Statistikos departamentas nuo vasario 4 d. į kasdien skelbiamus pagrindinius pandemijos rodiklius įtraukė ir pakartotinių (antrinių ir tretinių) užsikrėtimų skaičius. Pasirodo, kad tokių atvejų per sausį buvo kiek virš 22 tūkst. ir jie sudarė 15 proc. visų naujų užsikrėtimų. Tiesa, tretinių susirgimų buvo pavieniai atvejai. Iš viso nuo pandemijos pradžios iki vasario pradžios fiksuota 33 140 pakartotinių užsikrėtimų.
Departamentas pažymi, kad informaciją apie pakartotinius užsikrėtimus atviruose duomenų rinkiniuose buvo galima rasti ir anksčiau, tačiau pradėjus plisti omikron atmainai jie ėmė sudaryti reikšmingą naujų susirgimų dalį. Todėl pakartotinių užsikrėtimų rodiklis ir buvo įtrauktas į COVID-19 dienos ataskaitą. Vyriausybė net giriasi, kad informaciją apie pakartotinius užsikrėtimus koronavirusu pradėjusi skelbti Lietuva yra tarp pirmųjų pasaulyje.
Virusą blogau atpažįsta imuninė sistema
Tam, kad naujas teigiamas PGR testas statistiškai būtų laikomas pakartotiniu užsikrėtimu, turi mažiausiai praeiti 90 dienų.
„Pavyzdžiui, asmuo, gavęs teigiamą antigeno testo atsakymą ir po 3 dienų gavęs teigiamą PGR tyrimo atsakymą, neturėtų būti laikomas pakartotiniu užsikrėtimu. Asmuo gali sirgti ir ilgiau nei kelias savaites. O viruso genetinė medžiaga gali būti aptinkama net kelis mėnesius po užsikrėtimo“, – dėstė Statistikos departamentas.
LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė paaiškino, kad toks 3 mėnesių „tylos periodas“ jau seniai yra sutartas vertinant pakartotinį užsikrėtimą.
„3 mėnesių intervalas visada realiai buvo uždėtas, remiantis ta logika, kad gali išlikti teigiamas PGR tyrimas ir tiek laiko žmogus yra apsaugotas. Taigi iš esmės būdavo ir nevertinga po 3 mėnesių daryti PGR, jei žmogus nejaučia simptomų. Jei jie atsiranda, tokiais atvejais jau turi konsultuoti gydytojas, ką daryti ir ko nedaryti, kas čia galėtų būti“, – sakė gydytoja infektologė.
Kalbėdama apie pakartotinio užsikrėtimo galimybę ji atkreipė dėmesį, kad šiuo metu situaciją labiausiai keičia sparčiai plintanti omikron atmaina – virusas yra pasikeitęs ir blogau atpažįstamas imuninės sistemos.
„Taip yra todėl, kad omikronas turi daugiau mutacijų ir tie antikūnai, kurie susidaro po persirgtos infekcijos, taip gerai nebeatpažįsta šios atmainos. Todėl žmonės serga pakartotinai žymiai dažniau, negu kai būdavo paplitusios ankstesnės atmainos. Šis reiškinys stebimas visame pasaulyje“, – sakė A. Mickienė.
Vidutiniškai pasikartodavo tik po 8 mėnesių
Iki omikrono pakartotinės infekcijos paprastai būdavo labai retos – pasitaikydavo apie 1 proc. atvejų metų ar devynių mėnesių bėgyje.
„Kai atėjo omikronas, kadangi jis yra kitoks, tos reinfekcijos tapo žymiai dažnesnės. Yra įvairių rodiklių iš skirtingų šalių, kiek kartų didėja pakartotinio užsikrėtimo rizika, bet skaičiai labai kintantys, vis perskaičiuojama, kaip suprantu, retrospektyviai žiūrima duomenų bazėse, jei žmogus turėjo teigiamą PGR praėjus daugiau nei 3 mėnesiams. Taigi kol ta statistika nusistovės, truputį reikės daugiau laiko“, – komentavo gydytoja.
Ji aiškino, kad tai, kaip greitai vėl galima pasigauti infekciją, jei, pavyzdžiui, persirgai dar rudenį, priklauso ne nuo vieno veiksnio. Tačiau gydytoja kartu priminė, kad anksčiau pakartotinis užsikrėtimas po 42, 62 dienų jau buvo laikomos labai ankstyvu.
„Vargu ar jos galėtų būti dar ankstyvesnės. Kaip minėjau, iki omikrono koronavirusinė infekcija antrą kartą maždaug vidutiniškai pasikartodavo po 8 mėnesių. Bet dabar gali būti ir anksčiau. Visgi tikslių duomenų dar reikia sulaukti“, – sakė medikė.
Panašu, perserga lengviau
Paklausta, ar pakartotinai infekcija susirgęs žmogus gali sirgti sunkiai, profesorė sakė, kad čia yra dvi žinios.
„Panašu, kaip ir logiška būtų, kad pakartotinės infekcijos yra lengvesnės. Tai čia yra geroji pusė, nes, panašu, kad tokios didelės problemos tai nesudaro ir papildomai ligoninių neužkrauna“, – komentavo A Mickienė.
Anot jos, greičiausiai bus labai retas dalykas, kad sunkiai jau sirgęs žmogus pakartotinai užsikrėtęs vėl pakliūtų į ligoninę.
„Apskritai matome, kad dabar sunkiai serga tie žmonės, kurie arba nesiskiepiję, arba gavę tik dvi vakcinos dozes. Matome, kad jiems reikia ligoninės, reikia deguonies, bet kad to reikėtų paskiepytiems trimis dozėmis arba prasirgusiems ir paskiepytiems, tai absoliučiai pavieniai atvejai“, – akcentavo infektologė.
Tačiau gydytoja atkreipė dėmesį, kad blogoji žinia, kalbant apie pakartotinius užsikrėtimus, yra tai, kad socialinis gyvenimas vis tiek sutrikdomas:
„Žmonės turi būti izoliuoti, negali eiti į darbą, reikia nedarbingumo. Arba jie nesilaiko tvarkos, užkrečia kitus, tad problema išlieka. Taigi reikia laikytis visų priemonių ir žiūrėti atsakingai.“
Kartais antra infekcija būna sunkesnė
Visgi A. Mickienė neatmetė galimybės, kad pakartotinis susirgimas galėtų sukelti sunkesnę ligą.
„Be abejo, dar reikia daugiau duomenų iš įvairiausių šalių ir gilesnės analizės. Be jokios abejonės nebus taip, kad absoliučiai visi sirgs lengvai, kažkam tai gali ir sunkiai praeiti. Tai priklauso ir nuo individualių savybių, yra tam tikrų įvairių mechanizmų, būdingų ir kitoms infekcinėms ligoms, kada būtent antra infekcija yra sunkesnė negu pirma.
Aišku, nenorėčiau gąsdinti žmonių, bet toks fenomenas infektologijoje, nors taip ir nebūtinai turi atsitikti. Taigi dar reikia gilesnių, patikimesnių duomenų, kad žinotume visą paveikslą, kam būna lengvesnės, kam sunkesnės, kam kritiškai sunkios infekcijos ir kodėl“, – aiškino Kauno klinikų medikė.
Priminė apie ilgojo kovido pasekmes
Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad lengva infekcija pati didesnių sveikatos bėdų gali ir nesukelti, deja, mokslininkams dar daug nežinomųjų palieka pokovidinis sindromas.
A. Mickienė patvirtino, kad COVID-19 yra klastingesnė liga dėl savo pasekmių nei gripas, kuris šiaip irgi nėra tokia paprasta liga.
„Bet koronavirusas yra dar klastingesnis, kadangi jo receptoriai yra ne tik kvėpavimo takuose, bet ir kituose organuose, todėl gali pažeisti ir kitus organus. Todėl ir lengvos infekcijos gali duoti pokovidinį sindromą, dar neaišku, kaip jausis tie žmonės, kurie persirgo lengvai. Bet dar negali pasakyti, kas bus praėjus tam tikram laikui, nes jis paprasčiausiai dar nepraėjo“, – sakė ji.
Arti 10 tūkst. naujų užsikrėtimų
Praėjusią parą nustatyti 9844 nauji COVID-19 atvejai, devyni žmonės mirė, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Trys mirusieji buvo pilnai paskiepyti nuo koronaviruso.
Iš praėjusią parą nustatytų atvejų 8405 buvo pirminiai, 1436 – antriniai ir trys – tretiniai.
Nuo praėjusios savaitės pakartotiniai užsikrėtimai įtraukiami į statistiką, jei du teigiamus tyrimų atsakymus skiria ne mažiau kaip 90 dienų.
Ligoninėse šiuo metu gydoma 1619 COVID-19 sergančių pacientų, 97 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta 19,9 tūkst. molekulinių (PGR) ir 2,7 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų auga ir siekia 5219,5 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat didėja ir siekia 47,7 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje užsikrėtė 764,8 tūkst. gyventojų, nuo jos mirė 8 tūkst. žmonių.
