Kol Europos vaistų agentūra (EVA) ruošiasi surengti neeilinį posėdį, siekiant nuspręsti dėl „tolesnių veiksmų“, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė, kad šalys kol kas turėtų toliau skiepyti gyventojus vakcina nuo koronaviruso, sukurta Jungtinės Karalystės ir Švedijos bendrovės „AstraZeneca“ kartu su Oksfordo universitetu.
Nepaisant to, pirmadienį prie laikinai stabdančių skiepijimą šia vakcina prisijungė didžiosios Europos valstybės – Prancūzija, Vokietija, Italija, antradienį apie tai pranešė ir Švedija, Latvija. Anksčiau jau tą padariusios yra Norvegija, Danija, Islandija, Airija.
Visgi šį sprendimą tiek mūsų šalies politikai, tiek ekspertai daugiau laiko politiniu ir ramina dėl vakcinos saugumo.
Skiepijimo nestabdo siekiant įtikinti saugumu
Kaip portalą tv3.lt informavo sveikatos apsaugos ministro patarėja Aistė Šuksta, sprendimas bendrai nestabdyti skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina nėra pasikeitęs.
„Šiandien turėtų PSO paskelbti savo vertinimą, galbūt jų įžvalgos darys įtaką mūsų priimamiems sprendimams. Bet ir ta pati Latvija, ir kitos šalys, kurios šiuo metu sustabdė skiepijimą, teigia, kad taip pasielgta visiškai iš atsargumo. Nes nė vienoje iš tų šalių, kurios paskutiniu metu paskelbė apie tokį sprendimą – nei Vokietijoje, nei Prancūzijoje, nei Latvijoje nebuvo užfiksuota tokio šalutinio poveikio kaip krešėjimo sutrikimai. Taigi tai yra politinis sprendimas“, – sakė ji.
Ministro patarėja pažymėjo, kad Lietuva šiuo atveju vadovaujasi ne „o kas, jeigu“ principu, bet ekspertais ir jų teikiamomis rekomendacijomis.
„Akylai stebime situaciją, bet sprendimo vien dėl to, kad atsargiai iš galbūt galimai tikėtinos pasekmės, priimti neskubama“, – pridūrė A. Šuksta.
Ji pažymėjo, kad šiuo atveju nestabdant vakcinavimo kaip tik ir norima parodyti, kad abejoti vakcinos saugumu nėra pagrindo:
„Nuraminimas yra tas, kad visos vakcinos yra saugios ir jeigu institucija, kuri vakciną patvirtino kaip tinkamą naudojimui, kodėl turėtume abejoti jos nuomone. Ar galvojame, kad geriau žinome?“
Panašią poziciją antradienį pakartojo ir šalies premjerė Ingrida Šimonytė.
„Aš tikrai apgailestauju dėl to, kas dabar turbūt vyks, kadangi visi šitie sprendimai jie skamba kaip prevenciniai, tačiau pačiai vakcinai turbūt ir jos reputacijai tai nėra labai geri sprendimai todėl, kad pagrindo tokiam sprendimui priimti, tarkime, mūsų kaimynai, savo pagrindo tikrai neturi, kalba apie prevenciją“, – Lietuvos radijui tvirtino ji.
Infektologas: nėra dūmų be ugnies
Visgi LSMU profesorius, infektologas Alvydas Laiškonis teigė dar neturintis atsakymų į tai, kas šiuo metu vyksta su šia vakcina.
„Viena aišku, kad nėra dūmų be ugnies. Kitas dalykas, kaip spręs EVA. Kai jau yra tiek daug išskiepyta žmonių, tikrai sunku patikėti, kad būtų paskelbta, kad ši vakcina nekokybiška.
Kita vertus, keista, kad Anglijoje kažkodėl nėra tokių dalykų, o ten jau 10 mln. žmonių paskiepyti. Ar jie nerašo, ar pas juos nėra, ar vakcinos partija kita? Taigi daug klausimų dar yra“, – pastebėjo profesorius.
Kiek vėliau jis pridūrė, kad kol kas nėra jokių patvirtinančių duomenų, kad būtų vakcinos ir kraujo krešėjimo sutrikimų ryšys: „Net priešingai, radau kai kur rašant, kad atsirado kraujosrūvos odoje, tai čia visai kitas dalykas.“
Savo ruožtu gydytoju infektologas, Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius Vytautas Usonis klausė, ar yra pagrindas stabdyti vakcinavimą?
„Jeigu yra tam pagrindimas, stabdyti reikia, tačiau koks šiandien tam yra pagrindas? Objektyvūs skaičiai, kuriuos aš žinau, Oksfordo universiteto klinikiniuose tyrimuose, kuriuos atlieka aukščiausios kvalifikacijos mokslininkai, parodė, kad krešumo sutrikimai kontrolinėje grupėje yra dažnesni, nei paskiepytų žmonių. Taigi gal aš kažko nežinau, bet kokiu pagrindu reikėtų stabdyti?
Saugumas visada yra pirmoje eilėje, bet ar šiandien yra faktų, kad ši vakcina pavojingesnė už kitas? Nes ir kitomis vakcinomis skiepijant dešimtis tūkstančių žmonių visokių dalykų atsitinka. Taigi čia ne vaikiškos pasakėlės, reikia remtis faktais“, – sakė gydytojas infektologas.
Rizika numirti nuo COVID-19 didesnė
Savo ruožtu VU Medicinos fakulteto profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius pabrėžė, kad „vairuoti automobilį yra daug nesaugiau, eiti per gatvę yra daug nesaugiau ir susirgus COVID-19 numirti yra didesnė rizika negu pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina“.
„Mes staiga pamiršome, kad kasdieną Lietuvoje COVID-19 nusineša po kelias gyvybes. COVID-19 liga pati sukelia krešėjimo sutrikimus ir trombozę. Nuo COVID-19 trombozės sukeltų pasekmių daug mirčių. Todėl visi guldomi į stacionarą gauna kraują skystinančius vaistus – mažos mokekulinės masės heparinus. Net jeigu paaiškėtų, nors aš labai skeptiškas tokio teiginio atžvilgiu, kad vakcinos sukuriamo imuniteto formavimosi metu ir padidėja kraujo krešėjimas kažkokiai daliai žmonių, tai labai tikėtina, kad prevencinis skyrimas kraują skystinančių medikamentų galėtų tokią riziką eliminuoti.
Tai, kad Europos šalys stabdo 2 savaitėms skiepijimą yra normalu, jos taip rūpinasi piliečių saugumu, bet kita vertus jokios alternatyvos nėra pasiūloma – sėdėti karantine toliau belaukiant naujos naujų atmainų bangos?“ – svarstė jis socialinio tinklo paskyroje.
Lietuviškame kontekste su vakcina prisižaista?
Artimą valdančiųjų pozicijai nuomonę portalui tv3.lt dėl šios situacijos yra išsakęs ir eksministras Aurelijus Veryga. Anot jo, jei laikino vakcinų stabdymo sprendimai daugiau politiniai, tai politikams už tai ir tenka atsakyti.
„Kai politikai pradeda lįsti į tokius dalykus, jie nelabai susigaudo, kiek tai gali atnešti nežinios ir nepasitikėjimo“, – sakė Seimo sveikatos reikalų komiteto narys.
Be kita ko, jis pridūrė, kad su „AstraZeneca“ vakcina jau tiek prisižaista lietuviškame kontekste, kad būtų sudėtinga vertinti bet kokį valdžios sprendimą:
„Jau anksčiau ministerija, atsakingos institucijos tokių keistų žinučių buvo paleidę pradedant nuo to vyresnio amžiaus gyventojų skiepijimo, dabar – dėl stabdymo. Taigi čia tokia lazda su dviem galais. Viena vertus, yra farmakologinis budrumas, kad gali taip atsitikti, kad yra stebima situacija, esant tokiems klausimams normalioms sąlygoms tai turėtų įnešti daugiau pasitikėjimo. Tačiau mūsų sąlygos dabar nėra normalios“, – sakė Seimo narys.
Kaip aiškino VU Gyvybės mokslų centro imunologė, profesorė Aurelija Žvirblienė, kitų šalių sprendimai susiję su tuo, kad reikia palaukti aiškių mokslinių įrodymų, ar yra kažkokios sąsajos, priežastinis ryšys tarp tų sunkių komplikacijų ir taip pat mirties atvejų, kur įvyko paskiepijus tam tikrų įmonių vakcinomis.
„Tai kol tų atsakymų aiškių nėra, kai kurios šalys apsidrausdamos laikinai stabdo skiepijimą būtent tomis vakcinomis, bet mes turime registracijos duomenis ir Europos vaistų agentūra prisiima atsakomybę, kaip registravusi vakciną institucija, ir ji sako, kad nėra jokių mokslinių duomenų, kurie rodytų, kad tos vakcinos būtų nesaugios.
Tų vakcinų sudėtyje nėra tokių komponentų, kurie, pavyzdžiui, galėtų sukelti kraujo krešėjimo problemų. Bet kuriuo atveju yra laukiama dar daugiau mokslinių duomenų ir tikrai ekspertai analizuoja tuos sunkus atvejus ir turbūt, kai tas vienareikšmis atsakymas bus gautas, tai tos šalys irgi peržiūrės savo sprendimus. O Lietuva remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos vaistų agentūros informacija, kad nėra pagrindo stabdyti skiepijimą šiomis vakcinomis“, – dėstė ji tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Portalas tv3.lt primena, kad nerimas dėl vakcinos prieš kurį laiką kilo po incidento Austrijoje, kai po skiepo viena 49-erių seselė dėl sunkaus krešėjimo sutrikimo mirė, o kita, būdama 39-erių, atsidūrė ligoninėje išsivysčius plaučių embolijai. Tuo metu Lietuva po kelių dienų sustabdė skiepijimą tik konkrečia vakcinos serija.
