Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai galėtų dirbti ne daugiau kaip dvi penkerių metų kadencijas iš eilės.
Argumentuojama, kad tokie ribojimai ir galimybė prie įstaigų vairo stoti naujiems vadovams padėtų spręsti ir sveikatos sektoriuje įsišaknijusias mobingo problemas. Visgi kartu numatoma sudaryti galimybę tam pačiam asmeniui kandidatuoti į kitos įstaigos vadovo pareigas.
Seimo Sveikatos reikalų komitetui (SRK) trečiadienį apsvarsčius atitinkamus pasiūlymus Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymui projektas jau galės grįžti į Seimo plenarinių posėdžių salę priėmimui. Tikimasi, kad tą padaryti pavyks dar kitą savaitę planuojamos šaukti neeilinės Seimo sesijos metu.
Teks sukti galvą, iš kur paimti naujus vadovus?
Visgi ne visi sistemos dalyviai mato pozityvias permainas. Klaipėdos universitetinės ligoninės direktorius, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos tarybos pirmininkas Darius Steponkus įspėjo, kad sveikatos politikams jau greitai teks sukti galvą, kur surasti įstaigos vadovų.
„Mes jau daug pastabų sakėme, jos nebuvo išgirstos. Priešingai, net buvome įvardinti kaip liguistai saugantys kažkokias pozicijas. Bet iš tikro taip nėra. Man labai nuoširdžiai gaila sveikatos sektoriaus, nes tai, ką priimsime, labai smarkiai įtakos visos sveikatos sistemos veiklą ir net neabejoju, kad kelerių metų laikotarpyje rinksimės ir diskutuosime, kad nėra kam vadovauti padaliniams, skyriams ir įstaigoms, nes ta vieta natūraliai taps turbūt mažiausiai patraukli visoje ligoninėje ar poliklinikoje“, – komentavo jis.
Jam antrindamas Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris priminė, kad vadovams ir dabar yra įvestos 5 metų kadencijos, yra konkursai, kuriuos rengia steigėjas. Negana to, reikia atitikti tam tikrus vadybinius reikalavimus, tai pareikalauja laiko ir investavimo.
„Vadovams, kurie kalba apie šį projektą ir dabar dirba, ne vienerius metus mato sistemą iš vidaus, yra įsigilinę į begalę aspektų, jiems šis įstatymas nebeaktualus žiūrint į priekį. Tad niekas negalėtų apkaltinti, kad rūpinamės tik dėl savęs, savo asmeninių interesų, norėtume pabrėžti, kad šiokia tokia žala ar nenumatyti reiškiniai tikrai iškils ateityje“, – kalbėjo Pakruojo ligoninės vadovas.
Pasak jo, numatoma galimybė rotuotis dirbti į kitą įstaigą, daugiau yra demagogija nei argumentas, mat niekada nebus taip, kad vadovas bus perkeliamas iš vienos darbo vietos į kitą. „To niekada nebus žinant socialinę aplinką, kai ir konkursai vyksta skirtingu metu. (...) Ir kai kalbame apie kaltinimus nepotizmu, tai jis gali pasireikšti ir po pirmų kadencijų metų, ir po antrų“, – pridūrė V. Sudaris.
Jis taip pat apgailestavo, kad tie žmonės, kurie norėtų investuoti į vadybą, žinos, kad daugiausiai galės dirbti 10 metų ir tai nebus paskata siekti tolimesnių, geresnių savišvietos būdų.
Dabar net nebando konkuruoti
Seimo nariai taip pat nuogąstavo, ar bus kam vadovauti gydymo įstaigoms, kai jų daug ir taip yra su laikinaisiais vadovais.
„Lietuvoje ir taip jau turime situaciją, kai daugybėje įstaigų yra su laikinais vadovais ir matome, kad tuos vadovus, kurie geba profesionaliai ir kokybiškai vadovauti, atrasti labai sudėtinga. Esu įsitikinęs, kad kadencijos kaip tokios reikalingos, bet konkurse turi galėti dalyvauti visi žmonės, tarp jų – ir esami vadovai“, – posėdžio metu komentavo parlamentaras Mindaugas Puidokas.
Savo ruožtu Laisvės partijos frakcijos narė Morgana Danielė pažymėjo, kad kaip tik vien faktas, kad konkurse dalyvauja ir esamas įstaigos vadovas atbaido jau nuo paraiškų teikimo.
„Su tvarka, kokią turėjome, tu tiesiog nekandidatuoji ir negali konkuruoti konkursuose normaliai, nes tau yra uždarytos durys. Norėtum įgyti vadovaujamos patirties, tapti padalinio vadovu, tačiau konkursuose, kai į jį turi eiti su žmogumi, kuris tai įstaigai vadovauja 30 metų, tai įvertinęs savo jėgas supranti, kad nieko čia nepakonkuruosi ir vien dėl to nepaduoti paraiškos.
Tai tas kadencijų klausimas yra labai svarbus, tai atidaro duris jauniems žmonėms bandyti įgyti vadovaujamos patirties“, – argumentus dėstė ji pridurdama, kad ta patirtis neturi būti amžina ir sudarytos galimybės kandidatuoti kuo daugiau žmonių.
Matulas nuo balsavimo jau nusišalino
Portalas tv3.lt primena, kad anksčiau komitete šiuo kausimu buvo padaryta pertrauka, argumentuojant, kad „dėl kai kurių įstatymo nuostatų reikalinga platesnė diskusija“.
Sprendimas tuomet priimtas už balsavus septyniems nariams, prieš buvus keturiems ir vienam susilaikius.
Komiteto vadovas konservatorius Antanas Matulas tuomet susilaukė kritikos, kad nenusišalino nuo klausimo, nes pakeitimai gali būti aktualūs jo sūnui. Parlamentaro sūnus Vismantas Matulas vadovauja sostinės Karoliniškių poliklinikai.
Trečiadienį komitete balsuojant dėl projekto A. Matulas jau nusišalino.
Svarstomą siūlymą riboti kadencijas inicijavo Laisvės partijos atstovės Ieva Pakarklytė ir konservatorė Jurgita Sejonienė.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas jį siūlė atmesti, argumentuodamas, kad apribojus kadencijas regionuose gali pritrūkti specialistų užimti vadovų pozicijas, tačiau Seimas per svarstymą pritarė minėtam dviejų Seimo narių pasiūlymui.
Siūlymą pristačiusi I. Pakarklytė teigė, jog šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose vadovai dirba po kelis dešimtmečius, o neribojant kadencijų „sukuriama tam tikra vadovo neliečiamybė“, įstaigoje sukuriamos sąlygos išvešėti mobingui.
