Kur gyventojai dažniausiai klysta vartodami vaistus? Kodėl pavojinga užsiimti savigyda? Ar išties visi vaistai žaloja kepenis? Kodėl taip greitai įninkama į priklausomybę nuo raminamųjų? Apie visa tai plačiau – portalo tv3.lt interviu su Kauno klinikų gydytoja klinikine farmakologe Simona Stankevičiūte.
Ko gero, vienokių ar kitokių medikamentų bent kartą gyvenime yra prisireikę kiekvienam. Kokias klaidas vartodami vaistus pacientai daro dažniausiai?
Iš esmės dažniausiai klaidos pasitaiko tada, kai pacientai nesilaiko vaisto vartojimo nurodymų ir instrukcijų, juos vartoja kažkaip kitaip, nei nurodė gydytojas ar nei yra parašyta informaciniame lapelyje. Pavyzdžiui, nurodyta vaistus vartoti ryte, bet pacientas juos geria vakare, jei reikia vartoti du kartus per dieną, dėl kažkokių priežasčių pasirenkama vartoti tik kartą, taip pat nevalgius turimus vartoti medikamentus vartoja valgio metu ar po jo ir t.t. Vaistų vartojimas turėtų būti gana nuoseklus procesas, jei vaistą reikia išgerti ryte nevalgius ir po to dar valandą nevalgyti, taip ir reiktų daryti.
Taip pat yra skirtingai vartojamų preparatų – vieni yra geriami, kiti leidžiami, bet, mano nuomone, sudėtingiausia vartoti tuos, kurie yra inhaliuojami, t. y. kuriuos reikia įkvėpti. Priklausomai nuo to, koks yra prietaisas, įkvėpimo procesas skiriasi. Būna, pacientai nebūtinai teisingai įkvepia, o astmai ar obstrukcinei plaučių ligai gydyti įkvepiami vaistai yra pagrindiniai, juos vartojant netinkamai nebus teigiamo efekto. Tad jei nėra aišku, kaip tai daryti, geriau penkis kartus paklausti, gauti farmacinę paslaugą vaistinėje ir pan.
Išskirtumėte kokią lietuvių neteisingo vaistų vartojimo ypatybę?
Nemanau, kad lietuviams kaip tautai yra būdinga kažkas kitokio, kad jie vartodami vaistus klystų kažkaip kitaip. Visur pasaulyje tos klaidos yra daromos. Yra tokių pacientų, kurie tikrai labai atsakingai laikosi vaistų vartojimo taisyklių, atkreipia dėmesį, susideda į dėžutes ir panašiai, bet neišvengiamai yra tokių, kurie vartoja bet kaip.
Štai atsimenu tokį prieš keletą metų nutikusį liūdną atvejį. Pacientė turėjo vartoti vaistą kartą per savaitę. Bet buvo taip, kad tas pats preparatas galėjo būti tiek vartojamas per burną, tiek leidžiamas į raumenį. Ir jei konkrečiai ligai gydyti jis vartojamas per burną, jį reikia gerti kasdien, bet jei leidžiamas, tada – kartą per savaitę. Pacientei buvo pakeista farmacinė forma ir vietoj to, kad vaistą išgertų, jį turėjo leistis. Pacientė buvo vyresnio amžiaus, ja rūpinosi artimieji ir jie nesuprato, kad vaistą reikia leisti tik kartą į savaitę. Jie pradėjo leisti injekcijas kiekvieną dieną. Ir tai baigėsi labai liūdnai, moteris atsidūrė ligoninėje, vos nemirė dėl nepageidaujamų reakcijų ir vaistų perdozavimo. Tai yra labai aiški vaistų vartojimo klaida.
Negerai tiek nesilaikyti gydytojų rekomendacijų dėl vaistų, tiek piktnaudžiauti jais pačiam, pavyzdžiui, „pasiskirti“ antibiotikų. Kas vis tik pasitaiko dažniau ir kokios to pasekmės?
Lietuvos pacientai vienareikšmiškai labiau linkę pasitikėti kaimynu, draugu, giminaičiu, bet ne gydytoju ar vaistininku. Prieš keletą metų Kauno regione buvo atlikta apklausa, kurios metu buvo klausiama, kokie yra pagrindiniai šaltiniai, kur pacientai ieško informacijos apie vaistus, tą tik patvirtino. Ir tikrai dažnai nuėjęs pas gydytoją žmogus sako, kad štai šis vaistas kaimynei padėjo, kodėl jam jo neskiria? Tikrai yra savavališko vaistų vartojimo, ypač anksčiau buvo, tikėdamiesi kažkokio poveikio žmonės turguje nusipirkdavo įvairių baltarusiškų vaistų, net antibiotikų. Aišku, dabar dėl politinių aplinkybių situacija pasikeitė. Bet čia bet kuriuo atveju būtų jau ne medicininė klaida, o labai neracionalus vaistų vartojimas, kai pacientas pats pasiskiria juos sau nediagnozavus ligos. Tada nei veiksmingumo, nei kokio gero poveikio tikėtis negalima.
Tad tiek neklausant gydytojo rekomendacijų, tiek pačiam imantis gydytojo vaidmens pasekmės gali būti liūdnos, tik mastas gali būti skirtingas. Nes jei žmogus pats nusprendžia, kuo serga, pasiskiria gydymą, man atrodo, rizika yra žymiai didesnė. Tai reiškia, kad pacientas nebendravo su sveikatos priežiūros specialistais, nėra aišku, kuo jis serga. Viskas gerai, jei ta liga gerybinė, bet tokiu būdu galima praleisti kažkokią rimtą diagnozę, neieškant simptomų priežasties, o gydantis tik simptomus. Tai yra labai pavojinga.
Kaip suprantu, ypač rizikuojama dėl neracionalaus antibiotikų vartojimo – taip ne tik sau nepadėsime, bet ir kitiems problemų galime sukelti?
Visų pirma, reikia dar kartą akcentuoti, kad antibiotikai negydo virusinių ligų. Tą reikėtų įsidėmėti ir jei yra peršalimas, o jų sezonas kaip tik artėja, kaip ir COVID-19 atvejų bus daugiau, jokiu būdu negalima antibiotikų vartoti profilaktiškai. Antibiotikai turi gausybę nepageidaujamų reakcijų, kurių vienintelis būdas išvengti yra nevartoti šių vaistų, kai to nereikia. Visada kalbėdami apie vaistų vartojimą vertiname naudos ir rizikos santykį, o jis gali būti teigiamas tik tada, kai vaistai vartojami jau diagnozavus ligą.
Kitas dalykas, kad antibiotikų ne tik negalima vartoti be reikalo. Medicininės klaidos nepavyks išvengti tada, kai pasijautęs geriau pacientas po kelių dienų savivaliauja ir nustoja vartoti antibiotikus.
Didysis pavojus yra tas, kad neracionaliai vartojant antibiotikus mes išmokome bakterijas būti jiems atspariomis. Ir kitą kartą, kai susirgsime bakterine liga, paprasti antibiotikai nebetiks, reikės vis platesnio ir platesnio jų spektro. Ir nebūtinai bus taip, kad mes patys susirgsime bakterine infekcija, kuri bus atspari įvairiems sukėlėjams, tą atsparią bakteriją galime perduoti kitiems, silpnesnio imuniteto žmonėms.
O kaip yra su vaistais nuo skausmo? Jais irgi galima prisižaisti, jei yra vartojami be saiko?
Čia yra dvi medalio pusės. Vieni pacientai, kurie visai nevartoja vaistų, jei ką suskausta, iškart skuba į skubiosios pagalbos skyrių. Ir kai gydytojai klausia, kaip jie gydėsi, pacientai atsako, kad niekaip. Nežinau, kodėl jie taip elgiasi, turbūt yra daug priežasčių. Yra aiškinančių, jog negėrė vaistų, kad gydytojas geriau suprastų, kur skauda ir pan. Tai nėra visai teisinga. Kaip ir negerai, kai žmonės kenčia skausmą, vartoja daug vaistų, nesiaiškina, kokia yra skausmo priežastis. Tada jau ne dėl vaistų vartojimo klaidų, o kažkokių nepageidaujamų reakcijų į vaistus jų būklė dar labiau pablogėja. Juk skausmas savaime nėra liga, tai dažniausiai kažkoks simptomas.
„Lietuvos pacientai vienareikšmiškai labiau linkę pasitikėti kaimynu, draugu, giminaičiu, bet ne gydytoju ar vaistininku.“
Kalbant apie vaistus nuo skausmo, reikėtų prisiminti, kad pirmo pasirinkimo vaistas yra paracetamolis, bet jo nereikėtų vartoti daugiau kaip 3 gramus per parą. Tai yra saugi dozė, vartojant peršalus, kai skauda galvą, mažinama temperatūra. Bet dažnai žmonės kartu vartoja įvairius tirpius gėrimus, kuriuose irgi yra paracetamolio, į tai irgi reikėtų atkreipti dėmesį, kad nebūtų viršyta leistina dozė. Lygiai tas pats galioja ir visiems kitiems preparatams nuo skausmo – labai svarbu neviršyti rekomenduojamos paros normos tiek vaikams, tiek suaugusiems. Be to, stambesniam žmogui gali reikėti ir didesnės vaisto dozės.
Tuo metu nesteroidinių vaistų nuo uždegimo pavojus yra gerai žinomas, jie gali sukelti ir kraujavimą iš virškinamojo trakto, kepenų ar inkstų pažeidimą, didinti arterinį kraujo spaudimą. To būtinai reikia neužmiršti, vaistus vartoti nei per didele, nei per maža doze, atkreipti dėmesį, ar vaistai nėra vartojamas per dažnai.
Artėja peršalimo ligų sezonas, kai išauga tiek jau minėtųjų antibiotikų, tiek įvairių priešvirusinių vaistų vartojimas. Tiesa, kad vaistinėje neapdairiai prisirinkus vaistų galima tik komplikuoti situaciją?
Taip, labai svarbu, kad nebūtų viršyta tiek bendra vaisto dozė, tiek nesumaišytos skirtingos medžiagos, pavyzdžiui, vieną preparatą įsigijus su ibuprofenu, o kitą – su paracetamoliu. Visada galima pasitarti su vaistininkais, jie patys atkreipia dėmesį, kiek pakelių galima vartoti ir panašiai. Vaistų negalima vartoti automatiškai, iš prisiminimų. Todėl patariu ir gydytojams kolegoms neišrašinėti vaisto „automatu“, ypač jei tai rečiau išrašomas vaistas.
Neretai įspėjama, kad purškalą nuo slogos vartoti per ilgai negalima. Tai gali sukelti priklausomybę?
Kalbant apie tokius purškalus, visada būna aiškiai surašyta informaciniame lapelyje arba preparato charakteristikų santraukoje, kiek laiko juos galima vartoti. Ir tikrai jokiu būdu negalima tų vaistų vartoti ilgiau. Ir jeigu preparatą tenka vartoti ilgiau, nei parašyta, tada būtinai reikia kreiptis į ausų, nosies ir gerklės (ANG) gydytoją ir su juo pasitarti. Nėra taip, kad vėliau organizmas ilgiau pavartojus vaisto pats nesugebės pats kovoti su infekcija, bet yra mechanizmas, dėl ko vaistas gali tapti nebeveiksmingas ar net sukelti neigiamų pasekmių.
Gyventojai dabar taip pat skuba stiprinti imunitetą įvairiais papildais, vitaminais. Kiek tame naudos, o kiek tai – pinigų išmetimas į balą?
Kadangi gyvename tam tikroje geografinėje platumoje, yra įrodyta, kad turime papildomai vartoti vitamino D, kad užtikrintume tiek imuninės sistemos veiklą, tiek kaulų metabolizmą. Kalbant apie visų kitų vitaminų ar maisto papildų vartojimą, ypač kažkokių pastiprinančių, niekur nėra įrodyta, kad jie suteiktų kažkokios papildomos naudos. Dažniausiai, laimei, tie preparatai nesukelia kažkokios nepageidaujamos reakcijos, jie yra pakankamai saugūs, dėl to juos taip plačiai ir naudoja.
Bet reiktų pabrėžti, kad maisto papildai nėra vaistai, tai – produktai, kurie papildo maistą. Tad aš tikrai nerekomenduoju vartoti jokių papildų, tiesiog siūlau sveikai gyventi, laiku eiti miegoti, tinkamai maitintis – valgyti ir daržovių, žuvies, mėsos, įvairių produktų, sportuoti. To visiškai pakanka ir jokių papildų nereikia.
Kitas dalykas, kai yra kažkokios ligos, tam tikrų elementų stygius – geležies, kalio, magnio. Taip tikrai būna, bet jei norisi tiesiog pasistiprinti, tai geriau valgyti brokolius, čia tyrimai tikrai atlikti, kad suvartojus tam tikrą jų skaičių per savaitę jie labai naudingi kepenims. Taigi sportas, miegas ir mityba yra tie esminiai elementai, kurie stiprina organizmą.
Dar viena iš aktualių problemų, deja, itin nesvetima lietuviams, – priklausomybė nuo raminamųjų vaistų. Koks šios problemos mastas šalyje?
Per didelio benzodiazepinų vartojimo problema buvo pamatyta dar prieš keletą metų. Ir 2022-ieji turbūt yra pirmi metai, kada šių vaistų įsigyti galima tik elektroniniu receptu. Tad, man atrodo, kad situacija jau gerėja, nes elektroninis receptas žymiai labiau įpareigoja ir, manau, tikrai taip laisvai kaip anksčiau šie vaistai išrašomi ir vartojami nebus.
Priklausomybės nuo šių vaistų problema yra labai įvairiapusė. Mes žinome, kad žmonės gėdijasi eiti pagalbos pas psichologą, gydytoją psichiatrą. Kadangi pati neturiu tokių įsitikinimų, visąlaik maniau, kad gal mes čia kiek perdedame, bet dabar įsitikinau, kad žmonės labai nepatogiai jaučiasi pripažindami, kad turi kažkokių psichologinių sunkumų, gal jam skauda kažką, gal blogai jaučiasi, kad tai yra sąlygota psichologinių dalykų.
„Daugelis paprastai įsitikinę, kad vaistai turi kažkokį poveikį kepenims. Taip toli gražu nėra, nes net ne visi jie yra metabolizuojami kepenyse.“
Galbūt tai būdinga ir kitoms tautoms, bet pas mus tai yra labai paplitę – „nurašome“ emocinius sunkumus ir pasirenkame vieną paprastesnių būdų, kaip nerimą, nemigą suvaldyti bent trumpam laikotarpiu. Kadangi šie vaistai buvo gana plačiai prieinami, šeimos gydytojai, matyt, priprato tokiu būdu padėti savo pacientams, taip mūsų krašte jie ir paplito. Bet, kaip minėjau, atrodo, kad po truputį šis požiūris keičiasi. Reikia suvokti, kad jei žmogus kenčia dėl nerimo, gal serga depresija, diagnozavus šias būkles gali būti paskirti atitinkami vaistai – antidepresantai ir pan. Kitu atveju gydomas simptomas, bet ne liga.
Benzodiazepinai gali būti naudingi, kada reikia, bet būtina atminti, kad juos reikėtų vartoti ne ilgiau, nei parašyta. Priklausomybė gi išsivysto, jei žmogus neieško kitų sprendimų būdų, taip susidaro užburtas ratas.
Kodėl būtent šie vaistai taip lengvai panardina į priklausomybę?
Benzodiazepinai veikia centrinę nervų sistemą ir dėl savo veikimo mechanizmo gali sukelti priklausomybę. Tuo metu, pavyzdžiui, vaistai nuo skausmo nesukelia tiesioginės priklausomybės, nes jie neveikia centrinės nervų sistemos, o tik malšina skausmą. Esu tikra, kad yra tokių žmonių, kurie yra tiesiog priklausomi nuo poreikio vartoti vaistus ir tie vaistai yra nuo skausmo. Bet kalbant konkrečiai apie benzodiazepinus, jie yra susiję ne su žmogaus psichologija, o vaisto veikimo mechanizmu, kaip jis veikia mūsų smegenis, nes tai yra jo taikinys. Nuo antibiotikų ar vaistų nuo skausmo priklausomybė neišsivysto, nes jie neturi tokio poveikio.
Kiek tiesios pasakyme, kad vartodami vaistus sugadinsime kepenis, inkstus, skrandį? Kiek iš tiesų nukenčia šie organai ir ar to kažkaip įmanoma išvengti?
Kiekvienas vaistas turi kažkokį nepageidaujamą poveikį. Jei jis yra vien teigiamas, tai klausimas, kiek tas vaistas išties veikia. Bet galvojimas, kad sugadinsime kepenis ir inkstus, tai tiesiog neišmanymas. Daugelis paprastai įsitikinę, kad vaistai turi kažkokį poveikį kepenims. Taip toli gražu nėra, nes net ne visi jie yra metabolizuojami kepenyse. Taip, dauguma yra, bet toli gražu ne visi. Kaip ir ne visi vaistai yra šalinami per inkstus.
O išties yra taip, kad sau labiau pakenksime nesigydant ligų. Pavyzdžiui, lietuviams dažnai tenka vartoti vaistus dėl hipertenzijos, o jei vaistai nebus vartojami, gresia rimtos komplikacijos. Aišku, visada yra galima nedidelė rizika, kad bus pakenkta kažkokiai organų sistemai, bet pati liga tikrai labai sužaloja inkstus, akis, širdį.
Visada yra vertinamas vaisto naudos ir rizikos santykis. Ypač jei registruojamas medikamentas kažkokiai lėtinei ligai gydyti, yra keliamas klausimas, ar vaistas, jei jį reikia vartoti visą gyvenimą, nepakenks labiau, nei pagelbės. Jei jis gali pakenkti, toks vaistas į rinką nepatenka. Čia yra labai griežtos taisyklės, atliekami tyrimai. Jei vartojant vaistus įvyksta nepageidaujamų reakcijų, tiek paciento, tiek gydytojo pareiga apie tai pranešti, kad būtų poveikis peržiūrėtas ir esant reikalui vaistas net pašalintas iš rinkos.
Taip pat tarp dažnai pasitaikančių pacientų klausimų – kas nutiks, jei su vaistais bus maišomas alkoholis? Gresia reanimacija ar vaistai tiesiog nesuveiks?
Tai – labai platus klausimas, bet esmė ta, kad vaistų ir alkoholio kartu vartoti nereikėtų. Rizikos laipsnis gi priklauso nuo vaistų grupės, jų veikimo mechanizmo. Taip daryti nereikėtų, o jei yra nujaučiama, kad taip gali nutikti, kai gydytojas paskiria vaistą, reikėtų konkrečiai išsiaiškinti, ką daryti, jei pacientas norės vartoti kažkiek alkoholio.
Bet, grįžtant prie buvusio klausimo, kas jau kas, alkoholis tikrai kenkia ir inkstams, ir kepenims. Tad jei pacientams labai jaudinasi dėl inkstų, kepenų ir kitų organų sveikatos, labai geras žingsnis būtų išvis nevartoti alkoholio.
Per kiek laiko alkoholis pasišalina iš organizmo?
Kiekvienas vaistas turi savo veikimo ir buvimo organizme laiką. Jis yra apskaičiuojamas žinant taip vadinamą vaisto pusinės eliminacijos laiką, t. y. per kiek laiko pašalina pusė vaisto. Ir tą skaičių reikėtų padauginti iš 5. Ir tada žinome, per kiek laiko išgėrus vaisto dozę jo organizme turėtų nebelikti. Aišku, jei yra sutrikusi kažkokio organo funkcija, tada atsiranda kitų niuansų. Bet jei pacientas vartoja vaistus nuo skausmo ar peršalimo, vadinasi, tam yra priežastis, jis blogai jaučiasi, tad tokiu atveju nereikėtų vartoti alkoholio.
O kaip dėl 100 gramų peršalus „sveikatai pataisyti“?
Jei užtenka šimto gramų, tai gal tada nereikia ir vaistų (juokėsi).
Dėkoju už pokalbį.
