Apželdinimo specialistė pasakojo, kad prieš renkantis augalus labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokiose sąlygose jie augs. „Kapavietės būna labai įvairios. Gali būti, kad kapavietė yra miške. Jei kapai įkurti pušyne, tai suprantame, kad bus nuolatinis pavėsis, bus spyglių, dėl kurių ir dirva gali būti šiek tiek užrūgštėjusi“, – pasakojo L. Liubertaitė.
Svarbu ne tik dirvos rūgštingumas. Pasak specialistės, jei kapavietė įsikūrusi Dzūkijos miškuose, didelė tikimybė, jog dirvožemis smėlingas ir labai laidus, todėl augalams gali nuolat trūkti drėgmės. „Pirma dėl to, kad yra dideli medžiai, o antra – dirvožemis laidus ir drėgmė išsiplaus greičiau“, – pasakojo moteris.
Gali būti ir situacijų, kai kapinės yra šlaite. Tokiu atveju specialistė rekomenduoja atsižvelgti į tai, kaip bėga vanduo – ar prateka pro šoną, ar užsilaiko ant kapo.
„Turime atsižvelgti į tai, koks dirvožemis, koks apšviestumas, turime pasižiūrėti koks yra natūralus drėgmės rėžimas. Ar ten nuolat sausa ar šiek tiek drėgniau. Atitinkamai galime pasirinkti ir augalus“, – sakė moteris.
Plynas laukas kapavietei – ne geriausias pasirinkimas
Atsakingai augalus rinktis reikėtų ir tiems, kurie planuoja apželdinti naujose kapavietėse esančius kapus. L. Liubertaitė pasakojo, kad naujos kapavietės dažnai būna visiškai plyname lauke – taip siekiama apsisaugoti nuo ant kapaviečių galinčių užkristi medžių ar paminklus kraipančių medžių šaknų.
Moteris atskleidė, kad naujose kapinėse dažnai trūksta jaukumo ir gamtiškumo, o taip pat tai nepadeda ir norint apsodinti kapą. „Augalams tai tikrai nėra pačios geriausios sąlygos, nes nėra pavėsio, saulė augalus spigina nuolat.
Be to, prisideda vėjas – nėra aukštų augalų, kurie apsaugotų nuo vėjo. Jei ir dirvožemis laidus, tai turime saulės atokaitą, laidų dirvožemį, kuriame drėgmė neužsilaiko, todėl apie vienmečius augalus jau sunku galvoti“, – atskleidė specialistė.
Tvarumą įsileiskite ir į kapus
L. Liubertaitė sakė, kad kapų apželdinimas, kaip ir visos kitos apželdinimo rūšys, turi tendencijas. Nors jos ateina gerokai lėčiau, tačiau egzistuoja. „Kai ekologijos tvarumo idėją pasičiupome galvodami apie maistą, vėliau pradėjome galvoti apie drabužius, darbo sąlygas ir t.t.
Ta ekologijos ir tvarumo idėja persikėlė į kitas sritis, o tos idėjos anksčiau ar vėliau atsispindi ir kapų apželdinime. Dėl to mes pereiname nuo vienmečių augalų, kuriems reikia nuolat keisti dirvožemį, kuriuos reikia laistyti ir dar persodinti du kartus per metus, kad atrodytų gražiai, ir renkamės daugiamečius augalus, kuriuos reikia laistyti tada, kai norime, kad jie įsitvirtintų“, – sakė specialistė.
Pasak moters, reikėtų atsisakyti vartotojiško požiūrio į kapus ir vienkartinių proginių papuošimų, kuriuos vėliau išmetame: „Turime suvokti, kad kapinės yra gamtos dalis. Jei pasižiūrėtume, kiek kapinės užima Lietuvos ploto, mes suprastumėm, kiek daug hektarų tai užima. Negalime apsimesti, kad augalų auginimo dėsniai kieme veikia, o kapuose ne.“
Augalai pavasariui ir vasarai
Specialistė kapams rekomenduoja rinktis daugiamečius augalus, reikalaujančius mažiau priežiūros ir skatinančius ekologiją, ir davė patarimų, iš ko galima sudėlioti kompoziciją, žydinčią visus metus.
Laidžiai ir smėlėtai žemei, kurioje, atrodo, niekas neaugs, specialistė rekomendavo visiems gerai pažįstamą čiobrelį, žydintį visą vasarą. „Visada galima pagalvoti apie čiobrelį. Tai puikus augalas, čiobrelis yra žemas ir jis gali labai puikiai atrodyti. Taip pat jis privilios bičių, o tai didelis privalumas“, – patarė specialistė.
Pavėsyje esantiems kapams tiktų žiemė, kuri gali padengti visą paviršių ir žydi nuo gegužės iki birželio. „Žiemė yra puikus variantas ten, kur yra pavėsis. Žiemės lapeliai yra sodriai žali, smulkūs ir ji gana greitai padengia paviršių, ir taip pat žydi mėlynais žiedeliais, kurie gražiai ir elegantiškai atrodo“, – sakė moteris.
Taip pat L. Liubertaitė rekomendavo lietuvių dar ne visai prisijaukintą epimedį. „Jis pas mus dar per mažai pažįstamas ir per mažai naudojamas. Puikus augalas tose situacijose, kai turime pavėsį. Lapeliai gali būti žali arba maišyti su kita spalva, o pirmoje metų pusėje žydi smulkiais žiedeliais“, – atskleidė moteris.
Augalai, džiuginantys rudenį
Rudenį specialistė rekomenduoja atkreipti dėmesį į šilokus, kitaip dar vadinamus vilkpupėmis. „Jie žydi vėlyvą rudenį ir net per vėlines dar vis atrodo gražiai. Kas puiku, kad jie pradeda labai anksti želti pavasarį. Kovo vidurys, o aš sode jau nukarpiau nereikalingus stagarus ir matau, kad net iš po sniego matosi jau nauji ūgliukai“, – sakė L. Liubertaitė ir pridūrė, kad šilokai puikiai atlaiko drėgmės trūkumą.
Kitas rudeniui tinkamas augalas – daugiametės astros. „Jie žydi rudenį ir net jei nenuvyksite tais metais aplankyti kapų, žinosite, kad gėlės nenuvys ir puikiai atrodys. Nereikės pirkti plastiko gaminių, nes artimųjų kapai bus pasipuošę pačiu natūraliausiu būdu“, – sakė L. Liubertaitė.
