neringa čiakienė

Gydymo įstaigų atstovai pasiuntė rimtą įspėjimą – jų teigimu, ligonių kasoms pakeitus dalies paslaugų apmokėjimą ne tik didėtų eilės, bet ir augtų brangių tyrimų kainos. Gydytojai tuo metu gali netekti ir darbo. Valstybinė ligonių kasa (VLK) teigia tokių rizikų neįžvelgianti, o kasmet sumokėti visą sumą nebuvo įsipareigojusi. Gydymo įstaigų vadovai sako jaučiasi „išdurti“ – ligonių kasų pažadai dėl turimų apmokėti pinigų už atliktus pinigus bliūkšta kaip muilo burbulas.

Krūties vėžys nepaiso amžiaus ir socialinės padėties, tačiau gydytojai apgailestauja šiandien negalintys vienodai efektyviai padėti visoms susirgusioms moterims. Laukiama, kada taps prieinamas individualizuotas gydymas, ypač esant itin agresyvioms vėžio formoms. Dabartinę situaciją iliustruojančia istorija pasidalino Simona, kuri krūties vėžio diagnozę išgirdo po savo 45-ojo gimtadienio praėjus kelioms dienoms.

Skelbia gerą naujieną – nuo kitų metų pasitikrinti dėl vieno iš dažniausių vėžių galės daugiau moterų. Nors dažnai vis dar galvojama, kad krūties vėžiu jauname amžiuje nesergama, realybė byloja ką kita. Todėl moterys raginamos nedelsti tikrintis vos pajutus menkiausią nerimo signalą. Krūties vėžys – viena dažniausiai pasitaikančių onkologinių susirgimų Lietuvoje. Kasmet šią diagnozę išgirsta apie 1600 moterų. Deja, nuo šios ligos miršta nemažai moterų – kasdien po vieną dvi.

Dėl eilių pas medikus netrumpėjimo ne vienus metus pabarami ir patys pacientai. Skaičiuojama, kad kai kur net kone 20–30 proc. pacientų neatvyksta į vizitą pas gydytoją apie tai iš anksto neįspėję. Tačiau dabar aiškėja, kad neretai taip nutinka ne dėl piktos valios – pasirodo, atšaukti vizitą pas gydytoją gali tapti ne mažesne užduotimi, nei pas jį užsiregistruoti.

Ilgos eilės pas gydytojus – vienas didžiausių ir, atrodo, vis dar sunkiai išsprendžiamų skaudulių sveikatos sistemoje. Ministerija aiškina, kad eilės trumpėja, o šiemet suteiktas konsultacijų skaičius yra rekordinis. Vis tik patys gydytojai ir pacientai atkerta, kad graži statistika – tik „akių dūmimas“, o problemų – nors vežimu vežk.

Lietuva pagal inovatyvių vaistų prieinamumą užima vieną paskutiniųjų pozicijų visoje Europoje. Sveikatos apsaugos sistemos dalyviai apskritojo stalo diskusijoje ieškojo sprendimų, kaip situaciją pakeisti ir pacientams užtikrinti tolygų inovatyvaus gydymo prieinamumą.

Onkologinė liga atneša daug įvairių iššūkių, dažniausi iš jų – tai išaugusi finansinė našta dėl netekto darbingumo ar padidėjusių išlaidų, reikalingų gydymui, reabilitacijai, sveikatos stiprinimui, papildomų pagalbos, ortopedinių priemonių įsigijimui. Kokios yra sąlygos gauti vienkartinę savivaldybių skiriamą išmoką? „Po rudenį atliktos prostatos operacijos, kai man buvo pašalintas piktybinis navikas, iš socialinės darbuotojos reabilitacijoje išgirdau, kad man priklauso piniginė išmoka.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia, kad nuo kitų metų dėl vėžio galės pasitikrinti daugiau gyventojų. Pranešama, kad ne tik plečiama krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Planuojama, kad nuo kitų metų profilaktiškai bus galima pasitikrinti ir dėl plaučių vėžio. Be to, žadama, kad prevencinėse programose gyventojams dalyvauti bus daug paprasčiau.

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) pristato naujai sukurtą įrankį, skirtą visiems, susidūrusiems su onkologinės ligos iššūkiu – internetinę navigacijos sistemą www.priesvezi.lt. Ši sistema buvo kurta daugiau nei metus, stengiantis struktūruotai pateikti informaciją iš „paciento batų“ pozicijų.

Gruodžio 20 d. įvyko Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vienijamos onkologinių pacientų ir jų artimųjų bendruomenės bei ją palaikančiųjų ypatingas vakaras – Nacionaliniame operos ir baleto teatre pažymėtas POLA kortelės dešimtmetis „Kad prieš vėžį laimėtų gyvenimas“, į kurį susirinko tūkstantis kviestinių svečių.  Vakaro metu dėkota ir džiaugtasi kryptingai sutelktų pastangų ir partnerysčių rezultatais.

Beveik prieš metus užgesus benzingalvio Tauro Žemaičio, iš visų jėgų kovojusio su agresyviu vėžiu, gyvybei, svarbiausia jo misija liko nepamiršta. Ragindamas prisidėti prie POLA organizacijos, padedančios onkologiniams ligoniams, T. Žemaitis tam pasitelkė išskirtinį „Toyota MR2“ automobilį.

Kasmet Lietuvoje nustatoma 3 tūkst. prostatos vėžio atvejų, šia onkologine liga sergantys vyrai susiduria su emociniais iššūkiais, savo ruožtu medikai siūlo diegti pažangesnius gydymo metodus ir jų kompensavimą. „Dabar tas skaičius yra stabilizavęsis ir siekia 2,5-3 tūkst. atvejų per metus. Kas yra džiugu, kad yra stadijos poslinkis į ankstyvąsias.

Vaistų nuo sunkios ir mirtinos ligos yra, tačiau jie neprieinami – su tokia skaudžia realybe tenka susidurti onkologiniams pacientams Lietuvoje. Medikai ir pacientų atstovai konstatuoja, kad situacija, nors šiek tiek ir stumiasi į priekį, iš esmės nesikeičia metai iš metų. To kaina – žmonių gyvybės ir sutrumpėję kokybiško gyvenimo metai. Jauna, darbingo amžiaus moteris prieš porą mėnesių išgirdo skausmingą diagnozę – 4 stadijos skrandžio vėžys.

Leisti ligos išvargintam pacientui gyvenimą užbaigti savo noru pasirenkant eutanaziją ar išlaukti natūralios mirties? Viešojoje erdvėje vėl grįžus prie diskusijų apie eutanaziją ir jos bent dalinio įteisinimo Lietuvoje poreikį bei galimybes, medikų, pacientų atstovų ir politikų nuomonės nevienareikšmės.  Kai kam tai yra pagalba žmogui kančioje, kai kam – žmogžudystė pagal pareikalavimą.

Europos urologų asociacijos duomenimis, iki 45 proc. europiečių bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių kankino šlapimo nelaikymas ir tik mažiau nei trečdalis dėl šio sutrikimo kreipėsi pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus. Kaip pažymi Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė, šlapimo ir/ar išmatų nelaikymas gali būti tiek onkologinės ligos simptomas, tiek vienas iš šios ligos gydymo sukeltų pašalinių poveikių.

Įsivaizduokite, jums reikalingi inovatyvūs onkologiniai vaistai, tačiau Lietuvoje jie nėra kompensuojami. Turite tokius pasirinkimus: varstyti paramos fondų duris, bandyti tapti mokslinio tyrimo, toliau tiriančio jums reikalingą preparatą, dalimi arba mokėti keliasdešimt tūkstančių eurų iš savo kišenės. Kurį kelią pasirinksite?  Tai – ne hipotetinė situacija, o pacientų Lietuvoje kasdienybė.

Pastaruoju metu nuskambėjus ne vienam masiniam medikų pasitraukimo iš gydymo įstaigų atvejui viešumoje kilo audringos diskusijos. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuojamos reformos kritikai tokį gydytojų elgesį skubėjo aiškinti kaip ruošiamų pokyčių pasekmės. Vis tik su tuo sutiko ne visi.

Seniai svarstyti pokyčiai įgauna kūną: siekiant nukrauti naštą nuo šeimos gydytojo pečių daugiau funkcijų ruošiama patikėti slaugytojams – nuo kitų metų jiems jau leista savarankiškai teikti konsultacijas. Po tokios žinios visuomenėje kilo nemažas šaršalas, esą prasibrauti iki gydytojo gali tapti dar sunkiau, savo ruožtu medikų ir pacientų atstovai įžvelgia teigiamus pokyčius. Pirmi pokyčiai dėl slaugytojų funkcijų praplėtimo įsigalios jau nuo kitų metų.

Apmokestinus vienkartinius plastikinius maišelius parduotuvėse pasikeitė pirkėjų įpročiai. Kodėl neįvedus ir simbolinio mokesčio pas gydytojus – taip ir eilės sumažėtų, ir jo darbas būtų labiau vertinamas? Tokia sena idėja vėl diskutuojama tarp medikų. Pacientai gi su tokiu siūlymu kategoriškai nesutinka, o politikai ragintų prieš tai viską gerai išdiskutuoti.

Žinia apie sveiką gyvenimo būdą propagavusią, tačiau žinią apie ketvirtos stadijos kraujo vėžį išgirdusią žinomą nuomonės formuotoją, sukrėtė dalį visuomenės. Iš tiesų onkologinės ligos diagnozę kasdien išgirsta pusšimtis žmonių, ateityje ją išgirs kas trečias.  Susirgę žmonės susiduria su daugybę iššūkių, ypač finansinių, todėl apie kritines ligas pagalvoti ir finansiniu saugumu pasirūpinti svarbu per ilgai neatidėliojant.

Lietuvos pacientai nėra patenkinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu, akcentuoja būtinybę gerinti nepatogią, daug emocinės įtampos sukeliančią ir laiko reikalaujančią registracijos sistemą, o taip pat spręsti inovatyvių vaistų, medicinos pagalbos priemonių kompensavimo klausimus, gerinti prieinamumą prie inovacijų, o kuriant naują Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimo modelį, būtina atsižvelgti į tai, kas išties aktualu pacientams.

Rajonų ligoninių vadovai skambina pavojaus varpais – trūksta kai kurių sričių medikų, o esančių didelė dalis tuoj iškeliaus į pensiją. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad tai yra ir pačių gydymo įstaigų vadovų kaltė. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Valstybės pažadas, kad pas šeimos gydytoją pateksi per savaitę, o pas specialistą per mėnesį kol kas ir lieka pažadu. „Šiaip galėtų greičiau.

Nacionalinį vėžio institutą (NVI) pasiūlius prijungti prie VUL Santaros klinikų, sukilo instituto bendruomenė. Jie teigia, kad geriau nuo to nebus nei gydymo, nei mokslo prasme. Pacientai taip pat neslepia nerimo dėl to, kaip toliau reikės gauti svarbias gydymo paslaugas.  Sujungti dvi įstaigas Vyriausybei kovo 22 dieną pasiūlė Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

Vėžys – opi viso pasaulio problema, sergamumu ir mirtingumu jau konkuruojantis su širdies ir kraujagyslių ligomis. Dažniausiai moteris pražudantis onkologinis susirgimas yra krūties vėžys. Tam, kad būtų išgelbėta kuo daugiau moterų, gydytojai šiandien ragina tiek pačius žmones prisiminti apie pareigą pasitikrinti, tiek valdininkus jau dabar imtis veiksmų.  Lietuvoje onkologinės ligos užima antrą vietą iš visų mirčių. Nuo jų miršta daugiausiai darbingo – 45–64 metų amžiaus žmonių.

Dar viena netektis šiais metais – mirė pirmasis Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) prezidentas, paliatyviosios pagalbos Lietuvoje pradininkas gydytojas kardiologas prof. Arvydas Šeškevičius. „Nors ir nujausta, bet vis tik netikėta, graudu, liūdna.

Susidūrus su vėžio diagnoze, vienas svarbiausių dalykų yra nelikti vienam naujos realybės akivaizdoje. Išbūti ir kovoti su liga gali padėti onkologinių pacientų bendruomenės. Tos pačios ligos kelyje esantys asmenys noriai dalijasi savo patirtimi ir patarimais, taip pat palaiko vienas kitą psichologiškai, o pasveikę neretai jaučia pareigą padėti naujai diagnozę išgirdusiems pacientams.

Gyventojai laukia jau nuo kitų metų dalyje savivaldybių startuosiančio pacientų pavėžėjimo pilotinio modelio. Neabejojama, kad tokios sistemos reikėjo jau vakar, dar labiau jos reikia dabar, kai reformuojant sveikatos įstaigas dalis paslaugų persikels toliau nuo namų. Vis tik kai kurie pacientai pavėžėjimo paslaugą gali matyti kaip savo ausis.

Lietuviams vis dar nenoriai einant tikrintis sveikatos profilaktiškai, politikai svarsto, ar nereikėtų imtis griežtesnių priemonių, tarp jų – ir finansinių nuobaudų. Šeimos gydytojai taip pat nebeslepia apmaudo – jiems jau atsibodo įtikinėti pacientus ateiti pasitikrinti.  Nors šalyje veikia net 5 prevencinės sveikatos patikros programos ir tam valstybė skiria milijonus, pagal jas pasitikrinančių gyventojų srautai nedžiugina nei gydytojų, nei sveikatos politikų.

Jau kitais metais netekus krūties dėl vėžio gydymo ketinama kompensuoti nebe tik operacijos, bet ir pačių implantų išlaidas. Tiesa, kol kas toms moterims, kurios krūtį pašalina vėžio prevencijos tikslais, tokia priemonė nenumatoma. Seimo biudžeto ir finansų komitetui šią savaitę svarsčius Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą paliestas ir krūtų implantų vėžiu sergančioms ar jo prevencijos tikslais operacijas atliekančioms moterims kompensavimo klausimas.

Ne vienas karantinas ir net kelių mėnesių beveik visiškas sveikatos paslaugų „uždarymas“ iki šiol grįžta skaudžiu bumerangu. Gydytojai konstatuoja, kad užleistų vėžio atvejų skausmingai daugėja. Patys onkologiniai pacientai gi skundžiasi ne tik apsunkintu patekimu pas gydytojus, bet ir kad vėžio diagnozę dažnai tenka išgirsti tiesiog telefonu. Kai, atrodytų, jau turima daug įrankių kovoti su COVID-19 pandemija, onkologinių pacientų bėdos nesibaigia.

Valdantiesiems užsimojus profilaktiškai dėl COVID-19 besitestuojančius darbuotojus įpareigoti už testus susimokėti patiems, pacientų organizacijų atstovai svarsto, ar apskritai tikslinga tiek daug testuoti. Štai Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė sako įžvelgianti daug didesnę problemą, kad imunizuoti asmenys ne tik patys mažiau save saugo, bet ir po kontakto nėra įpareigoti izoliuotis.