Štai dar neseniai ir premjerė Ingrida Šimonytė, nuraminusi, kad ligoninėse daugėjant pacientų reanimacijose situacija išlieka stabili, pažymėjo, kad auga tam tikrų pacientų srautas.
„Jeigu žvelgsime į ligonines, tai matome pacientų skaičiaus didėjimą, tačiau tas didėjimas yra istorija turbūt su dviem pusėmis, nes žmonės atsigula į ligonines dabar ne tik ir gal net ne tiek dėl paties COVID-19, kiek su COVID-19, norėdami kažkokių kitokių paslaugų ar dėl kažkokio kitokio sveikatos sutrikimo“, – nurodė Vyriausybės vadovė.
„Tuo pačiu metu jie būna testuojami ir būna jiems nustatoma COVID-19. Tokiu atvejų tikrai yra nemažai“, – pridūrė ji.
Skelbdamas naujausius duomenis Statistikos departamentas prie ligoninių kovidinių skyrių užimtumo rodiklių iš tiesų pažymi, kad čia įtraukiami tiek tie pacientai, kuriems reikia gydymo dėl COVID-19, tiek šią infekciją turintys, bet galbūt gydomi dėl kitų priežasčių.
Pacientus paskirsto po ligonines
Kaip portalui tv3.lt pasakojo VUL Santaros klinikų direktorius medicinai Valdas Pečeliūnas, ligoninėje labai aiškiai atskiriami pacientai, kurie yra „dėl COVID-19“ ir kurie „su COVID-19“, tačiau pastarųjų pacientų srautas išties yra išaugęs.
„Visgi šių pacientų atskyrimas yra sąlyginis, nes neretai užsikrėtus kovidu kitos ligos gydymo metu ligonio būklė labai pablogėja ir iš pradžių buvę „su kovidu“ jie tampa „dėl kovido“. Bet šiandien tas procentas žmonių, kurie guli ligoninėje su teigiamu COVID-19 testu dėl indikacijos guldyti dėl kitos ligos, yra gana didelis.
Jei žiūrime ir kitų šalių patirtį, Jungtinėje Karalystėje yra iki 40 proc. tokių pacientų. Santaros klinikose jų būtų gal net daugiau nei 40 proc., bet pas mus labiau yra pasiskirstymas tarp įstaigų. Kadangi esame trečio lygio įstaiga ir koncentruojame tuos pacientus, kuriems reikia sudėtingų procedūrų ir specialių kompetencijų, o kovidui gydyti jų neretai turi ir kitos įstaigos, tai tuos žmones, kurie yra „dėl kovido“, nukreipiame į kitas regiono įstaigas“, – komentavo gydytojas.
Tuo metu tie pacientai, kuriuos reikia gydyti dėl kažkokių kitų ligų, specializuotų kompetencijų, gydomi Santaros klinikose. „Mūsų įstaigoje tokie pacientai sudaro didesnę dalį, apie 50 proc. tų, kurie „su kovidu“. Bet regiono įstaigose vyrauja tie, kurie gydomi dėl COVID-19“, – apibendrino V. Pečeliūnas.
Į ligoninę paguldomų pacientų srautas auga jau 5 savaites
COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas doc. Vaidotas Gurskis taip pat patvirtino, kad gydymo įstaigose jau 5 savaites stebimas naujų COVID-19 liga sergančių arba dėl kitų ligų stacionarizuotų, bet užsikrėtusių šiuo virusu pacientų skaičiaus didėjimas.
„Dauguma pacientų ligoninėse gydomi ne vien dėl COVID-19 ligos, o dėl kitų sudėtingų ligų. COVID-19 liga tampa dažniau gretutine patologija, kuri neblogina paciento būklės, tačiau reikalauja izoliacijos ir stebėsenos“, – komentavo jis.
Įstaiga nurodo, kad gruodžio paskutinę savaitę į Kauno regiono ligonines atvykdavo vidutiniškai 27 pacientai per parą, praeitą savaitę – 38 pacientai per parą. Tai reiškia, kad pacientų srautas padidėjo 41 proc. Per šį laikotarpį pacientų, gydomų stacionaro lovose su deguonies tiekimo galimybe, padidėjo nuo 257 iki 339.
„Tiesa, sumažėjo pacientų, kuriems reikalinga deguonies terapija. Šiuo metu deguonies terapija reikalinga 70 proc. gydomų pacientų, tačiau dažniausiai skiriama mažos tėkmės deguonies terapija.
Gerėjančios tendencijos pastebimos reanimacijos ir intensyviosios terapijos (RITS) lovose su DPV galimybe. Į šias lovas atvykstančių pacientų skaičius sumažėjęs vidutiniškai iki 3 pacientų per parą, o gydomų RITS lovose skaičius svyruoja nuo 19 iki 25 pacientų. Apie 50 proc. RITS pacientų taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Didesnė dalis pacientų gydomi dėl kitų sunkių ligų ir jų komplikacijų, tačiau vis dar yra ir sergančiųjų sunkia COVID-19 ligos forma“, – aiškino V. Gurskis.
Jis pridūrė besitikintis, kad omikron viruso atmainos sukeltos bangos naujų stacionarizuojamų pacientų skaičiaus didėjimas baigėsi ir artimiausiu metu kovidinių pacientų skaičius stabilizuosis.
Didesnė rizika neimunizuotiems asmenims
V. Pečeliūnas visgi pažymėjo, kad bet kuriuo atveju COVID-19 liga išlieka didelė problema, o reanimacijose iš esmės didžioji dalis gulinčių pacientų gydomi dėl kovido, o ne dėl kitų priežasčių.
„Omikron atmaina dažniausiai pasireiškia lengvesniais simptomais, tų žmonių, kuriems reikia reanimacijos, gerokai mažiau. Bet šiuo metu reanimacijos yra pakankamai užpildytos. Taip, mes turime, kur paguldyti pacientus, bet intensyvios terapijos padaliniai teikia paslaugas ir kitomis ligomis sergantiems pacientams, tad yra labai sunku išlaikyti pilnos apimties nekovidines paslaugas ir šalia to dar gydyti ir kovidą“, – nurodė klinikų direktorius medicinai.
Pašnekovas neslėpė, kad didesnio atsargumo tenka laikytis su teigiamu COVID-19 rezultatu guldant neimunizuotus asmenis.
„Tie žmonės, kurie vakcinuoti, ypač gavę sustiprinamąją dozę, jiems ypač retai liga pasunkėja, nebent yra kitos priežastys, lėtinės ligos. Į neskiepytus asmenis, kai jie atvyksta ne dėl COVID-19, visada žiūrime su atsargumu, nes, deja, gana dažnai galiausiai liga duoda rimtus simptomus.
Ligos pasunkėjimas, vadinamoji krizė paprastai ateidavo tarp 7–12 dienos nuo simptomų pradžios. Taigi, kai testuojame dėl kitų paslaugų besikreipiančius asmenis ir ligą nustatome jos pradžioje, tai ji eigoje ir gali pasunkėti“, – pasakojo V. Pečeliūnas.
Buvo „su COVID-19“, o mirė „nuo COVID-19“
Panašią tendenciją patvirtino ir LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė.
„Negaliu pasakyti už visus, nes vien mūsų ligoninėje yra 6 kovidiniai skyriai, bet ką matau mūsų skyriuje yra žmonės, kurie stacionarizuojami dėl kitų problemų, bet padaromas testas, randama, kad jis teigiamas, bet nėra tokio ryškaus plaučių pažeidimo, kaip kad būdavo delta bangos metu. Tokiems pacientams deguonies nereikia arba jo reikia tik truputį, taigi jie nėra tokie sunkūs dėl COVID-19, kiek dėl savo kitų bėdų.
Tačiau, kaip papasakojo geriatrai, štai ir per šį savaitgalį visi mirusieji mirė nuo kovido, nors iš pradžių buvo su COVID-19. Jie buvo sunkūs, vis sunkėjo ir artėjant mirčiai išsivystė didžiulės pneumonijos, kvėpavimo nepakankamumai, tad buvo mirė nuo kovido“, – komentavo LSMU Kauno ligoninės gydytoja.
Ji konstatavo, kad ir užsikrėtus dabar sparčiai plintančia atmaina liga gali išsunkėti, tad nėra taip, kad omikronas visiems gali praeiti labai lengvai.
„Ir iš JAV jau yra tokių duomenų, kad tai, kaip elgsis omikronas priklauso nuo to, į kokią populiaciją jis papuola. Tai jei jis papuola į nevakcinuotų arba vakcinuotų tik dviem dozėmis žmonių populiaciją, tai dar neaišku, kiek yra kaltės, kad pats virusas mažiau agresyvus, kiek priklauso nuo to, į kokį organizmą jis papuola.
Taip, yra duomenų, kad tas virusas yra mažiau piktas, labiau dauginasi viršutiniuose kvėpavimo takuose. Bet tikrai yra ir tokių duomenų, kad viskas labai priklauso, kaip yra su tuo žmogumi, į kurį tas virusas papuola“, – komentavo A. Mickienė, pridurdama, kad dar reikia neprarasti budrumo ir išlaikyti santūrų džiaugsmą.
Turi izoliuoti nuo neužsikrėtusiųjų
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus pavaduotojas medicinos reikalams dr. Mindaugas Vaitkus nurodė, kad įstaigoje taip pat pamažu daugėja besimptomių COVID-19 pacientų, kuriuos prireikia atskirti nuo nesergančiųjų. „Pastaruoju metu palaipsniui daugėja pacientų, sergančių besimptome COVID-19 liga, tačiau su pablogėjusiomis gretutinėmis ligomis, kuomet pacientą reikia izoliuoti nuo neužsikrėtusiųjų. Tuo būdu ir didėja sergančių COVID-19 skaičius.
Atitinkamai daugėja ir Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje besigydančių pacientų skaičius, nes dėl paciento užsikrėtimo jo negalima gydyti bendrose palatose su nesergančiais ligoniais“, – nurodė įstaigos atstovas.
Trečdaliui pacientų tenka atidėti planines paslaugas
Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas Darius Steponkus savo ruožtu teigė nepastebintis išskirtinai didelio besimptomių pacientų srauto, o nerimą vis tik daugiau kelia augantis COVID-19 pacientų kiekis.
„Šiandien stebime pacientų didėjimą, tik tiek kad, lyginant su tais skaičiais, kiek fiksuojama užsikrėtimų, tai sąlyginai nėra dideli skaičiai Turime 71 pacientą, gydomą dėl COVID-19 ligos, tai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu turėjome dvigubai daugiau.
Aišku, per pastarąsias kokias dvi savaites tas skaičius irgi padvigubėjo. Tai jei tokiu greičiu jų kiekis didės, tai ta mūsų riba, kai dar galime teikti kitas paslaugas, yra 150 pacientų. Tai tada jau būtų aliarmo režimas, tad tas pacientų kiekio didėjimas kelia nerimą“, – komentavo ligoninės vadovas.
Jis nurodė, kad pacientui tik nustačius kovidą ir esant kitų planinių paslaugų poreikiui, tokia pagalba yra atidedama vėlesniam laikui.
„Sunku pasakyti, kiek tiksliai jų susidaro, bet grubiai galėčiau pasakyti, kad kažkur trečdaliui planiškai besikreipiančių pacientų dėl stacionarinio gydymo paslaugą tenka atidėti.
Tačiau turime skubios pagalbos reikalaujančių pacientų srautą, kuriuos guldome ir atliekame COVID-19 testą. Čia vėlgi yra tvarka, kiekvienas skyrius turi izoliacines patalpas, kol laukiama kovido rezultato. Bet greičiausiai tai būtų koks penktadalis ar mažiau skubiosios pagalbos pacientų, kurie turi kovidą, bet yra guldomi dėl kitų priežasčių“, – komentavo D. Steponkus.
Jis pridūrė, kad apskritai nelabai tenka matyti visai besimptomių COVID-19 pacientų, o vienokie ar kitokie simptomai anksčiau ar vėliau atsiranda – kosulys, gerklės skausmas, sloga ir panašiai.
