vytautas usonis

Atslūgus pandeminiams ribojimams specialistai vis garsiau kalba ne tik apie gripo „sugrįžimą“, bet ir kitų oru plintančių infekcijų augimą. Ne išimtis – ir dažniausiai vaikus užklumpanti skarlatina. Nors dar pernai jos atvejų gerokai sumažėjo, šiemet jau fiksuojama 2,5 kartų daugiau susirgimų. Nors skarlatina nėra gyvybei pavojinga liga, tačiau atsiradus užkratui ji greitai išplinta kolektyvuose. Nustatomi skarlatinos atvejai tarp darželinukų tėvelių jau sėja baimę.

Imperatyvaus skiepijimosi nuo COVID-19 politika, panašu, turėjo ir neigiamų vaisių. Medikai įspėja, kad jau krito vakcinavimo apimtys nuo kitų infekcinių ligų, dėl ko sveikatos sistemos laukia nauji iššūkiai. Viena didesnių rizikų – sulaukti naujo tymų protrūkio. Dar pirmais pandemijos metais netrūko prognozių apie ateityje gresiančias didesnes bėdas dėl kitų infekcinių ligų suvaldymo. Panašu, tokios prognozės tampa realybe.

Kai kurioms šalims gyventojus pradėjus skiepyti ketvirtąja vakcinos nuo COVID-19 doze, Lietuvos ekspertai į tai kol kas žiūri nevieningai. Vieni sako pasitikintys užsienio ekspertais, tačiau kiti peikia tokį sprendimą priėmusius politikus. Pasak Sveikatos ekspertų tarybai priklausančios Aurelijos Žvirblienės, Lietuvos specialistai kol kas neplanuoja siūlyti pradėti skiepyti ketvirtąja tos pačios vakcinos doze. Tačiau dar neaišku, ar ketvirtosios dozės nuo COVID-19 tikrai nereikės.

Maždaug trečdalis iš naujų užsikrėtimų COVID-19 priskiriami vaikams, todėl net neabejojama, kad jų grįžimas į mokyklas stipriai prisidėjo prie pastarosiomis dienomis pasiektų antirekordų. Specialistai įspėja, kad atvejų bus dar daugiau ir ragina gyventojus sąžiningai laikytis rekomendacijų. Mokyklų vadovai teigia jau nebežinantys, kokie dar ribojimai padėtų išlaikyti vairą rankose.

Plintant naujajai koronaviruso omikron atmainai šalys imasi griežtesnių saugumo reikalavimų. Italijoje praėjusią savaitę įsigaliojo sugriežtinimai, pagal kurios, analogiškai kaip ir Lietuvoje, tam tikrų sričių specialistai privalo pasiskiepyti, kad galėtų dirbti. Taip pat sveikatos sektoriuje dirbantiems specialistams privalu pasiskiepyti sustiprinančiąja, kitu atveju grės baudos ar bus neišmokamas darbo užmokestis.

Nuo COVID-19 visuotinės vakcinacijos įvedimo praėjo daugiau nei pusė metų, kai kurie žmonės pirmąsias vakcinos dozes gavo beveik prieš metus. Dabar jau galima skiepytis trečiąja vakcinos doze, tačiau gyventojai to daryti neskuba. Ligoninės perspėja, kad šis laukimas pavojingas – palatos jau pildosi trečios vakcinos dozės nespėjusiais gauti pacientais. Tiesa, jie suserga lengviau, bet vis tik ilgainiui imunitetas blėsta.

Vyriausybė patvirtino, kad nuo gruodžio galimybių pasas bus reikalingas ir vaikams nuo 12-os metų. Basos mamos jau anksčiau išėjo protestuoti prieš šiuos ribojimus. Protesto dalyvė pasisakė esanti už tai, kad nebūtų varžomas vaikų socialinis gyvenimas. Medicinos profesorius sakė tokiai minčiai pritariantis, bet priminė, kad COVID-19 vaikams negailestingas, gali atnešti ilgalaikių pasekmių jų sveikatai ir raidai.

Po dviejų pandeminių metų pertraukos didžiuosiuose prekybos centruose šį savaitgalį startuoja „juodasis penktadienis“ ir išpardavimų dienos, kurių metu lankytojus vilios įvairios akcijos. Tačiau pastaroji žinia džiugina ne visus. Sveikatos apsaugos specialistai ragina nepamiršti, kad COVID-19 niekur nepasitraukė, o  ten, kur susirenka daug žmonių, rizika virusinės ligos plitimui svariai išauga.

Pasklidus žiniai, kad sostinės poliklinikoje galimai klastoti įrašai apie vakcinaciją, manoma, kad panašių sukčiavimo atvejų gali būti ir daugiau. Žmonės žino kelių, kaip apeiti sistemą ir gauti galimybių pasą (GP), tvirtino Santaros klinikų gydytojas Darius Rauba. O štai profesorius Vytautas Usonis griežtai pasmerkė nesąžiningai besielgiančius tiek medikus, tiek gyventojus. Jo teigimu, geriau jau likti nepasiskiepijus nei apgaulės būdu kelti riziką aplinkiniams.

Beveik prieš metus pasaulyje žmonės pradėti skiepyti vakcinomis nuo COVID-19. Iki šios dienos dar nėra patvirtintas nė vienas vaistas, padedantis sumažinti šios klastingos ligos simptomus. Europos komisija (EK) sudarė 10 daugiausiai žadančių vaistų nuo koronaviruso krepšelį. Juos su naujienų portalu tv3.lt aptarė profesorius Vytautas Usonis.

Ketvirtadienį įsigaliojo saviizoliacijos reikalavimų pakeitimai. Saviizoliacija, turėjusiems aukštos rizikos kontaktą su COVID-19 sergančiu asmeniu, sutrumpinta iki 10 dienų. Izoliaciją galima dar labiau sutrumpinti po savaitės pasidarius koronaviruso testą. Sąlygų palengvinimai numatyti ir moksleiviams. Nuo šiol jie, net ir turėję kontaktą su sergančiuoju, gali nebesiizoliuoti. Dėl naujienų sutaria ne visi specialistai – vieni džiaugiasi, kiti bijo, kad tai neprišauktų daugiau bėdos.

Pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje netyla diskusijos dėl pandemijos valdymo ribojimų. Iš vienos pusės girdime siūlymus tam tikrus ribojimus lengvinti, tačiau iš kitur netrukus atskrieja žinia, kad svarstoma ribojimus griežtinti. Sveikatos priežiūros specialistai sako, kad tokia komunikacija primena blaškymąsi ir vardija, kokių priemonių šiuo metu valdžia turėtų imtis.

Vyriausybei nusprendus, kada būtų grįžtama prie tam tikrų ribojimų dėl COVID-19 situacijos prastėjimo, sveikatos priežiūros specialistai vardija priemones, kurios būtų efektyvios. Specialistų akimis, šiuo metu pati svarbiausia ir efektyviausia kovos su koronavirusu priemonė yra vakcina. Todėl, pasak kai kurių ekspertų, tų asmenų, kurie piktybiškai nesutinka skiepytis, gyvenimas galėtų būti apribotas.

Vakcinavimo tempams lėtėjant politikai ir savivaldybių atstovai suka galvas, kaip paspartinti skiepų procesus. Vieni bando žmones paskatinti loterijomis, kiti – ėjimais tiesiai į namus ar reklaminėmis kampanijomis. Sulaukta ir griežtesnių siūlymų – siūloma apmokestinti skiepus ir testus, riboti nepasiskiepijusių galimybes ar net skirti baudas. Visgi, į šiuos siūlymus ekspertai žiūri atsargiai.

Dar pernai metų gale aptikta indiškoji arba kitaip vadinama Delta koronaviruso atmaina kaip mat paplito pasaulyje. Spėjama, kad netrukus ši atmaina ims dominuoti ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Vis dėlto pastebima viena tendencija – ši atmaina kur kas aktyviau plinta tarp vaikų ir jaunų žmonių. Pasaulyje siaučia indiškoji Delta koronaviruso atmaina.

Vakcinavimo nuo Covid-19 tempui šalyje greitėjant ir į šį procesą įtraukiant vis daugiau visuomenės grupių, vienai grupei skiepo dar teks palaukti – vaikams skiepytis neleidžiama. Šiuo metu pasiskiepyti nuo klastingojo viruso gali tik vyresni nei 16 m. amžiaus asmenys.

Grupės „Patruliai“ dainininkas ir lyderis Algirdas Radzevičius jau antrą dešimtį smagiomis ir energingomis dainomis džiugina Lietuvos klausytojus. Vyras pripažįsta, kad pandemija stipriai suvaržė jo darbo planus, tačiau būdamas namuose vis tiek nenusėdi vietoje, o laisvą laiką išnaudoja savo sveikatos puoselėjimui.

Kas vyksta poliklinikose ir gydymo įstaigose? Tėvams, kurie augina vaikus, šis klausimas kasdien neduoda ramybės. Kokiu būdu registruotis į gydymo įstaigą? Kokia patekimo tvarka? Kuo gali būti naudingos nuotolinės konsultacijos ir kaip laiku padėti vaikui? Apie viską su asmeninėmis patirtimis ir specialistų komentarais – naujausioje „Tėvų darželio“ laidoje.  Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad šiuo metu neįmanoma patekti į gydymo įstaigą.

Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai paskelbus, kad sausio mėnesį būtų realu gauti pirmąsias Covid-19 vakcinų dozes, tuo suabejojo profesorius Vytautas Usonis. Jis teigė, kad pakels taurę šampano, jei tik vakcina sausį atkeliaus. Jo manymu, kitų metų rudenį būtų galima pradėti plataus mąsto skiepijimo kampaniją, o Covid-19 vakcina pas mus neturėtų būti privaloma.

Karantino laikotarpiu vyresniems vaikams teks mokytis ir nuotoliniu, ir įprastu būdu – mokykloje. Pamokų metų mokykloje visiems privalu dėvėti kaukes. Medicinos atstovai svarsto, kad didelių problemų vaikams tai sukelti neturėtų, o koronavirusas jiems pavojingas taip pat, kaip ir suaugusiems.  Tačiau pabrėžiama, kad priemonės galimai nėra tinkamai išdiskutuotos prieš jas įtvirtinant.

Lietuvoje – vėl nauji COVID-19 antirekordai. Per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 255 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 111 iš jų registruoti Vilniaus, 58 Šiaulių, 39 Kauno, 28 Klaipėdos, 7 Panevėžio, 5 Marijampolės, 4 Telšių ir 3 Alytaus apskrityse. Tad didžiausias protrūkis – Lietuvos sostinėje. Anot ministro Aurelijaus Verygos, tokie šuoliai neturėtų stebinti – tam užtenka įsiplieskusio vieno kokio židinio.

Raseiniai atsidūrė keblioje padėtyje, o žmonių nenoras išsitirti dar labiau viską komplikuoja. Nuo penktadienio Raseiniuose įvedamas karantinas. Premjeras Saulius Skvernelis perspėja, kad gali apriboti ir judėjimą iš savivaldybės, jei gyventojai ir toliau nesitestuos. Tuo metu infektologas, profesorius Vytautas Usonis teigia, kad neištirti žmonės kelia pavojų visuomenei, todėl yra būtinos griežtos priemonės. „Raseiniuose situacija yra bloga.

Dėl koronaviruso grėsmės, apsirgusių vaikų ar mokytojų, dalyje Lietuvos mokyklų rugsėjo mėnesį pamokos vyksta nuotoliniu būdu. Susirgę vaikai izoliuojasi namuose su tėvais, o profesorius Vytautas Usonis ramina, kad, laimei, vaikai serga nesunkiai. Pasak Vilniaus universiteto Vaikų ligų klinikos vedėjo V. Usonio, šiuo metu hospitalizuotų vaikų ir gydomų ligoninėje nėra. „Vaikų sergamumas labai mažas. Laimei, – tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse, įvairiais duomenimis, – nuo 1 iki 5 proc.

„Nerimą kelia antroji koronaviruso banga“, – Seime antradienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Sveikatos specialistų buvo klausiama: ar esame pasiruošę antrai COVID-19 viruso bangai? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė Seime teigė, kad krūviai yra milžiniški ir labai stinga epidemiologų, o sąlytį turėjusių asmenų skaičiai išaugo tūkstančiais.

Sveikatos priežiūros specialistai su nerimu laukia rudens ir šaltesnių orų, mat tuomet, prognozuojama, visuomenėje paspartės ne tik koronaviruso, bet ir įvairių kitų infekcinių kvėpavimo takų ligų plitimas. Visgi kartu gydytojai turi gerų žinių – skubėdami apsisaugoti nuo jau mums įprasto gripo vienu šūviu galima nušauti du zuikius ir taip padidinti šansą išgyventi, jei vienu metu susirgtume keliomis infekcijomis.

Po koronaviruso protrūkio Kauno transporto įmonėje, kai užsikrėtė beveik dvi dešimtys įdarbintų Uzbekistano piliečių, grįžta prie svarstymų, ar ne laikas vėl įvesti privalomą testavimą dėl COVID-19 atvykstantiems iš užsienio asmenims. Vis dėlto gydytojai sako, kad tokios prievolės neišeina vertinti vienareikšmiškai. Nors prievolė izoliuotis Lietuvos gyventojams, atvykus iš didelės rizikos šalių egzistuoja, nemokamą tyrimą dėl koronaviruso jie gali pasidaryti, jei patys to nori.

„Turėsime prisitaikyti prie kitokios realybės“, – šią frazę karantino laikotarpiu jau ne kartą išgirdome iš sveikatos apsaugos ministro lūpų. Prie kitokio gyvenimo nusiteikti siūlo ir gydytojai, pabrėždami, kad atšaukus karantiną ypač svarbu kiekvienam įsivertinti riziką ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Privalomas kaukių dėvėjimas, apriboti laisvalaikio renginiai, judėjimas ir puokštė kitų suvaržymų – ne vienam tautiečiui karantinas buvo spėjęs tapti keiksmažodžio sinonimu.

Darželiams pagaliau atvėrus duris nemąžta nerimas dėl koronaviruso plitimo. Nuogąstaujama, kad iš įvairių šeimų į darželius sugrįžę vaikai gali nejučia lengvai „pasėti“ virusą. Negana to, nors žinoma, kad vaikai COVID-19 infekcija serga lengviau, pasirodo vis daugiau mokslininkų duomenų, kad ši infekcija ir jiems gali būti mirtina. Dar prieš svarstant dėl leidimo darželiams visuotinai vėl atverti duris gydytojai šį sprendimą vertino itin atsargiai.

Lietuva karantino sąlygomis gyvena nuo kovo vidurio ir daugeliui žmonių tai tapo sunkiai pakeliama: dalis darbdavių atleido žmones, gyventojai prarado planuotas pajamas. Užsikrėtimo mastui mažėjant, pamažu Lietuvoje švelninamas karantinas. Ar karantino švelninimas lems tai, kad Lietuvoje padaugės sergančiųjų? Pokalbis apie tai naujienų portale tv3.lt su gydytoju profesoriumi Vytautu Usoniu.

Nors karantino priemonės palengva švelninamos, kol kas mažai kas drįsta spėlioti, kokios pandemijos eigos galima būtų tikėtis netolimoje ateityje. Nors ir piešiami tam tikri scenarijai, specialistai pabrėžia, jog konkretesnėms prielaidoms kelią užkerta vis dar daug nežinomųjų apie šį daugelio gyvenimus jau spėjusį pakeisti naująjį virusą. Vis dėlto gydytojas infektologas prof. Vytautas Usonis portalui tv3.lt įvardijo, kas vertinant tolimesnę pandemijos eigą šiuo metu turi daugiausiai reikšmės.

Kai Lietuva, kaip ir daugelis kitų šalių, gyvena griežto karantino sąlygomis, kitos valstybės renkasi kitą pandemijos suvaldymo strategiją. Štai netolimoje Švedijoje gyvenimas nestoja kaip tik siekiant, kad visuomenėje būtų kuo daugiau virusu jau persirgusiųjų. Portalo tv3.lt kalbinti specialistai patvirtina, kad įgytas bendras visuomenės imunitetas lemia protrūkio nuslopimą. Kita vertus, ekspertai tokių panašių priemonių taikymą mūsų šalyje laikytų nelabai etišku.

Pasaulį kaustantis koronavirusas verčia skelbti ekstremalią situacija ir mūsų šalyje. Nors pas mus nenustatytas nė vienas koronoviruso atvejis, panika jau prasidėjo. Kiek iš tiesų reikia baimintis šio viruso ir kaip saugotis mums patiems, kalbėjome su profesoriumi Vytautu Usoniu.  Žmonėms kyla vis didesnis nerimas dėl koronaviruso. Lietuvoje Vyriausybė jau kalba apie ekstremalios situacijos paskelbimą, be to, premjeras Saulius Skvernelis atšaukė atostogas.

Aktorius, renginių vedėjas Darius Petkevičius vėl džiaugiasi užplūdusiais tėvystės džiaugsmais – su žmona Aiste jie sūpuoja pusantro mėnesio dukrą Mėtą. Tačiau nauji rūpesčiai reikalauja ir daugiau energijos, todėl vyras atskleidžia, kaip rūpinasi savimi, jog nepristigtų energijos, sveikatos ir vyriškumo. Šį sekmadienį TV8 televizijos medicinos laidoje „Sveikatos medis“ Darius teigs, jog su metais neišvengiamai smarkiai keičiasi požiūris į gyvenimą, savijautą bei, svarbiausia, sveikatą.

Pirmadienį visuomenę apskriejo skaudus įvykis – žaibinė meningokokinė infekcija savaitgalį pasiglemžė 19-etės Kauno kolegijos studentės gyvybę. Garsūs šalies gydytojai įspėja, kad ši infekcija – toli gražu ne vien mažų vaikų liga.    Nors viešojoje erdvėje dažniausiai girdime apie atvejus, kai žaibinė meningokokinė infekcija pasiglemžia vos kelių mėnesių ar metų amžiaus vaikus, gydytojo infektologo prof. habil. dr.

„Net ir agresyviausiems „antivakseriams“ visada sakiau – sėskime prie stalo ir kalbėkimės. Ar mes priešai? Jums rūpi vaikų sveikata, man irgi. Tam skyriau beveik 50 metų savo karjeros, visą sąmoningą savo gyvenimą dirbau vaikų gydytoju, nenubraukite mano patirties ir žinių, o įdarbinkime tai.

Nerimą sėjanti Baltijos jūroje išplitusi Vibrio bakterija bėdų gali pridaryti į organizmą patekusi gurkštelėjus jūros vandens, taip pat – per pažeistą odą. Tačiau ramūs neturėtų jaustis ir vartojantys tam tikrus jūros produktus. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai įspėja, kad siekiant išvengti užsikrėtimo reikėtų valgyti tik termiškai apdorotas jūros gėrybes, ypač austres. Taip pat plauti rankas po sąlyčio su termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis, jas tvarkant dėvėti pirštines.

Vokietijoje užsikrėtusi Vibrio vulnificus bakterija mirė moteris. Tokie atvejai pasitaikydavo ir anksčiau, tačiau mokslininkai perspėja, kad ateityje jų gali padaugėti, o dėl to kalta klimato kaita. Tai, kad maudynės Baltijos jūroje gali sukelti mirtiną infekcinę ligą, daugeliui gali pasirodyti netikėta naujiena, tačiau ir anksčiau yra pasitaikę tokių atvejų. Gydytojas infektologas prof. habil. dr.

Itin skaudi tragedija šeimoje iš Rokiškio rajono. Nuo žaibinės meningokoko infekcijos mirė dvejų mergytė. Gelbėjant gyvybę vaikas atvežtas į Santaros klinikas, tačiau dvimetė užgeso. Medikai atviri – staiga apsirgusią mergytę gelbėti buvo sunku. Klastinga infekcija mažametę pražudė vos per parą. Vilniaus Santaros klinikų vaikų ligoninėje staiga užgeso vos dvejų metukų mergytės iš Rokiškio rajono gyvybė. Pasak sostinės medikų, į jų rankas patekęs vaikas jau buvo kritinės būklės.

Tymų epidemijai ir toliau plintant, Seime siūlymai drausti neskiepytus vaikus leisti į darželius. Grupė opozicijoje esančių Seimo narių siekia įvesti privalomus skiepus ir švietimo bei gydymo įstaigų darbuotojams. Visgi valdantieji naujai tvarkai pasipriešino ir projekto opozicijai pateikti neleido. Vietoj draudimų skiepyti savo vaikų nenorinčius tėvus jie žada perauklėti ne tokiomis griežtomis priemonėmis.

 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamentas (NVSC) informuoja, kad nuo šių metų liepos 1 d. kūdikiai bus pradėti nemokamai skiepyti nuo B tipo meningokokinės infekcijos. Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje skiepijimo schemą sudarys trys dozės: pirmąją vakcinos dozę gaus 2 mėn. amžiaus kūdikiai (gimę 2018 m. gegužės 1 d. ar vėliau), antrąją – 4 mėn., trečiąją – 12–15 mėn. amžiaus vaikai.

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skambina pavojaus varpais dėl tymų protrūkio Europoje. Buvo tikimasi, kad ši liga regione iki 2015 m. pabaigos išnyks. O atsitiko atvirkščiai. Manoma, kad sergamumas tymais Europoje šoktelėjo ištisoms bendruomenėms pradėjus nebesiskiepyti. Lietuvoje anksčiau beveik visi vaikai buvo skiepijami kombinuota tymų-parotito-raudonukės vakcina, o pasklidus kalboms apie šalutinį jos poveikį, tam pasiryžta nebe visos mamos.

 Specialistai praneša, kad Lietuvoje didėja sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per paskutinę sausio savaitę Lietuvoje užregistruota apie tris kartus daugiau gripo atvejų nei savaitę anksčiau. Taip pat trečdaliu daugiau užregistruota peršalimo ligų atvejų. „Ketvirtos šių metų savaitės duomenimis, sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis Lietuvoje siekė 79 atvejus 10 tūkst. gyventojų. Registruota 274 gripo ir daugiau kaip 23 tūkst.

Prieš kelias savaites nuo meningokokinės infekcijos žaibiškai užgesus dar vieno paauglio gyvybei, medikai prakalbo apie infekcijos protrūkį. Statistika rodo, kad kasmet nuo meningokokinės infekcijos miršta vidutiniškai šeši žmonės, dažniau – vaikai. Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Pediatrijos centro vadovas Vytautas Usonis pripažįsta, kad nuo rugsėjo jau keturias gyvybes pasiglemžusi infekcija yra agresyvesnė nei ankstesniais metais.

Vėlyvą šių metų rudenį nutiko keli tarsi visai tarpusavyje nesusiję įvykiai – Vilniuje piketavo skiepų priešininkai, teigiantys, neva vakcinos žudo imunitetą. O Lietuvos provincijoje nuo stabligės mirė moteris.  Stabligė –  sunki, daug kančių žmogui sukelianti liga – yra suvaldoma tik  skiepais. Vakcinavimo priešininkų judėjimų,  prieš kelis dešimtmečius atsiradusių Vakaruose, idėjos randa sekėjų ir Lietuvoje.

Ignalinos ir Molėtų rajonuose atšaukta gripo epidemija. Tačiau ji vis dar paskelbta 54 savivaldybėse iš 60. Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos teigimu, praėjusią savaitę sergamumas gripu priartėjo prie lygio, kai epidemija gali būti atšaukiama. Epidemija skelbiama,  kai susirgimų gripu skaičius 10-čiai tūkstančių gyventojų yra 100. Šalyje oficialiai patvirtintos 7 pandeminio gripo aukos.

Vilniaus universiteto vaikų ligoninės (VUVL) medikai šiaušiasi prieš sveikatos sistemos reformą, jų nuomone, pabloginsiančią mažųjų ligonių gydymą. Sveikatos apsaugos ministras tikina, kad gydytojai panikuoja be reikalo. Savarankišką vaikų ligoninę planuojama paversti visai šalia jos esančių Santariškių klinikų dalimi. Tai reiškia, kad bendrai bus organizuojamas tiek suaugusiųjų, tiek vaikų gydytojų darbas. Sujungtos gydymo įstaigos bus finansuojamos kaip viena.

Penktadienį vykusioje konferencijoje „Gimdos kaklelio vėžys: mokslo įrodymais pagrįsta sveikatos priežiūra“ žymiausi mūsų šalies ekspertai diskutavo apie gimdos kaklelio vėžio diagnostiką ir prevenciją.Renginyje, kuriame dalyvavo apie 300 akušerių ginekologų iš visos Lietuvos, specialistai dalinosi informacija apie naujas gimdos kaklelio vėžio prevencijos galimybes ir apie Lietuvoje vykdomą nacionalinę patikros programą.

82,7 proc. Lietuvos moterų norėtų pasiskiepyti nuo gimdos kaklelio vėžio, jei turėtų tokią galimybę – rodo sociologinė moterų apklausa . 66,6 proc. norėtų paskiepyti ir savo paaugles dukras.Tuo tarpu 9,9 proc. moterų šios galimybės atsisakytų. Net 41,4 proc. neigiamai atsakiusiųjų vis dar negali patikėti, jog vakcina gali apsaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio. Moterų apsisprendimą vakcinuotis stabdo ir didelė vakcinos kaina: taip nu 15,8 proc.