peršalimas

Augant sergamumui gripu ir kitų virusų sukeltomis ligomis, VUL Santaros klinikos pasidalino svarbiu prašymu. Pacientai, jaučiantys bent menkiausius ligos simptomus, raginami nelankyti savo artimųjų ligoninėje.

Įpusėjus šaltajam metų sezonui ne vienas prisimena, ką reiškia gerklės skausmas, nuolat lydintis erzinantis kosulys ir be paliovos varvanti nosis. Visi šie simptomai – peršalimo pasekmė, kurie sutrikdo kasdienybę. Vis tik, yra visai nesudėtingų būdų sau padėti ir palengvinti nemalonius simptomus. Vienas iš jų – vaistažolių  arbatos, kurios maloniai sušildo iš vidaus ir palengvina peršalimą.

Iškrenta ištisos šeimos, tuštėja kolektyvai, o skambučiai poliklinikose netyla – tokia dabartinė gydymo įstaigų realybė susirgimams gripu ir kitais virusais kopiant į viršų. Nors daug įstaigų pageidauja, kad pacientai gyvai atvyktų išsitirti, kuo susirgo, tvarkos numato, kad nedarbingumą dėl ligos galima gauti ir nuotoliu. Portalas tv3.lt plačiau pasidomėjo, kas ir kokiais atvejais nedarbingumo pažymėjimą gali išduoti nuotoliu.

Šalyje toliau sparčiai auga sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gripas per savaitę nusinešė 5 žmonių gyvybes, taip pat 2 pacientai užgeso dėl koronavirusinės infekcijos. Gydytojai įspėja, kad sparčiai judama gripo epidemijos link. Skelbdamas naujausius skaičius Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) nurodo, kad sergančiųjų gripu ir kitais kvėpavimo takų virusais kas savaitę tik auga. Sausio 6–12 d. sergamumas siekė 1435,9 atvejo 100 tūkst.

Vyraujant drėgnesniems orams ar spustelėjus šaltukui vaistinėse apsilanko vis daugiau sunegalavusių žmonių, kurie ne visada pajėgūs atskirti, ar juos aplankė eilinis peršalimas, ar užklupo pavojingesnės ligos, tokios kaip COVID-19 ar gripas. Nors visų šių ligų simptomai labai panašūs, svarbu žinoti, kad ligos skiriasi ir gali turėti skirtingų pasekmių.

Nepaisant to, kad už lango vaizdas labiau gali priminti ankstyvą pavasarį, peršalimo ligų sezonas dar tik kopia į viršų. Pasak medikų, nors vyresni asmenys labiau rizikuoja susirgti sunkiai, didžiausiąją dalį sergančiųjų sudaro vaikai, kurių dalis gydomi ir ligoninėje. Sveikatos specialistai gi įspėja, kad ateinančios dvi savaitės bus kritinės – leis įvertinti susirgimų augimo mastą praėjus šventiniam laikotarpiui.

1-ąją šių metų savaitę (2024 m. gruodžio 30 d. – 2025 m. sausio 5 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis buvo 1136,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, paskutiniąją praėjusių metų savaitę (gruodžio 23–29 d.) jis buvo mažesnis – 825,4 atvejo 100 tūkst.

Praėjusią savaitę (gruodžio 23–29 d.) bendras sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga Lietuvoje sumažėjo, tačiau gripo atvejų skaičius ir toliau auga, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Pasak specialistų, tokia sergamumo rodiklių dinamika labiausiai siejama su šventiniu laikotarpiu.

Sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga Lietuvoje vis dar auga. Tad rekomenduojame ir toliau laikytis rankų higienos, kosėjimo-čiaudėjimo etiketo, o pajutus simptomus – vengti lankytis susibūrimuose, vykti į svečius, kad neplatintume viruso tarp kolegų, draugų ir artimųjų. Per šventes ne tik linkėkime vieni kitiems sveikatos, bet ir ją saugokime – nesidalinkime virusais.

Nors daugelis pasigavę virusinę infekciją nekomplikuotu atveju pasveiksta per savaitę ar greičiau, gydytojas pulmonologas Edvardas Danila ragina neprarasti budrumo. Dalimi atvejų liga gali komplikuotis plaučių uždegimu, kuris gali baigtis ir mirtimi.  Plaučių uždegimas gali užklupti bet kokiu metų laiku, tačiau šaltuoju periodu jų neišvengiamai būna daugiausiai, mat padaugėja respiracinių virusinių infekcijų.

Artėjant gražiausioms metų šventėms, niekas nenori jų sutikti lovoje su karščiavimu ar skaudančia gerkle. Deja, ligos neatostogauja ir dažnai užklumpa netinkamiausiu metu. Jeigu šiandien skundžiatės peršalimo simptomais, „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė nuramina, kad dar yra laiko pasveikti iki švenčių, ir dalijasi penkiais svarbiausiais patarimais.

Neretai pabuvus vėsumoje ar truputį pašalus skundžiamasi ir danties dilgčiojimu bei padidėjusiu dantų jautrumu, į kurį dažnas numoja ranka visą kaltę suversdamas peršalimui. Specialistės atskleidė, kad pagrindinė dantų jautrumo priežastis – nusidėvėjęs emalis. Jos pasidalijo dantų priežiūros patarimais bei įvardijo pagrindines klaidas, kurias daugelis darome nė nepagalvodami apie pasekmes, rašoma pranešime spaudai.

Peršalimo ligų sezonas kopia į viršų – gydytojai įspėja, kad jau esame ties gripo protrūkio riba. Gyventojai raginami nenumoti ranka net į, atrodytų, lengvus simptomus ir išsitirti, mat esama efektyvių vaistų. Juos paskyrus laiku galima palengvinti ligos eigą ir išvengti komplikacijų. Šeimos gydytojas Gediminas Urbonas pasakojo, kad sergančiųjų srautas pastaruoju metu tik auga, o šie metai išskirtiniai tuo, kad sunku būtų išskirti dominuojantį ir labiausiai šiuo metu plintantį patogeną.

50-ąją šių metų savaitę (gruodžio 9–15 d.) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (toliau – ŪVKTI) ir COVID-19 liga padidėjo lyginant su ankstesne savaite, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo rodiklis siekia 1403,7 atvejo 100 tūkst. gyventojų (ankstesnę savaitę jis buvo 1320,9 atv. 100 tūkst. gyventojų). Mažiausias sergamumas praėjusią savaitę buvo Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Namų virėja pasidalijo receptu, kuris yra tikra „bomba“ kovoje su gripu – jos teigimu, šis gėrimas padeda per tris dienas atsikratyti peršalimo ligų. Šis jos vaizdo įrašas „TikTok“ platformoje sulaukė itin daug dėmesio ir pasklido it virusas. Atvėsus orams, vis daugiau žmonių suserga sloga, peršalimo ligomis ar gripu ir griebiasi naminių priemonių kovoje su šiomis ligomis.

49-ąją savaitę (2024 m. gruodžio 2–8 d.) sergamumas gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) – padidėjo, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis praėjusią savaitę buvo 1320,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, savaitę prieš tai – šiek tiek mažesnis – 1300,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

48-ąją savaitę (2024 m. lapkričio 25 d. – gruodžio 1 d.) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (COVID-19 liga) rodiklis buvo 1300,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę – mažesnis – 1199,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Taip pat pranešta apie nuo koronaviruso mirusį 38 metų asmenį.

Šaltuoju metų laikotarpiu stipriai išauga žmonių, susiduriančių su viršutinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, skaičius. Tam įtakos turi permainingi orai, netinkamai parinkta apranga ar avalynė ir dalyvavimas sergančių žmonių susibūrimuose. Klaipėdos „Kardiolitos klinikų“ Šeimos medicinos centro šeimos gydytoja Rūta Laučienė pasakoja, kaip atpažinti peršalimo simptomus bei kaip su jais kovoti.

Įsibėgėjus šaltajam sezonui, kur kas lengviau mus gali užklupti peršalimo ligos. Tuo tarpu mažieji gali sirgti ir dar dažniau. Vaiko peršalimas gali išgąsdinti tėvus, o ir neretu atveju jo gydymui gali būti taikomi skirtingi gydymo metodai negu suaugusiems. Dėl to „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė atskleidžia dažniausias vaikų peršalimo gydymo klaidas, bei dalijasi naudingais patarimais, kaip padėti mažiesiems greičiau pasijusti geriau.

Per savaitę susirgimų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) skaičius padidėjo, COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) – išliko panašus, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatas (NVSC). Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis lapkričio 18–24 d. (47-ąją savaitę) siekė 1199,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 1084,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Įsibėgėjęs rudens sezonas su savimi atsinešė ne tik šaltus orus, bet ir juos lydinčius sezoninius susirgimus – pranešama apie išaugusį peršalimo, gripo ir kitų virusinių ligų skaičių. Visgi, sveikatos specialistų teigimu, atėjęs šaltasis sezonas tikrai neprivalo būti ligų pranašu – susirgimų galima išvengti stiprinant imunitetą ir rūpinantis savimi. Auga registracijų pas gydytojus skaičius Pasak sveikatos paslaugų platformos manodaktaras.

Įsibėgėjus respiracinių infekcijų sezonui žmonės vis aktyviau siekia sustiprinti savo imunitetą. Nors būdų grūdintis yra ne vienas, imunologė prof. Aurelija Žvirblienė pažymi, kad nemažai dalykų yra nulemta genetiškai. Tad ką gi galima padaryti patys, kad sirgtume mažiau? Be imuninės sistemos negalėtų išgyventi ne tik žmogus, tačiau ir bet kokia gyva būtybė. Vis tik nors apie stiprų imunitetą girdime daug, imunologės teigimu, šis epitetas nėra visiškai tikslus.

Nors į peršalimą ar netgi gripą daug tautiečių nelinkę žiūrėti rimtai ir net susirgę stengiasi per daug nestabdyti gyvenimo tempo, virusinė infekcija ne visiems gali praeiti be pasekmių. Laiku nepastebėjus vienos galimų komplikacijų – plaučių uždegimo – galima ne tik atsidurti ligoninėje, bet ir mirti. Kaip pasakojo VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila, plaučių uždegimas yra 3–4 dažniausia mirties priežastis pasaulyje.

Per Vėlines Lietuvoje dažniausiai vyrauja šalti, vėjuoti ir lietingi orai, tad nenuostabu, kad grįžus namo po kapinių lankymo ima skaudėti gerklę. Tačiau nebūtina skubėti griebtis vaistų – išbandykite naminius mišinius, kurie padeda numalšinti gerklės skausmą. Gerklės skausmas gali būti itin nemalonus, tačiau tai rodo, kad organizmo imuninė sistema kovoja su virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis. Dėl natūralaus imuninio atsako kyla gerklės gleivinės uždegimas ir patinimas.

Nors sergant patariama skirti kuo daugiau dėmesio poilsiui, dažnas žmogus numoja į tai ranka ir renkasi darbą iš namų arba griebiasi drastiškų gydymosi metodų. Visgi „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė pabrėžia, kad jei sirgdami iškeisime poilsį į darbą, galime sau padaryti daugiau žalos nei naudos. Vaistininkas atskleidžia, kokia yra tikroji poilsio nauda sergant, bei dalinasi patarimais, kurie pagerins miego kokybę ligos metu.

Nors ruduo yra nuostabus ir spalvingas laikotarpis, laukiamas daugumos žmonių, jis kartu atneša vėsesnį orą, kuris dažnai skatina peršalimo ligas. Šiuo metų sezonu taip pat išauga vaistų poreikis, kadangi daugelis pradeda ieškoti priemonių, padedančių apsisaugoti nuo galimų infekcijų.

Peršalimo simptomai, gydantis namuose, dažniausiai praeina per kelias dienas ar savaitę. Tačiau vaistininkai pastebi, kad pacientai, norėdami greičiau pasveikti, neretai daro klaidas, kurios ligos eigą gali ne palengvinti, o atvirkščiai – apsunkinti. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Jurgita Jankauskienė paaiškina, ko geriau nedaryti savarankiškai gydantis namuose. Vaistininkė J. Jankauskienė primena, kad peršalimo simptomai vystosi lėtai ir laikui bėgant stiprėja.

Šaltuoju metų laikotarpiu uždarose patalpose praleidžiame didžiąją dalį paros laiko. Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad patalpų oro kokybė žmonėms yra ypatingai svarbi, mat jei patalpų ore gausu virusų, bakterijų, grybelių, įvairių teršalų – rizikuojame susirgti. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, kad patalpas būtina vėdinti ištisus metus, tačiau šaltuoju sezonu – tai ypač svarbu.

Viena iš rudens sezono neišvengiamybių – kasdienybę trikdančios nemalonios ligos, kurios dažniausiai pasireiškia tuomet, kai nusilpsta imunitetas. Vienos iš tokių ligų yra peršalimas bei koronavirusas, kurios pasireiškia itin panašiais simptomais.

Lietuvoje spalio 14–20 d. (42-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1252,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Prieš savaitę jis buvo šiek tiek mažesnis – 1210,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Mažiausias sergamumo rodiklis registruotas Utenos apskrityje, didžiausias išliko Vilniaus apskrityje.

Sergamumui augant kaip ant mielių, o keliems miestams pasiekus epidemijos slenkstį, tautiečiai užgulė vaistines. Ten jie ieško ne tik imunitetą stiprinančių preparatų, bet jau ir simptomus slopinančių priemonių. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje spalio 7–13 d. bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis buvo 1210,9 atvejo 100 tūkst.

Šiuo šaltuoju sezonu mūsų imuninė sistema gali nusilpti, o daugiau laiko praleidžiant uždarose patalpose su kitais žmonėmis, susidaro tinkama terpė bakterijoms ir virusams plisti. Gerklės skausmas – tai dažnai tampa vienu iš pirmųjų požymių, kad mūsų organizmas kovoja su infekcija. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė pasakoja, kaip atskirti, kada skaudanti gerklė yra virusinės, o kada bakterinės ligos simptomas.

Nors institucijos skelbia, kad sergamumo COVID-19 ir kitomis peršalimo ligomis skaičiai kiek stabilizavosi, gydytojai konstatuoja, kad skaičiai nuosekliai toliau tik auga. Tiesa, nepaisant to, kad sergančiųjų daug ir iškrenta ištisi kolektyvai, į ligonines priversti atgulti tik kai kurie pacientai.

Rudens pradžia mus lepino saulėtomis ir šiltomis dienomis, tačiau su atvėstančiu oru ir mažėjančia natūralia šviesa artėja virusinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas.

Atėjus šaltesniems orams, sveikatos priežiūros specialistai sulaukia vis daugiau nusiskundimų dėl slogos ir komplikacijų. Taip pat jie, pastebi, kad dažnas į slogą numoja ranka – esą, anokia tai liga. Tačiau kai kuriais atvejais negydoma sloga gali pasibaigti ir komplikacijomis. Kaip jų išvengti, pataria vaistininkė ir gydytoja otorinolaringologė.

Peršalimas – tai viena dažniausių ligų, su kuria susiduriama šaltuoju metų laiku. Nors dažniausiai peršalus daugelis skuba pasitelkti vaistus, vaistininkė Elvyra Ramaškienė teigia, kad kartais pagelbėti gali natūralios priemonės. Ji įvardija, kokių natūralių pagalbos priemonių galima griebtis pajutus peršalimo simptomus. „Natūralios priemonės gali būti veiksmingos gydant lengvus peršalimo simptomus, ypač ankstyvose ligos stadijose.

Kai vasara baigiasi ir orai ima vėsti, vis dažniau susiduriame su peršalimo ligomis. Tačiau, norint išlikti sveikiems, būtina ne tik stiprinti imuninę sistemą, pasitelkiant vitaminus ir įvairius mineralus, bet ir rūpintis savimi kitais būdais. Naujienų portalui tv3.lt vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas atskleidžia, kaip užtikrinti bendrą imuninės sistemos veiklą ir kokie veiksniai gali prisidėti prie ligų atsiradimo.

Kai tik vaikai sugrįžta į darželus ir mokyklas, pasipila ligos – mintis, kurią girdime kone kasmet artėjant rudens sezonui. Ne veltui sakoma, jog slides reikia ruošti vasarą – šaltajam sezonui, pasak specialisčių, taip pat galima pasiruošti šiltuoju metu.

Plaučių uždegimas lieka viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje ir 2023 m. tai buvo 9-a visų Lietuvoje tais metais mirusių vyrų ir 11-a moterų mirties priežastis. Nors atrodytų, kad ši liga yra puikia pažįstama, dėl jos klastingumo išgydyti žmogų pavyksta ne visuomet.

Vasarą peršalimo ligos niekur nedingsta, todėl net ir šiuo sezonu galima lengvai pajusti tokius nemalonius simptomus kaip gerklės skausmas, sloga, pakilusi temperatūra ir kosulys. Portalas tv3.lt primena kad gydytojai dabar kaip tik stebi išaugusius sergamumo skaičius ir net sunkias komplikacijas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė gi pranešime spaudai pasakoja, kad būtent šiuo laikotarpiu vaistinėse apsilanko kur kas daugiau peršalusių žmonių.

Žiemos metu susidurti su įvairiomis peršalimo ligomis, rodos, įprasta. Tačiau kai kurie iš mūsų suserga ir vasarą. Daugelis sako, kad dėl to gali būti kalti oro kondicionieriai. Apie tai, kiek racionalu kaltinti oro kondicionierius dėl peršalimo, papasakojo „ID clinic“ ir „Health Optimizing Vilnius“ klinikose dirbanti šeimos gydytoja, lektorė Agnė Misiūtė, kuri taip pat veda savo „Instagram“ profilį.

Peršalimas dažniausiai siejamas su šaltuoju metų periodu, tačiau iš tiesų su karščiavimu, kosuliu, sloga galima susidurti visais metų laikais. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė pastebi, kad vasarą pacientai dažniausiai peršąla dėl besikeičiančių oro sąlygų, netinkamo kondicionieriaus naudojimo.

Vasarą daugelis įpratę patalpose atsivėsinti kondicionierių pagalba, visgi, nežinant, kaip teisingai tai daryti, galima peršalti. „Eurovaistinės“ vaistininkė Gabija Kruopytė įvardija, kokiais atvejais galime peršalti nuo kondicionieriaus, bei pataria, kaip ne tik greičiau pagyti, bet ir užkirsti kelią tokiems peršalimams vasarą.

Daugelis mūsų esant šaltam orui ima sloguoti, kosėti, karščiuoti. Tačiau yra žmonių, kuriuos peršalimo ligos kankina beveik nuolatos. Ar tai gali būti sunkesnės ligos – imunodeficito požymis? Kada jį būtų galima įtarti ir kur kreiptis? Į šiuos ir kitus klausimus atsakymų ieškota su Santaros klinikų gydytojomis alergologėmis-klinikinėmis imunologėmis prof. Laura Malinauskiene ir dr. Kotryna Linauskiene. Pirminis imunodeficitas yra diagnozuotas maždaug 6 milijonams žmonių, o apie 70–90 proc.

Daugelis puikiai žino, naudoja ir netgi augina baziliką. Tai neatskiriamas itališkos virtuvės prieskonis, puikiai derantis su makaronų patiekalais. Mėgstamas tiek šviežias, tiek džiovintas. Tačiau ar žinote, kad ne mažiau dėmesio verta ir baziliko arbata? Nuo kokių negalavimų ji gelbsti ir kam baziliko arbata nepatartina sužinosite skaitydami žemiau.

Augalai yra neatsiejama mūsų kasdienės mitybos dalis ir turi nepaprastą įtaką mūsų sveikatai. Nuo seno žmonės tikėjo, kad įvairūs augalai, žolelės gali turėti neįkainojamą naudą organizmui. Jie ne tik suteikia reikalingų maistinių medžiagų, bet ir gali turėti gydomųjų ar prevencinių savybių, padedančių išlaikyti gerą sveikatą ir sumažinti ligų riziką.

Pavasaris pasižymi ne tik ilgesnėmis dienomis ar šiltesniu oru, bet ir gausesniu žiedadulkių bei kitų ore tvyrančių alergenų kiekiu. Sezoninės alergijos dėl savo simptomų dažnai maišomos su peršalimo ligomis arba gripu, tačiau vaistininkai perspėja, kad būtina žinoti, nuo ko gydomasi, kadangi priešingu atveju gali tekti susidurti su anafilaksija – gyvybei pavojinga alergine reakcija.

Nors kalendorinis pavasaris jau įsibėgėjo, orai mus lepina ne visuomet. Prie pavasarinių temperatūrų kontrastų pridėjus po žiemos nusilpusį imunitetą, tampa aišku – pavasarį žmonės ne rečiau nei žiemą serga įvairiomis peršalimo ligomis, skundžiasi padidėjusiu nuovargiu ar bendru savijautos suprastėjimu.

Pavasarį organizmas yra kiek pasilpęs po žiemos, trūksta vitaminų, dažnais atvejais tenka vis dar atsigauti nuo ligų, kuriais sirgta šaltuoju metų laiku. Be to, ir pavasarį infekcijos ir bakterijos niekur nedingsta, tad sergamumas neslūgsta.