Priklausomybės ligomis sergančius žmones prižiūrės medikai bei socialiniai darbuotojai. Taip valdžia siekia užkirsti kelią mirtiniems perdozavimams ir nori užtikrinti, kad daugiabučių laiptinėse, prekybos centrų tualetuose nesimėtytų pavojingi panaudoti švirkštai.
„Galiu parodyti, kiek švirkštų turime, kaip atrodo tie surinkti švirkštai.“
Kaune ilgiau nei dešimtmetį veikiančio paramos fondo „Rigra“ vadovė rodo kibirą panaudotų švirkštų. Juos čia sunešė nuo švirkščiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų priklausomi kauniečiai. Per dieną paramos fonde pasirodo bent 25-i žmonės.
„Tai yra švirkštų adatų keitimas, mes nedaliname, bet keičiame, senas surenkame, naujas duodame, daliname spiritines servetėles, vandenį, prezervatyvus“, – kalbėjo paramos fondo „Rigra“ vadovė Gražina Aleksaitienė.
Tokie Lietuvos didmiesčiuose veikiantys pagalbos centrai vadinami žemo slenksčio paslaugų kabinetais.
„Jeigu mes nerinktume šių švirkštų, jie atsidurtų gatvėse.“
Sveikatos apsaugos ministerija šiuo metu ruošiasi atnaujinti žemo slenksčio paslaugų teikimo taisykles. Lietuvoje ne tik turėtų daugėti tokių specialių kabinetų, bet ir atsirasti naujovių. Pavyzdžiui, saugesnio vartojimo narkotikų kambarys. Pirmasis planuojamas – sostinėje.
„Pirminis planas yra Vilniuje pabandyti atidaryti. Tokiuose kambariuose vartotojai gali ateiti saugiai vartoti. Specialiame kambaryje. Tose pačiuose kambariuose išduodamos priemonės, švirkštai, dezinfekavimo priemonės, jie ten gali saugiai įsidurti.
<…> Tą patį heroiną, dabar naujoviški yra opioidai sintetiniai kuriuos naudoja, nes pačio heroino, tikro heroino Lietuvoje yra mažai“, – sakė Klaipėdos psichikos sveikatos centro socialinis darbuotojas Mindaugas Klumbis.
„Mes iš tiesų kalbame apie perdozavimo prevenciją, kalbam apie saugesnę aplinką ir apie galimybę ne tik išgelbėti gyvybę, bet ir išvengti užkrečiamųjų ligų išplitimo“, – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė.
Tuo metu žmonės tokią idėją vertina nevienareikšmiškai.
„Mano nuomone, ne. Tiesiog blogis, nereikia jo ir viskas. Reikia gydytis, jeigu yra problema.“
„Čia atrodytų lyg skatinimas, bet tuo pačiu pagalba tokia turintiems priklausomybę žmonėms. <…> nes tiesiog galėtų saugiai atlikti ir higieniškai.“
„Nereikia švirkštų, nieko nereikia naudoti, kuo daugiau drausti. <…> Žento brolis pradėjo, pabandė. Po to įsitraukė 3, 4 metus naudojo ir išėjo Anapilin. Narkotikus uždrausti reikia, kuo daugiau bausti reikia tokius, kurie naudoja.“
„Pilna, kur valstybės legalizavo, atlaisvino truputėlį tą narkotinių medžiagų vartojimą ir reikalai ženkliai pagerėja.“
Šios paslaugos paklausa didžiulė ir Lietuvoje. Vien Klaipėdoje per metus apsilanko tūkstančiai priklausomybės ligomis sergančių žmonių.
„Praėjusiais metais per visus metus apsilankė 3400. Iš viso išdavėm 35-is tūkstančius švirkštų“, – aiškino M. Klumbis.
Saugesnio vartojimo kambariai užsienio valstybėse veikia visą parą. Ten budi ir medikai, ir socialiniai darbuotojai. Kambariuose specialistai dažnai pirmą kartą užmezga kontaktą su psichoaktyvias medžiagas vartojančiais asmenimis, stengiasi juos įkalbėti gydytis.
„Dar vadinami labiau perdozavimo prevencijos kambariais. Jie egzistuoja nuo 1986-ųjų metų. Tai nėra jokia naujovė, tie kambariai yra vyresni nei aš“, – kalbėjo Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė.
Seimo priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė pasakoja, kad šią paslaugą išsivysčiusios vakarų valstybės pradėjo tiekti dar praėjusiame amžiuje.
„Šitų kambarių reikėjo jau seniai, kadangi jie ir yra skirti mažinti ŽIV paplitimą, hepatito C papllitimą visuomenėje, sutaupo kaštus, kurie tenka gydymui, ir aišku dėl tų perdozavimų. Kadangi ne paslaptis, kad tabore ne viena mama ir ne vienas tėtis rado savo vaiką krūmuose negyvą“, – teigė ji.
„Žmonės vis tiek švirkščiasi ir eina laiptines, eina į tualetus, mėto švirkštus, įvyksta perdozavimai. Tai galėtų būti ir tų perdozavimų išvengta, ir švariai susišvirkšta, ir surinktos tos priemonės naudotos. <...> Būna ir švirkštą tą patį panaudoja, ir išmėto tuos švirkštus, ir perdozuoja, ir palieka draugus numirti“, – kalbėjo G. Aleksaitienė.
Kol vieni Seimo nariai palaiko šią idėja, kiti vartojimo kambarius pasitinka su nerimu. Seimo posėdžių salėje šią savaitę pastabų sulaukė ir Sveikatos apsaugos ministras.
„Prižiūrint sveikatos priežiūros specialistams vartoti narkotine ir psichotropines medžiagas. Ar mes čia neperžengiam padorumo?“ – klausė socialdemokratas Algirdas Sysas.
„Esmė yra kultūringos skandinaviškos praktikos diegimas sveikatos gydymo įstaigose“, – paaiškino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Visada palaikiau tą misiją. Ir 12-os žingsnių programą, metadono programa, reabilitacijos centrai, taip reikia skirti lėšų visko, bet tokie užrašai daromas žingsnis į legalizavimą“, – teigė A. Sysas.
„Nestebina, kad šita Vyriausybė imasi tokios priemonės, jeigu pasižiūrėtumėm jie yra pakankamai nuoseklūs. Jie nori dekriminalizuoti narkotikų medžiagų vartojimą, nevengia kalbėti apie legalizavimą, kai viską paleidi natūralu, kad atsiras išsižiojusių, kurie nemokės teisingai vartoti“, – kalbėjo valstietis Aurelijus Veryga.
„Pasidavimo akimirka, kada aš nebežinau kaip tą žmogų traukti tada tu jau vartok, bet jau saugiai vartok ir kitur neik“, – aiškino konservatorius Linas Slušnys.
Kiek pinigų būtų skirta narkotikų kambariams kurti, ministerija kol aks neatskleidžia. Tačiau bendrai Psichoaktyvių medžiagų prevencijai, kontrolei, ankstyvajai intervencijai numatyta 18-a milijonų eurų iš valstybės ir Europos sąjungos biudžetų.
„Čia ir yra prevencija, čia nėra pasekmės. Prevencija infekcinių ligų, venų pažeidimų, viešosios tvarkos pažeidimų, mirčių nuo perdozavimo. Tai apima labai daug prevencinių sričių“, – kalbėjo M. Danielė.
Sveikatos apsaugos ministerija nežino, kiek laiko užtruks žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos aprašo detalių derinimas, tačiau prognozuoja, kad pirmasis saugesnio vartojimo kambarys Lietuvoje galėtų pradėti veikti kitų metų pradžioje.
