Arterinė hipertenzija, sako gydytoja, yra liga, kuriai būdingas ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ilgainiui pažeidžiantis kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus, akis. Tačiau ne visi, susiduriantys su padidėjusiu spaudimu, tą žino.
Pirmiausia, sako gydytoja, dėmesį į kraujo spaudimą atkreipti turėtų žmonės, kurių artimieji susiduria su arterine hipertenzija, kurie yra vyresnio amžiaus, turi viršsvorio, dažnai mėgaujasi sūriu, nesveiku maistu, alkoholiu ir tabako gaminiais, patiria daug nervinės įtampos ir mažai juda. Tokie žmonės, pasak Ž. Petrulionienės, turi didesnę tikimybę susidurti su padidėjusiu spaudimu.
„Daugiau nei 90 proc. atvejų arterinė hipertenzija būna pirminė, jos tikslios priežastys nėra žinomos. Labai svarbus paveldimas polinkis, jeigu tuo sirgo pirmos eilės giminaičiai (tėvai, broliai, seserys), ypač, jeigu jiems liga pasireiškė ankstyvame amžiuje“, – pabrėžia gydytoja.
Nejausti padidėjusio kraujospūdžio galite daugelį metų
Gydytoja pastebi, kad kai kurie pacientai padidėjusio kraujospūdžio gali nejausti daugelį metų, tačiau kai kuriems jis gali pasireikšti galvos skausmu, svaigimu, mirguliu akyse, kartais pykinimu ar sunkumo jausmu širdies vietoje.
„Kiekvienas suaugęs žmogus paklaustas, koks yra jo kraujospūdis – turi į šį klausimą atsakyti. Taip pat kiekvienas turi žinoti ir savo širdies susitraukimų (pulso) dažnį. Padidėjusį kraujospūdį gali turėti ne tik suaugę, bet ir paaugliai, net vaikai“, – atskleidžia gydytoja.
Kraujo spaudimą specialiu aparatu galite ne tik gydytojo kabinete – tą padaryti galite ir namuose bei daugumoje vaistinių. Optimalus arterinio kraujo spaudimas, pasak gydytojos, yra 120/80, tačiau dar normalia riba laikoma ir 140/90.
Vis dėlto kardiologė pabrėžia, kad gydytojo kabinete išmatuotas kraujo spaudimas įprastai būna kiek didesnis, nei namuose, todėl ir normos, taikomos namų bei kabineto matavimams skiriasi. Be to, spaudimas keistis gali ir dėl kitų veiksnių, todėl, jei jaučiate, kad galite susidurti su padidėjusiu kraujospūdžiu, jį pasitikrinti reikėtų dažniau.
„Pastebėta, kad vasarą, esant aukštai lauko temperatūrai, dėl kraujagyslių išsiplėtimo ir skysčių netekimo prakaituojant, kraujospūdis mažėja. Taip pat pastebėta, kad atostogų metu, pailsėjus, sumažėjus darbinei įtampai, paisant bioritmų, taip pat stebimas kraujospūdžio mažėjimas“, – sako gydytoja.
Kokių klaidų, turint arterinę hipertenziją, nedaryti?
Ž. Petrulionienė sako, kad tinkamas kraujospūdis yra labai svarbus, todėl ir žinoti, koks jis, derėtų. Dažnai, pasak gydytojos, žmonės, net jausdami simptomus ar turėdami artimųjų, kenčiančių nuo arterinės hipertenzijos, kraujospūdžio nesimatuoja.
„Kita klaida – nustačius padidėjimą, žmonės nekreipia į tai dėmesio, matavimų nekartoja, nestebi, nesikreipia į gydytojus ir negydo. Netgi žinodami, kad turi padidėjusį kraujospūdį, nekeičia gyvensenos, nebando mažinti rizikos kontroliuodami rizikos veiksnių.
Toliau nesveikai maitinasi, naudoja per daug druskos, alkoholio, nejuda, toliau rūko, nebando sumažinti kūno masės indekso ir liemens apimties, kitų metabolinių rizikos veiksnių, nepaiso paros bioritmų, darbo ir poilsio režimo“, – sako kardiologė.
Klaidas, sako gydytoja, daro ir tie, kuriems paskirti vaistai. Dažnai žmonės vaistus vartoja savavališkai – patys reguliuojasi dozes ar apskritai nutraukia jų vartojimą.
„Tokiais atvejais gydytojui neįmanoma įvertinti paskirtų vaistų efektyvumo. Paskyrimų nesilaikymas – seniai įrodytas savarankiškas rizikos veiksnys. Yra posakis „Paskirti, bet neišgerti vaistai neveikia“, – pasakoja specialistė.
Nederėtų, sako Ž. Petrulionienė, ir gerti vaistus jau pakilus kraujospūdžiui – vaistai turi būti vartojami pagal gydytojo sudarytas rekomendacijas tam, kad nepakiltų, o ne vartojami tada, kai kraujospūdis pakyla. Taip pat nereikėtų ir konsultuotis su kaimynais, draugais ar internete – tai, kas tinka vienam, sako gydytoja, gali visiškai netikti kitam.
Aukštas kraujo spaudimas gali pridaryti rimtos žalos
Prie anksčiau išvardintų rizikos veiksnių gydytoja prideda ir tai, kad dažniau ir nuo jaunesnio amžiaus su hipertenzija susiduria vyrai (vyrai nuo 55, moterys nuo 65). Svarbu ir cholesterolio bei šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje. Susirūpinti reikėtų ir sergantiems cukriniu diabetu, pastebėjusiems padidėjusį širdies susitraukimų dažnį (daugiau nei 80 kartų per min.) bei moterims, anksti patyrusioms menopauzę.
Negydomas ir nekontroliuojamas padidėjęs kraujo spaudimas, įspėja Ž. Petrulionienė, gali pridaryti ir nemenkos žalos, todėl jo ignoruoti negalima.
„Vėlesnėse stadijose išryškėja su hipertezijos pažeistais organais susiję simptomai: kai pažeidžiama širdis, gali būti krūtinės skausmas, dusulys, gali įvykti miokardo infarktas, gali tekti atlikti širdies vainikinių arterijų angiografiją, plėtimo ir stentavimo procedūrą ar apeinamųjų jungčių operaciją, gali atsirasti širdies aritmijos, širdies nepakankamumas ir kt.
Labai dažnai pacientus, sergančius arterine hipertenzija, vargina ritmo sutrikimai, jie skundžiasi permušimais, tačiau neretai ritmas visiškai sutrinka ir prasideda prieširdžių virpėjimas. Prieširdžių virpėjimas, tinkamai negydomas, yra galvos smegenų insulto rizikos veiksnys“ – vardija gydytoja.
Ji taip pat priduria, kad aukštas kraujo spaudimas gali pažeisti ir smegenis bei akis.
„Gali varginti galvos skausmai, svaigimas, sąmonės praradimai, gali sutrikti regėjimas, įvykti praeinantis smegenų išemijos priepuolis, insultas, gali vystytis pažintinių funkcijų sutrikimas ir kt. Ligai pažeidus inkstus, pacientą gali varginti troškulys, gausus šlapinimasis, naktinis šlapinimasis, kraujas šlapime, šlapimo takų infekcija.
Išsivysčius periferinių arterijų ligai, gali šalti galūnės, pradėti varginti kojų skausmai einant (protarpinis šlubumas), gali tekti atlikti šių arterijų plėtimo ir stentavimo procedūrą arba operaciją“, – įspėjo Ž. Petrulionienė.
Kaip arterinės hipertenzijos išvengti?
Sveika gyvensena, sako gydytoja, gali ne tik atitolinti kraujospūdžio didėjimą ar jį pristabdyti, tačiau ir apskritai mažina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo riziką, todėl gydytoja pateikia patarimus, besirūpinantiems savo sveikata.
1. Ribokite valgomosios druskos suvartojimą – jos turėtų būti mažiau negu 5 g per dieną;
2. Ribokite alkoholio suvartojimo: vyrams ne daugiau 14 vienetų per savaitę, moterims – ne daugiau 8 vienetų per savaitę, atsisakant nesaikingo alkoholio vartojimo (1 vienetas alkoholio – 10 g gryno alkoholio);
3. Vartokite daugiau daržovių, šviežių vaisių, žuvies, riešutų, nesočiųjų riebalų rūgščių (alyvuogių aliejaus, omega-3 riebalų rūgščių), lieso pieno produktų, valgykite mažiau raudonos mėsos;
4. Normalizuokite kūno masę, vengiant nutukimo. Palaikykite normalų kūno masės indeksą ir liemens apimtį (Vyrų liemens apimtis neturėtų viršyti 94 cm, o moterų 80 cm);
5. Nepamirškite reguliarių aerobinių treniruočių (bent 30 min. vidutinio intensyvumo dinaminė treniruotė 5–7 dienas per savaitę);
6. Jei rūkote, meskite.
„Daugumą rizikos veiksnių galima įvertinti patiems: tai rūkymas, svoris, kūno masės indeksas, liemens apimtis, netgi namų kraujospūdis, mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, psichoemociniai veiksniai, užsitęsę stresinės situacijos. Tačiau detaliau šiuos veiksniu įvertins šeimos daktaras, nustatys nukrypimus nuo normos ir įvardins siektinus tikslus“, – sako Ž. Petrulionienė.
Ji taip pat pataria kaip tinkamai pasimatuoti spaudimą. „Pageidautina, kad pacientas neužmirštų stebėti savo arterinio kraujo spaudimo 6-7 dienas prieš kiekvieną apsilankymą pas gydytoją. Matuoti AKS namuose pacientui patariama ramioje aplinkoje ryte ir vakare. Patariama atlikti pora matavimų iš eilės su 1-2 minučių pertrauka“, – paaiškino kardiologė.
Pasak jos, matuojant kraujospūdį namuose gaunama daugiau informacijos apie vaisto dozės veiksmingumą, o atsižvelgiant į matavimo duomenis galima paskirti geresnį gydymą. Vis dėlto kai kuriems to geriau nedaryti.
„Tačiau reikėtų atsisakyti daugkartinio kraujospūdžio matavimo namuose, jei tai sukelia pacientui nerimą ar skatina savavališką gydymo režimo keitimą“, – sako ji.
