teritorijoje ir net miesto kvartale gali būti skirtingi nurodymai. Tada reikia kuo skubiau užkirsti arba eliminuoti židinį, nuo to priklauso ir priemonės. Tad jei prireiks, gali būti įvestos ir tokios priemonės, kada būtų labai dideli suvaržymai.
Ir tai nėra „iš lubų“, turi būti epidemiologinės tarnybos pateiktas teritorijos epideminis sanitarinis režimas. Taigi ir prašymas pateikti tą pati COVID sertifikatą tokiu atveju gali būti motyvuotas ir logiškas sprendimas. Tokia tikimybė išlieka, kokio laipsnio ji yra, jau kas kita. Nereikia stebėtis, jei taip atsitiktų, nes rizikos laipsnis yra aukštas“, – aiškino V. P. Andriukaitis.
Nors rudenį visuomenės ir laukia galimas kombinuotas įvairių veiksnių smūgis, jis priminė, kad dėl to nereikia pamesti galvos ir kelti panikos. „Bet rizikas reikia įvertinti, kad galvotume, kaip valdyti procesą ir laiku reaguoti“, – pridūrė buvęs eurokomisaras.
Dulkys: pandemija medicininiu atžvilgiu įveikta
Portalas tv3.lt primena, kad penktadienį po susitikimo su už sveikatą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos (EK) nare Stela Kiriakides sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pareiškė, kad medicininiu požiūriu pandemija yra įveikta: „Žmonija turi vakcinas, žinome, ką daryti, turime testavimo programas, esame pilnai apsirūpinę vakcinomis, mokslas beveik yra atsakęs į visus mums reikalingus klausimus.“
Jis pridūrė, kad jau nebereikia planuoti ir kažkokių karantinų ar uždarymų. „Lietuvoje mūsų situacija, jei žiūrėtume lygiai metus atgal, nors turime apie 20–30 proc. daugiau atvejų, gydymo įstaigose yra 5 kartus mažiau , reanimacijoje – 10 kartų mažiau pacientų. Kai kalbame apie vidutinius mirčių skaičius, jie yra 10 ir daugiau kartų mažesni.
Ir čia yra žinutė, kad esame etape, kada turime spręsti patį sudėtingiausią pandemijos „uždarymo“ klausimą – tai socialinius dalykus, tai, ką vadiname COVID-19 pasekmėmis, postkovidas, ilgasis kovidas. Ir, be abejo, psichikos sveikata, kam šalys ir pradeda skirti didelį dėmesį“, – pabrėžė SAM vadovas.
Tuo metu pati eurokomisarė, kad turime pasiruošti nelengvai žiemai. „Nors atrodo, kad dabartinės COVID-19 bangos pikas praėjo, visi turime pasiruošti artimiausiems mėnesiams. Labai svarbu tęsti vakcinaciją ateinančiais mėnesiais, todėl džiaugiuosi, kad Lietuva pradėjo sustiprinančio skiepijimo neseniai patvirtintomis adaptuotomis vakcinomis kampaniją“, – sakė S. Kiriakides.
Pasak jos, geriausia apsauga – skiepijimasis tiek pirminėmis, tiek adaptuotomis vakcinomis.
„Kaip matėte omikron atmainos atveju, nors ir turėjome atvejų sprogimą, šalių narių ligoninių sistemos nepatyrė tokio spaudimo, koks buvo 2020 metais. Taigi, jei ateinančiais mėnesiais kils nauja banga, svarbiausia, kad mūsų sveikatos priežiūros sistemos sugebėtų susidoroti“, – pridūrė eurokomisarė.
