33-ejų Claire DeStratis iš Viktorijos, Australijos, rizikavo savo pačios gyvybe, kai pasirinko atlikti transplantaciją, kad išgelbėtų savo vaiką Jake, kuris, mokykloje pasigavęs virusą, buvo prijungtas prie gyvybę palaikančių aparatų, rašo „The Daily Mail“.
Claire turi dar du vaikus – septynerių Mia ir trejų Evie. Ji pasiryžo šešių valandų operacijai, kol jos sūnus operacinėje praleido 12 valandų. Laimei, motina sakė, kad transplantacija sūnui, kuris buvo užsikrėtęs kepenų uždegimu, veikia kaip stebuklas.
Svetingumo darbuotoja Claire sakė: „Net neturėjau laiko apie viską geriau pagalvoti. Kai sūnus sirgo, aš jo ligos nekontroliavau, tačiau kai sužinojau, kad esu tinkama transplantacijai, aš galėjau padėti sukontroliuoti jo ligą. Įprastai nenorima naudotis gyvais donorais, tačiau tai buvo taip skubu, jie nebegalėjo jo laikyti prijungto prie gyvybę palaikančių aparatų, jam gyventi buvo likę kelios dienos.“
Ji taip pat pridėjo: „Viskas veikia kaip stebuklas. Chirurgai sakė, kad mano kepenys tinkamos ir gerai veikiančios. Jie labai džiaugiasi pasisekusia operacija.“
Infekcija užsikrėtė vasarį
Jake infekcija mokykloje užsikrėtė vasarį ir itin greitai susirgo virusiniu hepatitu. Kai jo būklė ėmė blogėti, Jake buvo paguldytas į intensyvios terapijos skyrių ir prijungtas prie gyvybę palaikančių aparatų. Kai medikai pasakė, kad jam skubiai reikia naujų kepenų, jis įtrauktas į transplantacijos sąrašo viršų.
Tiek Claire, tiek jos draugas statybininkas Beau užsirašė tapti kepenų donorais ir, laimei, mama sužinojo, kad jos kepenys tinkamos. Kovo mėnesį ji sūnui paaukojo 20 procentų savo kepenų.
„Mokykloje jis praleido tik 11 dienų, kai pasigavo virusą. Jis vėmė, tada jo akys pradėjo geltonuoti, todėl nuvežiau jį į ligoninę. Vėliau labai greitai jis prijungtas prie gyvybę palaikančių aparatų, – aiškino mama. – Sužinoję, kad jam hepatitas, manėme, kad jis pasveiks, bet būklė labai greitai pablogėjo.“
Motina prisimena: „Jis buvo perkeltas į didelę vaikų ligoninę čia, Viktorijoje, kur gydytojai daro tikrus stebuklus. Tada jis prijungtas prie gyvybę palaikančių aparatų. Jam buvo reikalinga kepenų transplantacija, todėl pirmas dalykas, kurio paklausiau – ar aš arba mano partneris esame tinkami donorai.
Buvo baisu, viskas įvyko per dvi su puse savaitės. Jis buvo sveikas, charizmatiškas vaikas, kuris priversdavo daktarus juoktis. Pažeistos kepenys iš kraujo nešalino toksinų ir tai sukėlė kliedesius. Jis pradėjo prarasti protą, o gydytojai teigė, kad jis elgėsi kaip girtas žmogus, nežinojo, ką daro. Daktarai atvedė į palatą kapelioną, kad jį palaimintų. Tada supratau, kaip tai rimta.“
Motinos dėka Jake dabar atsigauna ligoninėje, o Claire dėkoja operaciją atlikusiems chirurgams.
„Vis dar jaučiu skausmus, nes gijimas trunka 6 savaites. Jake buvo ligoninėje daugiau nei 7 savaites ir visą likusį gyvenimą turės vartoti vaistus. Žmonės turėtų neišleisti iš namų sergančių vaikų. Tai buvo mažas virusas, tačiau sūnui galėjo kainuoti gyvybę. Aš neišsaugojau jo gyvybės, tai padarė chirurgai. Po operacijos, chirurgas atėjo pas mane į palatą ir pasakė, kad išgelbėjau sūnaus gyvybę ir aš pasakiau, kad tai padarė jie“, – sakė mama.