Daugiausia Lietuvos gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų – 2020 m. jos tapo beveik 53 proc. mirčių priežastimi, – rodo Lietuvos higienos instituto duomenys. Specialistų teigimu, pagrindinė priežastis – epidemijos lygį siekiantis šias ligas lemiančių rizikos veiksnių paplitimas.
Pasak gydytojos kardiologės dr. Egidijos Rinkūnienės, esminiai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai yra arterinė hipertenzija, arba aukštas kraujospūdis, ir dislipidemija – didelis „blogojo“ cholesterolio kiekis.
„Didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos pirminės prevencijos programos duomenys rodo, kad padidėjęs cholesterolis nustatomas 9 iš 10 vidutinio, 45–65 m., amžiaus šalies gyventojų ir tai yra epidemijos lygis, o arterinė hipertenzija – daugiau nei 5 iš 10. Negydomos šios būklės labai dažnai tampa infarkto, insulto priežastimi“, – sako dr. E.Rinkūnienė.
Jos teigimu, širdies ir kraujagyslių ligų rizika didėja kelis kartus, jei žmogui diagnozuojama lipitenzija – arterinė hipertenzija kartu su dislipidemija.
„Pasaulyje lipitenzija nustatoma daugiau nei pusei pacientų, sergančių arterine hipertenzija, Lietuvoje – net 90 proc. Dažnai žmonės šių būklių neįvardija kaip ligų arba net nežino, kad jomis serga, nes jaučiasi visiškai gerai: dislipidemija visai nesukelia simptomų, o iš sergančiųjų arterine hipertenzija simptomus jaučia tik trečdalis.
Pasitaiko atvejų, kai į reanimaciją dėl miokardo infarkto patekę žmonės sako, kad jie yra visiškai sveiki, bet patikrinus nustatomas ir aukštas kraujo spaudimas, ir padidėjęs cholesterolis. Riba tarp sveiko ir ligoto šiuo atveju yra labai slidi, todėl itin svarbu žinoti apie rizikos veiksnius. Tik žinant galima juos gydyti ir išvengti infarktų, insultų beimirčių“, – akcentuoja gydytoja.
Cholesterolis kelia kraujospūdį
Tai, kad Lietuvoje daugeliui žmonių nustatomas per didelis „blogojo“, arba MTL, cholesterolio kiekis, labiausiai lemia genetika, mitybos ypatumai, nejudrus gyvenimo būdas, fizinio krūvio stoka. Nors tikrintis cholesterolio kiekį kraujyje žmonėms dar nėra labai įprasta, gydytoja pataria vis dėlto reguliariai atlikti šiuos tyrimus, nes padidėjęs cholesterolis turi tiesioginės įtakos kraujospūdžiui, o kartu ir širdies bei kraujagyslių ligų išsivystymui.
„Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad aukštas cholesterolis skatina kraujo spaudimo didėjimą. Jis pažeidžia vidinį kraujagyslių sluoksnį – endotelį, dėl to sutrinka fiziologinis vazomotorinis kraujagyslių aktyvumas, didėja kraujo spaudimas ir išsivysto arterinė hipertenzija.Taip nekoreguojamas, dažnai smulkmena laikomas cholesterolis užsuka visą širdies ir kraujagyslių ligų mechanizmą“, – aiškina dr. E.Rinkūnienė.
Anot jos, viena iš aterosklerozės pasekmių yra miokardo infarktas – ūmi, gyvybei pavojinga liga. Susirgus infarktu, net jei moderniomis medicinos priemonėmis pavyksta atkurti širdies kraujotaką ir išgelbėti gyvybę, didelei daliai pacientų širdyje formuojasi randas, vystosi širdies nepakankamumas, širdies vožtuvų pažeidimai, ritmo sutrikimas.
Dažnai manoma, kad jei kraujospūdis ar cholesterolio kiekis padidėjęs nežymiai, tai gydyti nereikia. Vis dėlto gydytoja tikina, kad toks manymas klaidingas – jeigu šios ligos „eina“ kartu, dažnai net ir mažesni skaičiai lemia didelę riziką.
JAV mokslininkų atlikto ir Amerikos kardiologijos koledžo žurnale paskelbto tyrimo rezultatai rodo, kad žmonės, kuriems jauname amžiuje nustatomas padidėjęs „blogojo“ cholesterolio kiekis, turi 64 proc. didesnę tikimybę vyresniame amžiuje susirgti širdies ligomis.
Ragina tirtis prevenciškai
Lietuvoje vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa: 40–55 m. amžiaus vyrai ir 50–65 m. amžiaus moterys kartą per metus gali pasitikrinti sveikatą kreipęsi į savo šeimos gydytoją. Konsultacijos metu pamatuojamas kraujo spaudimas ir kiti rodikliai, atliekamas kraujo tyrimas cholesterolio ir gliukozės koncentracijai nustatyti. Įvertinus visus parametrus, nustatoma žmogaus rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Esant reikalui pacientas nusiunčiamas pasikonsultuoti pas kardiologą.
„Jauni žmonės dažniau tiriasi kitus sveikatos rodiklius,manydami, kad dislipidemija ir hipertenzija yra vyresnių žmonių ligos,tačiau patarčiau ir jaunesniame amžiuje bent kartą per 2–3 metus pamatuoti kraujo spaudimą, atlikti lipidogramą, ypač turint šeiminį polinkį sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, arba papildomų rizikos veiksnių, tokių kaip nutukimas, rūkymas, cukrinis diabetas.
Kuo ilgesnį laiką mūsų organizme išlieka dislipidemija arba padidėjęs kraujospūdis, tuo labiau didėja šansai vystytis ir progresuoti aterosklerozei bei kitoms širdies ligoms, todėl laiku pakoregavus šiuos veiksnius reikšmingai sumažėja rizikaateityje susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – dėmesį atkreipia gydytoja kardiologė Eglė Palevičiūtė.
Neretai diagnozavus arterinę hipertenziją, norint įvertinti ir kitus rizikos veiksnius, atliekama lipidograma, tad šios ligos gana dažnai nustatomos to paties vizito pas gydytoją metu.
Koreguoti gyvenimo būdą
Riziką susirgti širdies ligomis didina ne tik cholesterolis. Ne mažiau svarbūs yra ir kiti rizikos veiksniai: per didelis gliukozės kiekis kraujyje, arterinė hipertenzija, rūkymas, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka,nesaikingas alkoholio vartojimas.
„Svarbu žinoti, kad neigiamas šių rizikos veiksnių poveikis sumuojasi. Jei žmogus serga tik dislipidemija, jam rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis yra padidėjusi, bet jei padidėjęs ir jo gliukozės kiekis kraujyje ar jis yra nutukęs, rūko, rizika dar labiau išauga. Todėl kuo daugiau veiksnių, tuo svarbiau laiku imtis priemonių.
Nuo rizikos veiksnių kiekio priklauso ir individuali „blogojo“ cholesterolio norma: jei sergama tik dislipidemija, norma yra 3 mmol/l ir mažiau, jei sergama dar ir cukriniu diabetu,tuomet siektina norma yra mažesnė nei 2,6 mmol/l, o jei pacientas yra sirgęs miokardo infarktu, siektina norma– iki 1,4mmol/l“, – pabrėžia E.Palevičiūtė.
Europos kardiologų draugija nurodo, kad net 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų atvejų galima išvengti kontroliuojant jų rizikos veiksnius: arterinę hipertenziją, dislipidemiją, nutukimą, metabolinį sindromą, diabetą. Prie rizikos veiksnių priskiriamas ir rūkymas bei žmogaus amžius.
Gydytoja kardiologė E.Palevičiūtė teigia, kad kai „blogasis“ cholesterolis padidėjęs labai nedaug ir žmogus neturi jokių kitų rizikos veiksnių, neretai pakanka koreguoti gyvenimo būdą – daugiau judėti, atsisakyti žalingų įpročių, sveikiau maitintis. Mityba yra svarbiausia, nes cholesterolis į organizmą patenka su riebiu gyvulinės kilmės maistu, tad tokių produktų kiekį reikėtų riboti.
Statinai ir politabletės
Kai „blogojo“ cholesterolio kiekis kraujyje aukštas ir vien gyvenimo būdo korekcijų nepakanka, gydymui pasitelkiami vaistai, slopinantys cholesterolio gamybą organizme,– statinai. Jei dislipidemiją lydi arterinė hipertenzija, skiriamos politabletės, kuriuose suderinti statinai ir vaistai nuo arterinės hipertenzijos.
„Politabletė mažina tikimybę užmiršti išgerti ar supainioti vaistus, taip pat dažnai pacientams tai išsigelbėjimas nuo psichologinio diskomforto kasdien išgerti po 2–3 tabletes ar daugiau. Į vieną tabletę sukombinuotų vaistų poveikis nėra mažesnis, priešingai, mokslo įrodyta, kad mažesnis tablečių kiekis lemia efektyvesnį gydymą, nes taip rečiau pamirštama vaistus išgerti“, – tvirtina E.Palevičiūtė.
Dr. E.Rinkūnienė sako, kad bene visi pacientai į politabletes reaguoja labai teigiamai, nes taip sumažėja vartojamų tablečių kiekis, o ligų gydymas nepasikeičia ar net pagerėja.
„Moksliniai duomenys rodo, kad statinai, skirti cholesteroliui mažinti, turi ir kraujo spaudimą mažinantį poveikį. Taip pat pastebėjome, kad skiriant politabletes pasiekti tikslines cholesterolio reikšmes pavyksta dažniau nei skiriant vaistus nuo arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos atskiromis tabletėmis“, – teigia medikė.
