Daugiau apie balandžio mėnesio darbus darže ir namų sklype bei sode tv3.lt portalui pasakojo docentė dr. Ingė Auželienė.
Darže jau galite pradėti ankstyvųjų daržovių sėją. Morkos, prieskoniniai žalumynai, salotos jau gali būti sėjamos lauke, tačiau dar reikėtų jas pridengti ir apsaugoti nuo šalčio.
„Jau galima sėti krapus, morkas, ridikėlius, petražoles, salotas. Jeigu naudojate baltą agrodangą, būtų gerai dar užmesti balandį ant augalų“, – apie sėją lauke pasakojo docentė.
Metas pikuoti pomidorus
Pomidorų augintojams pats metas pikuoti pomidorų daigus. Tiesa, nepaskubėkite – turi pasirodyti pirmas tikrasis lapelis. Jam išaugus, pradėkite daigus persodinti į didesnes talpas.
„Jeigu kas vidury kovo pasisėjo, tie pomidorai išdygo, kada jau pasirodo pirmas tikrasis lapelis, tai juos jau reikėtų išpikuoti į didesnis vazonėlius, kad neišstybtų. Reikia paieškoti kuo šviesesnės palangės namuose.
Taip pat, patalpos neturėtų būti labai karštos namuose, nes kada labai karšta, daigai irgi mėgsta išstybti. Geriausia, kada yra šviesi patalpa, bet nekaršta, 18-20 laipsnių“, – patarimais dalijosi docentė.
Daigų pikavimui svarbu pasirinkti tinkamą žemę. Nuo to priklausys, kaip daigus reikės prižiūrėti toliau.
„Jeigu pomidorai išpikuoti į kompostinę žemę, kuri turi maisto medžiagų, tai papildomai dažnai tręšti ir nebereikia, užtenka medžiagų iki sodinimo į šiltnamį. Bet jeigu sodinama į durpinį substratą, tai, aišku, kartą į savaitę būtų gerai palieti trąšomis, paprasčiausiai nusipirkus pomidorams skirtas trąšas“, – pasakojo I. Auželienė.
Tačiau neskubėkite daigų nešti į šiltnamį, jeigu jis nėra šildomas. Naktys dar per šaltos, dienos taip pat nedžiugina saule, todėl dirva ir pats šiltnamis dar per šaltas.
„Daigų nešti tikrai negalima, nebent šiltnamis kažkoks pašildomas. Jeigu naktys yra apie 0 laipsnių, netgi minusas, temperatūra žemesnė nei 5 laipsniai šilumos, tikrai pomidorams dar per šalta“, – neskubėti ragino docentė.
Pradėkite rūpintis šiltnamiu
Jei rudenį nedezinfekavote šiltnamio, dabar – tinkamas metas tai padaryti. Dezinfekcijai naudokite sieros dūmus arba šiltnamiui skirtas specialias dezinfekcijos priemones. Jei norite tai padaryti natūraliau, į vandenį įberkite sodos ir tai taps puikiu dezinfekantu.
„Šiltnamius po žiemos galima, jeigu nebuvo rudenį dezinfekuoti, išdezinfekuoti. Galima naudoti sieros dūmus, galima tiesiog nuplauti sieneles su sodos vandeniu, paprastai sodos įsidėjus į vandenį. Kartais būna tiesiog dezinfekcinės specialios priemonės šiltnamiams“, – pataria I. Auželienė.
Taip pat tinkamas laikas plauti šiltnamio stiklus. Tai padės lengviau patekti saulės spinduliams. Jei jūsų šiltnamis jau senas, pakeiskite jame žemę, papildykite organinėmis medžiagomis.
„Reikia nuplauti stiklus, nes saulė geriau praeina, kai nebūna užsinešę. Taip pat reikia nuplauti konstrukcijas. O žemę, jeigu jau senesnis šiltnamis, galima pakeisti ir įnešti komposto“, – pasakojo specialistė.
Dar nespėjusiems šiltnamyje pasisėti ankstyvų daržovių, vis dar galite tai padaryti balandžio mėnesį. Pasisėkite prieskoninių žalumynų, salotų, taip pat, norintiems greičiau sulaukti svogūnų laiškų, docentė pataria šiltnamyje į žemę susodinti svogūnus.
„Šiltnamy jau tikrai galima sėti ankstyvas daržoves, netgi vėloka balandį, bet jeigu dar nespėjom, galima ir salotas, ir ridikus, krapus pasisėti. Šiltnamy galima susodinti svogūnų galveles, greičiau bus laiškų“, – apie sėją šiltnamyje kalbėjo I. Auželienė.
Tinkamas laikas barstyti trąšas
Balandį nepamirškite patręšti augalų. Patręšus, augalai bus gyvybingesni, nes po žiemos jiems trūksta mineralinių medžiagų.
Pirmiausiai apeikite vaiskrūmius bei uogakrūmius. Jiems rinkitės organines trąšas, pavyzdžiui, granuliuotą mėšlą. Jame yra visų reikalingų medžiagų – azoto, fosforo, įvairių mikroelementų.
„Sodo augalams, vaismedžiams, vaiskrūmiams, aišku, geriau naudoti organinės kilmės trąšas. Jos draugiškesnės gamtai ir mes paskui valgome vaisius ir uogas“, – kodėl geriau rinktis organines trąšas aiškino docentė.
Tačiau svarbu, kad trąšos būtų granuliuotos, mat skystoms trąšoms dar per anksti: „Skystas trąšas pilti dar per anksti, bet išbarstyti granuliuotą mėšlą ar kitas organines trąšas jau reikia.“
Jei sklype auginate gyvatvores ar spygliuočius, norite gražios vejos, išbarstykite mineralines trąšas. Jomis galite tręšti beveik viską, tačiau I. Auželienė nerekomenduoja jų naudoti augalams, kurių vaisius ar uogas vėliau valgysite.
„Balandį galima tręšti mineralinėmis trąšomis, jas išbarstyti. Ir veją galima tręšti, ir gyvatvores, spygliuočius, sodo medžius. Praktiškai viską. Mineralinės trąšos, aišku, tinka tiems dekoratyviniams augalams. Renkantis tarp organinių ir mineralinių trąšų, tai mineralines geriau tiems augalams, kurių mes nevalgom“, – pataria specialistė.
Nepamirškite gėlių ir rūgščią dirvą mėgstančių augalų
Imkitės daugiamečių gėlių tvarkymo, kurias palikote rudenį. Nukirpkite įvairius nuo rudens užsilikusius žolinius augalus ir paruoškite juoss naujam dygimui.
„Galima tvarkyti daugiametes gėles, nes rudenį buvo geriau jas palikti netvarkytas. Ir jeigu taip ir padarėte, tai tikrai galima nuimti, nukirpti viksvas, smilgas, miskantus. Tiesiog pašalinti sausus lapus ir paruošti dygimui“, – apie žolinių augalų tvarkymą pasakojo docentė.
Auginantys rožes, jau gali jas nudengti. Tačiau išlaukite tinkamo laiko – šiam darbui geriausiai tiks diena, kai nebus saulės.
„Jeigu rožės buvo dengtos, galima jau nudengti po truputėlį apsiniaukusią dieną. Taip pat reikia išsklaidyti durpes, kuriomis buvo uždengtos šaknys“, – rožių augintojams pataria I. Auželienė.
Auginantiems hortenzijas, rododendrus ir šilauoges, metas šiuos augalus tręšti. Specialistė pataria rinktis kompleksines trąšas. Jos yra įvairių reikalingų medžiagų. Nepamirškite, kad šiems augalams negalima naudoti trąšų, kurias naudojate šiltnamyje.
„Reikia pažiūrėti rūgščiamėgius augalus. Tai yra rododendrai, šilauogės, hortenzijos, kurios mėgsta rūgštesnį dirvožemį. Joms ir trąšos yra atitinkamos, negalima naudoti tokių pačių, kurias naudojam šiltnamyje ar šiaip sode. Geriausia yra organinės arba kompleksinės trąšos, kuriose yra įvairių maisto elementų, o ne kažkokios pavienės maisto medžiagos“, – pataria docentė.
Taip pat reikėtų panaudoti ir dirvą rūgštinančias priemones, kurios šiems augalams taip reikalingos ir atstatyti tinkamą dirvožemio pH.
„Visiems rūgščią dirvą mėgstantiems augalams labai gerai panaudoti dirvos parūgštintojus, kurie atstato tinkamą dirvožemio pH. Nes dažnai būna bėda, kad augalams maisto medžiagų kaip ir netrūksta, bet yra netinkamas dirvos pH ir jie negali tų medžiagų pasiimti“, – apie dirvos rūgštinimą minėtiems augalams pasakojo I. Auželienė.
