Prasidėjus 2022-esiems – jau tretiesiems COVID-19 pandemijos metams – specialistai turi viltingų žinių. Jų teigimu, labai gali būti, kad kylanti omikron susirgimų banga paskatins koronaviruso pandemijos pabaigos pradžią. Nepaisant to, įspėjama, kad nežinomųjų išlieka, o ramiai jaustis nebus galima tol, kol bent kuriame nors žemyne rusens šios ligos židiniai.
Turėtų būti pasiektas lūžio taškas
Kaip portalui tv3.lt pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė, vertinant buvusių pandemijų patirtį ir teorines žinias, šiais metais turėtų būti pasiektas lūžio taškas, kada pandemija turėtų atslūgti.
„Žinome, kad omikron plinta gerokai intensyviau. Tai jei vienas žmogus užkrečia dešimt kitų, neįmanoma juk apsigaubus gaubtu gyventi, todėl ir sakoma, kad reikia pasiskiepyti sustiprinamąja skiepo doze būtent tai grupei žmonių, kurie yra labiausiai pažeidžiami.
Niekas nesako, kad neužsikrės ir tie, kurie paskiepyti, bet jie atlaikys omikron lengviau, turės didesnę apsaugą nuo sunkios ligos, mirties. Bet jei žmogus neturi jokio imuniteto, nėra nei sirgęs, nei skiepytas nė viena doze, tai rizika net ir jauname amžiuje yra keletą kartų didesnė.
Aišku, jei imunizuoti ir kiti prasirgtų lengva forma, tada žmogus būtų ir skiepytas, ir persirgęs, tada, reikia manyti, kad žmogaus imunitetas bus stipresnis, tad šie metai ir turėtų eiti į tą pakalnę“, – dėstė ji.
Tačiau ji neslėpė, kad daug kas priklausys ir nuo kitų veiksnių – kiek daug žmonių sutraukiančių renginių bus organizuojama, kiek sąmoningai elgiamasi ir laikomasi taisyklių.
„Svarbu, kad nebūtų didžiulių skaitlingų protrūkių, kad sirgimas būtų lėta eiga. Geriau, kai tai yra pavieniai atvejai, šeimoje, kai sergama nedidelėmis bangelėmis“, – sakė NVSC specialistė.
Neliks nė vieno, nepaliesto viruso?
Anot virusologo prof. Sauliaus Čaplinsko, šiuo metu nėra prielaidų galvoti, kad esant omikron atmainos plitimo greičiui visuomenėje liktų viruso visai nepaliestų žmonių.
Kita vertus, viliamasi, kad nors ir sparčiai augina naujus susirgimus, ši banga galėtų nebūti tokia skausminga sveikatos sektoriui, kaip buvusi praėjusią žiemą.
„Tikimasi, kad omikron sukels švelnesnę klinikinę eigą. Bet tikėtis, kad senjorui, turinčiam lėtinių ligų, ypač jei imunitetas bus nusilpęs – praėjęs atitinkamas laikas po skiepo arba persirgimo, arba jis nebus pasiskiepijęs ir nesirgęs, liga jam praeis lengvai, gali būti apgaulė. Tam nėra mokslinio pagrindo“, – kalbėjo jis.
Anot virusologo, dar anksti kalbėti, kiek bus didelis spaudimas ligoninėms, tačiau, jo teigimu, visa Europa šito ir stengiasi išvengti.
„Visi tikisi, kad šis sausis nebus toks sunkus kaip pernai. Prielaidos tam yra, nes jau daug žinome apie šią ligą, turime diagnostikos, apsaugos priemonių ir skiepus. Vis daugiau žmonių įgyja imunitetą, labai svarbu, kad jie rūpintųsi juo ir toliau išlaikytų“, – dėstė S. Čaplinskas.
Pažymėjęs, kad COVID-19 ligonių gydymas yra labai pagerėjęs, profesorius atkreipė dėmesį, jog ir dabar svarbu pajutus bet kokius peršalimo simptomus būtina kuo greičiau izoliuotis ir kreiptis į gydytoją.
„Aiškiai matome, kad kuo anksčiau pradedamas tiek kovido, tiek to paties gripo ar peršalimo gydymas, tuo būna mažiau pasekmių tiek konkrečiam žmogui, tiek visuomenei ir ligoninių užimtumui“, – akcentavo S. Čaplinskas.
Imunizacijos lygis jau gelbėjo nuo delta bangos
Nepaisant to, kad omikron atmaina sugeba gebėtinai dažnai užkrėsti ir skiepytus žmones, VU Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojas dr. Gytis Dudas akcentavo, kad jau turimas imunizacijos lygis padės atremti ir dabar kylančią naująją bangą.
„Iš įvairių tyrimų žinome, kad prieš tai imunizuoti žmonės tiesiog negula į ligonines ir juo labiau nemiršta tokiais pačiais tempais. Tas labiausiai ir išgelbės, nes nuo pandemijos pradžios žinome, kad SARS-CoV-2 virusas lieka su mumis cirkuliuoti endemiškai pasirodant kiekvieną sezoną. Šiuo atveju tiesiog turėsime ganėtinai plačią visuomenės imunizaciją su omikron“, – komentavo jis.
Mokslininkas priminė, kad jau delta banga Lietuvoje nebuvusi tokia skausminga kaip kur kas mažiau imunizuotose populiacijose.
„Delta banga Lietuvoje nesugebėjo pridaryti tiek pat bėdų, kiek pasaulio šalyse, kurios neturėjo prieigos prie skiepų, pavyzdžiui, Pietryčių Azija, ar turėdamos skiepus atsisakė jais naudotis, pavyzdžiui, Rusija. Taip, deltos banga pas mus buvo sunki, bet ne tokia sunki, kokia galėjo būti.
Taigi, manau, tas imunizacijos procesas ir nulems, kad dauguma naujai pasirodančių atmainų negali pridaryti tiek bėdų būtent dėl to, kad žmonės, kurie yra imunizuoti, nebeserga taip sunkiai ir nemiršta taip dažnai“, – komentavo G. Dudas.
Natūralus pandemijos pabaigos kelias
Kaip patikino S. Čaplinskas teigė, kad kol kas nėra duomenų, leidžiančių nuogąstauti, kad omikron sukeltų sunkesnę ligą nei delta atmaina.
„Kol kas labiau tikimasi, kad viruso evoliucija ir eina ta linkme, kad vis tik pirmiausia dėl to, kad kuo toliau, tuo daugiau žmonių bus įgiję imunitetą ir tokiu atveju tie žmonės sirgs lengviau, tokiu atveju virusas lėčiau plis ir labiau gal eis silpnesnio patogeniškumo link.
Čia yra natūralus pandemijos pabaigos kelias, tai yra, kad daugėja žmonių, turinčių imunitetą, liga sunkiau plinta, sukelia švelnesnę klinikinę eigą ir taip palaipsniui iš pandemijos tampa endemine liga. Prie to tikrai prieisim, tik klausimas, kokia kaina ir kada. Ir jei ta kaina daugiausia bus dėka vakcinacijos, tai paprasčiausiai daugiau žmonių gyvybių bus išgelbėta“, – akcentavo virusologas.
Visas pasaulis gali neturėti ramybės
Nors svarstymų ar net pranešimų apie tai, kad koronavirusas galėtų tapti į gripą panašia sezonine liga, būta dar anksčiau, panašu, kad artimiausiu metu dėl šios infekcijos plitimo visiškai ramūs būti negalėsime.
„Jei dar nors viename žemyne, pavyzdžiui, toje pačioje Afrikoje, skiepijimo apimtys mažos, o populiacija labai gausi liks židinys, situacija bus prasta, išliks skaitlingas sergamumas virusu, kitos atmainos gali atsirasti, tai visas pasaulis neturės ramybės.
Todėl ir Pasaulio sveikatos organizacija ir sako, kad kitoms šalims reikia duoti daugiau vakcinos. Nes jei žmonės nesiskiepija, virusas suranda terpę mutuoti. Juo labiau tai komplikuoja Afrikoje paplitusios kitos ligos – AIDS, dėl ko yra imunosupresinių pacientų. Taigi tos ramybės galima neturėti“, – svarstė D. Razmuvienė.
Antrindamas pašnekovei S. Čaplinskas konstatavo, kad kiekvienoje tos pačios Europos šalyje, atskiroje jos teritorijoje gali būti skirtingas pandemijos greitis.
„Prisiminkime, kad ir Skandinavijos šalys jau skelbė apie pasiektą sezoninės ligos lygį. Bet atėjo šaltasis periodas ir vėl imamasi priemonių. Taigi, tikėtina, kad ateinanti žiema tikrai gali nebūti tokia sunki, bet tai nereiškia, kad kovidas jau nebetaps aktuali sveikatos problema ir nebebus protrūkių“, – komentavo specialistas.
Nerimą kelia atvejų rekordai
Anksčiau teikęs itin optimistines prognozes apie tai, kad pandemija galėtų išsikvėpti dar šią žiemą, G. Dudas teigė, kad šiemet šis scenarijus jau tikrai turėtų išsipildyti.
„Dėl šios žiemos labai akivaizdžiai suklydau. Bet vėlgi situacija eina tik į gerą būtent dėl imunizacijos. Todėl manau, kad kitais metais galima tikėtis kažko panašesnio į sezoninį gripą, kada tai yra našta sveikatos apsaugos sistemoms, bet ką turime ir tarp skiepytųjų – tai daugiausiai yra senyvo amžiaus žmonės, kurie iš dalies yra imunosupresuoti“, – komentavo virusų tyrinėtojas.
Savo ruožtu LSMU Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas artimiausio laiko prognozes vertino kiek su atsargesniu optimizmu.
„Yra tokių pasvarstymų, kad pandemija jau turėtų praeiti, bet nedrįsčiau sakyti, kad šiais metais galėtume turėti endeminį ligos plitimą. Visi norėtų, kad pandemija pasibaigtų greičiau, bet nežinome, kokios atmainos bus, kiek bus atsparios turimoms vakcinoms“, – pastebėjo jis.
Anot specialisto, deguto į optimizmo statinę pila faktas, kad ką tik pasaulyje sumušti didžiausi naujų užsikrėtimo atvejų rekordai
„Kaip sakoma, tamsiausia būna prieš aušrą, tad galbūt tai yra paskutinis pasispardymas. Bet realybė tokia, kad ką tik fiksuotas pasaulio rekordas pagal naujus užsikrėtimus“, – sakė M. Stankūnas.
