Šiuo metu šalyje galioja informuoto sutikimo donorystės modelis, kai sutinkantys po mirties būti potencialiais organų donorais išsiima tą patvirtinančią donoro kortelę. Tuo metu dabar yra siūlomi pakeitimai, kad visi gyventojai automatiškai būtų laikomi organų donorais, nebent raštu to iš anksto atsisakytų.
„Numanomo sutikimo principas grįstas tuo, kad manoma, jog kiekvienas gyventojas yra pakankamai informuotas apie organų donorystę, supranta jo proceso esmę, žino savo teisę atsisakyti būti organų donoru. Esminė numanomo sutikimo sąlyga ir prielaida yra pakankamas visuomenės informuotumas apie donorystės esmę, tikslus, procesus“, – aiškino Nacionalinio transplantacijų biuro (NTB) atstovė Ieva Radzevičiūtė.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad tiek laikantis vadinamojo švelniojo numanomo, tiek šiuo metu Lietuvoje taikomo išreikšto sutikimo modelio, esminis vaidmuo priimant sprendimus dėl mirusio asmens organų atidavimo transplantacijai vis tik tenka mirusiojo artimiesiems.
Mažiau artimųjų atsisako paaukoti organus
Kaip nurodė pašnekovė, Lietuvoje palaikymas donorystei auga: „2020 metais artimųjų prieštaravimo donorystei procentas siekė 34 proc. visų atvejų, o praėjusiais metais šis skaičius sumažėjo iki 26,55 proc.“
Anot jos, visuomenės palaikymą organų donorystei parodė ir NTB užsakyta gyventojų apklausa. 72 proc. tyrimo dalyvių atsakė pritariantys organų donorystei – tai yra 6 proc. daugiau nei prieš metus atliktos apklausos metu.
Auga ir donoro kortelių turėtojų skaičius. „Praėjusiais metais prašymą po mirties tapti organų donorais užpildė 4774 žmonės, tai yra dvigubai daugiau nei 2020 metais, kai prašymus užpildė 2339 Lietuvos gyventojai. Šiuo metu donoro korteles turi daugiau kaip 39 tūkst. žmonių“, – nurodė pašnekovė.
Visgi ji konstatavo, kad transplantuojamų organų trūkumas išlieka opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Šiuo metu tokios šalys kaip Vokietija, Airija, Danija, Šveicarija, Estija, Rumunija taiko tokį patį organų donorystės modelį kaip ir Lietuva. Tačiau kaip pavyzdingos šalys, kurios šiuo metu yra pasiekusios aukštus donorystės rezultatus, yra pristatomos Ispanija, Kroatija, Portugalija, kur taikomas numanomo sutikimo modelis.
„Šalys diskutuoja dėl įvairių sprendimo būdų, kurie galėtų išgelbėti gyvybę daugybei sunkiai sergančių žmonių, kuriems transplantacija yra vienintelė galimybė išgyventi ir gyventi, tarp jų – ir optimalaus donorų sutikimo modelio taikymo. Kaip vienas iš efektyvių būdų spręsti šią problemą galėtų būti numanomo sutikimo organų donorystės modelis“, – komentavo I. Radzevičiūtė.
Tikisi pateikti dar pavasario sesijoje
Seimo narė Jurgita Sejonienė teigė, kad tokio pokyčio Lietuvai neabejotinai reikia, ir vylėsi, jog dar artimiausios sesijos metu pavyks registruoti ir Seimui pateikti pakeitimus numatančius įstatymo projektus.
„Kaip žinome, Lietuva viena iš atsiliekančių šalių pagal transplantacijų skaičių. Patį numanomo sutikimo modelį vertinu kaip sąmoningumo didinimą. Ir šiuo metu turime tokį modelį, kai žmonės tarsi pareiškia savo valią įsigydami donoro kortelę, bet jos vaidmuo daugiau yra simbolinis, nes bet kuriuo atveju yra atsiklausiama giminių potencialaus donavimo atveju.
Taigi tai vertinčiau kaip pačios visuomenės psichologinį virsmą, kad žmonės būtų skatinami išreikšti valią dėl nesutikimo tapti donorais. Aišku, bet kuriuo atveju giminės yra įtraukiami ir jų nuomonė yra svarbi“, – sakė ji.
Bijo priešingos reakcijos
Tačiau ne visi tokius dabar svarstomus pakeitimus vertina vien teigiamai. Pažymėjęs, kad skatinti organų donorytę labai svarbu, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įžvelgė ir pavojų, kad ne laiku priimtas įstatymas gali turėti priešingų, nei laukiama, pasekmių.
„Reikia ieškoti būdų, kad daugiau žmonių deklaruotų savo norą ar sutikimą būti donorais. Aš pats turiu donoro kortelę labai seniai ir man tokių klausimų nekyla, sąmoningai tą padariau ir tikrai būtų gerai, kad žmonės su savo artimaisiais pasikalbėtų, prireikus nekiltų didelė našta dėl apsisprendimo, būtų žinoma artimojo valia. Bet dėl numanomos donorystės modelio yra įvairiausių rizikų“, – įspėjo jis.
Anot A. Verygos, pirmiausia vertėtų atsiklausti visuomenės, kaip ji vertina tokį modelį, paaiškinti, kokie jie apskritai būna. Tačiau, kad ir kaip būtų svarbu skatinti donorystę, politikas abejojo, ar tokiems pakeitimams svarstyti parinktas geriausias laikas ir vieta.
„Turbūt sutiksime, kad tikslas yra ne kažką priversti, o visgi kad žmonės sąmoningai priimtų vienokį ar kitokį sprendimą. Tačiau dabartiniame kontekste, kai apskritai yra nepasitikėjimas valstybės institucijomis, sveikatos sistema ir susipriešinimas yra toks didelis, bijau, kad net bandymas kažką panašaus daryti nesukeltų tokio efekto kaip yra sukėlęs kitur, kada priėmus tokį modelį žmonės ėmė masiškai rašyti nesutikimus, aktyviai deklaruoti, kad jie nesutinka būti donorais“, – priminė parlamentaras.
Politiko manymu, reikėtų prisiminti, kiek sąmokslo teorijų pasaulyje ir baimių jau pasėjo COVID-19 pandemija. „Tai kontekstas, man atrodo, visai netinkamas ir laikas netinkamas“, – sakė A. Veryga.
Jo manymu, tikrai dar yra neišnaudotų galimybių paskatinti išsiimti donoro kortelę: „Kad ir toje pačioje mokykloje apie tai galima pakalbėti, juk 12 klasėje absoliuti dauguma žmonių yra pilnamečiai, tad gali patys apsispręsti. Tada neliks erdvės ir sąmokslo teorijoms bei nesusišnekėjimams.“
Pagimdys dar daugiau mitų?
Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė taip pat teigė tokius siūlymus vertinanti skeptiškai, mat, jos manymu, dar nėra išnaudotos galimybės žmones pozityviai skatinti ir informuoti, gauti jų laisvą sutikimą.
„Jei anksčiau būdavo plakatai, informacinės kampanijos, tai šiuo metu to nėra. Kaip ir vakcinacijos atveju, taip ir čia bandoma eiti visiškai kitu keliu – apeiti žmogaus sutikimą įvedant numanomo sutikimo modelį. Tai reiškia, kad jei žmogus laiku nespėjo paprotestuoti, jis po mirties tampa donoru“, – aiškino politikė.
Jos manymu, toks įvedamas donorystės būdas būtų ne visai laisvanoriškas, nes kaip dalis žmonių nežino, kaip išsiimti donoro kortelę, taip nežinos, kada jie gali to atsisakyti.
„Dalis žmonių gal nepasitikės ir padarys visiškai priešingą žingsnį – pareikš, kad nesutinka būti donorais. Ir tas bus labai nuoseklu žinant, kaip yra įvykę kitose šalyse, kur yra mažas pasitikėjimas valdžia. Pavyzdžiui, kai Čilėje buvo priimtas toks modelis, daug piliečių nuėjo ir atsisakė ir donorystė toje šalyje net krito.
O dar žinant korupcijos lygį ir įvairius nutikimus medicinoje, manau, tai gali pagimdyti daug mitų. Dabar žmonės donoryste kaip tokia Lietuvoje pasitiki, bet atsimenu, kai buvo skandalas dėl Kraujo centro, kraujo donorų skaičius buvo kritęs. Tai užuot tą pasitikėjimą skatinus, pradedama rinktis tokias priemones, kurios veiks priešingai. Tai, bijau, kad tiek mitų, kiek turime su vakcinacija, tiek turėsime ir su donoryste“, – nuogąstavo A. Širinskienė.
Neatmetė neigiamo efekto
Paklausta, ar visgi artimųjų paskutinis žodis dėl organų donavimo nebus kaip saugiklis apsisaugant dėl įvairių mitų gimimo, politikė čia vėlgi įžvelgė rizikų.
„Manyčiau, kad kitų šalių patirtis rodo, jog kai einama preziumuojamo sutikimo keliu, ilgainiui artimųjų sutikimo nebelieka. Tai yra labai gražus saldainis, kuris galbūt bus tinkamas pirmiesiems įteisinimo etapams. Bet neabejoju, kad vėliau bus einama link to, kad jei žmogus nepaprotestavo, tai automatiškai tampa donoru“, – tvirtino ji.
Pašnekovės manymu, galima skatinti žmones kalbėtis namuose, kas padėtų artimiesiems apsispręsti, apskritai padaryti donoro kortelę prieinamesne, mat dabar ją gauti pakankamai keblu. „Tai būtų pozityvus ėjimas“, – akcentavo ji.
J. Sejonienė sutiko, kad neigiamo efekto neabejotinai galima sulaukti, bet tai vis tik matė kaip būdą skatinti sąmoningumą.
„Taip, mitai sklando, kad iš visų galinčių tapti potencialiais donorais žmonių neatsiklausiant giminių bus paimami organai. Manau, kad tikrai bus nedidelė dalis žmonių, kurie sąmoningai apsispręs nedonuoti savo organų dėl įvairių įsitikinimų.
Bet, tikiuosi, kad tai ir paskatins, nes kitų šalių pavyzdys rodo, kad tai paskatina donorystę ir padidina transplantacijų skaičius. Manau, kad suteiks viltį ir padės nemažai daliai lėtinėmis ligomis sergančių pacientų, tarp jų – ir vaikų“, – komentavo konservatorė.
Reikia, kad visuomenė pribręstų
A. Širinskienė kartu tvirtino, kad, jos manymu, nėra teisinga remiantis kitų šalių pavyzdžiu tikėtis, kad vien tokio modelio įvedimas savaime pakeis situaciją su organų donoryste.
„Dažnai remiamasi Ispanijos pavydžiu, kas nėra visiškai tikslu, nes kai ji vykdė donorystės reformą, ji reformavo labai daug dalykų – ne tik sutikimo modelį, bet ir visą logistiką, organų paiešką, visą donorystės administravimo sistemą.
Ir kai kuriais tyrimais mokslininkai sako, kad negali tiksliai pasakyti, kad donorystės modelis pakeitė situaciją Ispanijoje, nes keitėsi daug rodiklių. Tai remtis viena šalimi neišeina. Manau, kad per daug įdėta į donorystės skatinimą, kad dabar verstume ir priimtume nepamatuotus žingsnius ypač tokiu momentu“, – sakė ji.
R. Radzevičiūtė patikino, kad vien įdiegtas modelis situacijos dar nepakeis ir būtina šviesti visuomenę.
„Tai yra kompleksinis priemonių, skatinančių donorystę, taikymas, tokių kaip visuomenės švietimas, teigiamo požiūrio į donorystę formavimas, edukacija, programų švietimo sistemoje pritaikymas, visuomenės pasitikėjimo sveikatos sistema didinimas. Taip pat reikalingas sveikatos sistemos specialistų, kuriems tenka kalbėti su mirusiojo artimaisiais dėl organų atidavimo transplantacijai, tinkamas paruošimas, motyvacinės sistemos sveikatos apsaugos specialistams, ruošiantiems donorus, sukūrimas.
Svarbu formuoti teigiamą visuomenės nuomonę organų donorystės klausimu ir palaipsniui skatinti numanomo sutikimo modelį. Norint, kad perėjimas būtų sklandus, reikalinga, kad visuomenė pribręstų naujojo modelio įvedimui ir suprastų jo privalumus“, – akcentavo NTB atstovė.
