Paula McCarten (57) anksčiau bėgdavo maratonus, bet viskas pasikeitė tada, kai balandžio mėnesį ji susirgo koronavirusu. Dabar be kitų pagalbos ji nė negali pereiti per kambarį.
Trijų vaikų mama Paula, slaugytoja dirbusi įkalinimo įstaigoje, TV laidoje apie „ilgąjį koronavirusą“ atvirai papasakojo apie sunkius savo išgyvenimus – nuo susirgimo ji 135 dienas praleido ligoninėje, o iš jų net 98 reanimacijoje.
„Man buvo insultas, tada kraujas išsiliejo į smegenis, prasidėjo priepuoliai – ilgiausias truko 55 minutes“, – pasakojo ji. – „Buvo infekcijos kojose, nosyje ir kaktoje. Man buvo atliekama dializė dėl inkstų nepakankamumo, kraujo perpylimas. Buvo siaubinga. Anksčiau buvo labai sveika ir aktyvi. Labai mėgau vaikščioti, taip pat bėgau Londono maratone. Viskas pasikeitė – dabar judu tik su vaikštyne. Per šešis mėnesius pasenau dešimčia metų.“
Pasakodama apie tai, kaip virusas nusiaubė jos organizmą, Paula sakė: „Plaukai man nuslinko kuokštais. Turėjau gražius ilgus, tamsius plaukus. Dėl to buvo labai liūdna. Ir vairuoti dabar nebegaliu. Sergu epilepsija. Vienu metu galėjau judinti tik akis. Dabar užsiimu intensyvia fizioterapija ir iš naujo mokausi vaikščioti – labai sunku. Gyvenimas pasikeitė kardinaliai.“
Nors iš ligoninės Paula išėjo rugsėjį, į ankstesnį gyvenimą ji dar toli gražu nesugrįžo, rašoma mirror.co.uk.
„Mano seserys ateina padėti man nusiprausti – kitaip negaliu nusiplauti nugaros. Man taip nepatinka priklausyti nuo kitų, kai negaliu net nusimaudyti duše savarankiškai. Tiesiog norėčiau atsikelti iš lovos ir pati viską daryti, be niekieno pagalbos. Be poreikio vis pakvėpuoti deguonimi, kai tik ką nors veikiu.“
Moteris pasakoja, kad sunkiausią kovą išgyveno tuomet, kai prisimindavo savo tris sūnūs Marcusą, Ryaną ir Simoną, kuriems teko stebėti, kaip ji galuojasi mirtimi.
„Ir dabar skaudu prisiminus, kokią mane turėjo matyti mano vaikai“, – sakė ji, pridurdama, kad nuo „ilgojo kovido“ taip pat kenčia ir jos vyras. – „Man yra tekę rūpintis žmonėmis po insultų, todėl puikiai žinau, kaip mano berniukams buvo sunku mane tokią matyti. Dabar skaudžiausi yra psichologiniai randai. Jiems daugybę kartų teko su atsisveikinti su savo mama, o aš apie tai net nieko nežinojau. Tai nutiko net keletą kartų – jiems tai buvo labai sunku. Mano vidurinysis sūnus dar vis negali apie tai net kalbėti.“
