Nors skarlatina nėra gyvybei pavojinga liga, tačiau atsiradus užkratui ji greitai išplinta kolektyvuose. Nustatomi skarlatinos atvejai tarp darželinukų tėvelių jau sėja baimę. Štai viena vilnietė su naujienų portalu tv3.lt pasidalino nerimą keliančia žinute iš darželio.
Joje – informacija apie darželyje užfiksuotą susirgimą skarlatina ir įspėjimas stebėti vaiko sveikatą. Jei pasireikštų ligai būdingi simptomai, prašoma vaiko nevesti į darželį ir skubėti pas gydytojus.
„Išties nejauku, atrodo, tokia liga jau seniai pamiršta“, – sakė moteris.
Susirgimų pasibaigus karantinams išaugo
Nacionalinis visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rasa Liausėdienė pasakojo, kad per COVID -19 pandemiją ženkliai sumažėjo skarlatinos atvejų.
Palyginimui ji pateikė skaičius, kad jei 2020 m. buvo registruoti 709 atvejai (kas sudarė 25,3 atv./100 tūkst. gyv.), tai 2021 m. registruoti tik 74 susirgimai. Tuo metu 2019 metais buvo registruota 2,3 kartus daugiau skarlatinos atvejų (2736, t. y. 97,9/100 tūkst. gyv.) nei 2018 m. – 1205 (43atv./ 100 tūkst. gyv.).
Žvelgiant į šių metų statistiką, galima pastebėti panašaus lygio šuolį. Lyginant su pernai, skarlatinos atvejų išaugo net 2,5 karto. „Pagal duomenų bazę fiksuoti 74 atvejai iki rugpjūčio ir 115 per rugsėjį ir spalį. Iš viso 189 skarlatinos atvejai už 2022 metų sausio-spalio mėnesius“, – nurodė ji.
Virusinės ligos grįžta į „vėžes“
Paklausta, ar tai galėtų būti ženklas, kad ši liga vėl galėtų labiau išplisti, NVSC atstovė konstatavo, jog nuslūgus pandemijai tai neišvengiamas procesas. „Visos oru plintančios infekcijos po truputį grįžta į savo „vėžes“, – sakė ji.
R. Liausėdienė taip pat patvirtino, didelę reikšmę skarlatinos plitimui turi vaikų grįžimas į kolektyvus.
Specialistė priminė, kad skarlatina – tai Streptococcus pyogenes bakterijos sukeliama infekcinė liga, kuri pasireiškia karščiavimu, angina ir tipiškais bėrimais odoje.
„Dažniausiai A grupės beta hemoliziniai streptokokai sukelia paprastą anginą ir tik 10–15 proc. streptokokinės infekcijos atvejų pasireiškia skarlatinos sindromu“, – aiškino ji.
Skarlatinos inkubacinis periodas trunka 1–7 d., dažniausiai 2–3 d., kartais gali būti ilgesnis. Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu (iki 39–40 °C), susirgusįjį krečia šaltis, jam skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai.
Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę. Bėrimas atsiranda staiga, išberiamas beveik visas kūnas nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas.
Labiausiai plinta vaikų ugdymo įstaigose
Skarlatina dažniausiai serga 2–8 metų amžiaus vaikai. Sezoninis pakilimas dažniausiai registruojamas pavasarį (balandžio, gegužės mėnesiais).
„Skarlatina suaugusieji serga rečiau nei vaikai, nes dėl lengvai plintančios infekcijos oru su lašeliais žmonės užsikrečia vaikystėje ir perserga kliniškai ryškia ar ne taip išreikšta forma.
Pagrindiniai sukėlėjo perdavimo būdai yra per orą su lašeliais nuo kalbančio, kosinčio ar čiaudinčio infekuoto žmogaus, sąlyčio būdu su išskyromis iš nosies, su pūlinėliais pažeista oda“, – dėstė R. Liausėdienė.
Šios ligos protrūkių pasitaiko ten, kur infekcija plinta lengviausiai – vaikų lopšeliuose darželiuose, mokyklose.
„Vaikams iki 2 metų skarlatina pasitaiko retai, nes jie turi iš mamos gautus antikūnus prieš streptokokų gaminamus egzotoksinus, o didžioji dalis (apie 80 proc.) vaikų iki 10 metų jau turi susidariusius antikūnus prieš streptokokų egzotoksinus. Persirgus skarlatina įgyjamas imunitetas, tačiau galima susirgti ir pakartotinai“, – pridūrė NVSC specialistė.
Atšaukti ribojimai grasina išauginti infekcinių ligų skaičius
Gydytojas infektologas prof. habil. dr. Vytautas Usonis priminė, kad skarlatina priklauso vakcinomis nevaldomų užkrečiamųjų ligų grupei, todėl saugotis nuo jos galima tik bendrosiomis priemonėmis – laikantis rankų higienos, vėdinant patalpas ir pan.
„Anksčiau skarlatinos atvejų būdavo daug, bet šią vieną iš vaikams „privalomų“ ligų pradėjus gydyti penicilinu, buvo pasiektas labai veiksmingas efektas, tad skaičiai labai sumažėjo. Bet pastaraisiais dešimtmečiais tų susirgimų daugėja. Bandoma aiškintis, kodėl taip yra, ar penicilino grupės antibiotikai lieka pirmo pasirinkimo gydymu“, – svarstė V. Usonis.
Pašnekovas kartu atkreipė dėmesį, kad pandemijos kontekste aktualu kalbėti apie visas oro lašeliniu būdu plintančias ligas, mat du sezonus buvo ribojamas žmonių bendravimas ir kontaktai.
„Ir per tą laiką jie nesusitiko su mikroorganizmais. Taip nukrito vadinama „buitinė“ imunizacija, nes susidūrus su bet kokiu mikrobu imunitetas yra sustiprinamas. Dabar dvejus metus to nebuvo, todėl būtų galima paminėti daug ligų, kurių plitimas kelia nerimą.
Pirmoje eilėje čia būtų tas pats gripas ir skiepijimo nuo jo svarba. Tą patį reikėtų pažymėti ir kalbant apie meningokokinę infekciją. Dabar atšaukus visus ribojimus džiaugiamės bendravimu, užmirštame visas atsargumo priemones, ar tai yra teisinga, laikas parodys. Bet akivaizdu, kad nesant karantino sąlygų, juo labiau aktyviai keliaujant, yra didesnė rizika, tad turi būti panaudotos visos įmanomos priemonės“, – pastebėjo gydytojas.
Nerimas dėl nukritusių skiepų apimčių
Jo teigimu, dar kitas svarbus momentas, kad karantino metu labai sumažėjo skiepijimo apimtys.
„Didžiausias nerimas yra dėl tymų. Viena vertus, sumažėjo skiepijimo apimtys. Tai nutiko dėl to, kad vengiant kontaktų šeimos vengė lankytis pirminės sveikatos priežiūros įstaigose. Taip pat veikia ir antivakcininis fonas tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Jis paveikė ne tik COVID-19 vakcinas, bet ir kitas“, – kalbėjo profesorius.
Kita vertus, naujas rizikas kelia ir į Lietuvą atvykstantys migrantai, tarp jų – ir nuo karo bėgantys ukrainiečiai su vaikais.
„Juos priimti – mūsų pilietinė pareiga, dėl to negali būti jokių abejonių. Bet reikia turėti omenyje, kad Ukraina yra viena tų šalių, kur tymų protrūkis buvo gana didelis, jie turėjo problemų su tymų vakcinos tiekimu ir skiepijimu. Dabar šie vaikai atvyksta į mūsų šalį ir sudaro tam tikrą pavojų. Ta kryptimi labai daug dirbama, yra specialios skiepijimo programos šiems vaikams, bet tai vis tik yra papildomos grėsmės elementas“, – pastebėjo V. Usonis.
