Smurtą namuose patyrusi moteris pasakoja, kokias kančias teko iškęsti jai ir jos vaikams. Moterį pusmetį mušė geriantis vyras, kuris apsvaigęs nuo alkoholio visiškai nesitvardė: „Buvo vyras ir išgėręs, ir prieš vaikus smurtavo labai daug. Ir pati esu patyrus to streso, tos traumos. Buvau ir tampoma už plaukų ir mušama ir visa kita. Ir daug ašarų išlieta. Ir kalbėta buvo su juo, kad apsiramink, nesmurtauk, o jam buvo visiškai vienodai. Ir daiktai būdavo skrisdavo per langus, daug visko.“
Moteris smurtaujantį vyrą paliko: „Tas paskutinis taškas buvo, kai jis vakare einant su mergaite miegoti, jis buvo išgėręs, bus akys visos baltos ir jis norėjo išsilieti ant mano mažos mergaitės. Šaukdavo, mergaitė net išsigąsdavo, mane apkabindavo ir verkdavo.“
Policija kasmet Lietuvoje užregistruoja tūkstančius nusikalstamų veikų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje. Ir nors registruotų atvejų mažėja, valdančiųjų nuomone, policija pradeda per mažai ikiteisminių tyrimų. Laisvės partija skelbia, kad pernai policija užfiksavo 60 tūkstančių su smurtu susijusių pranešimų.
„Žodis mėlynės lietuvių kalboje simbolizuoja ne tik skanias vasariškas uogas, bet ir tuos ženklus, kuriuos palieka ant žmogaus veido, kai prieš jį naudojamas smurtas“, – teigia Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Dabar 4 iš 5 smurto aukų Lietuvoje yra moterys.
„Moterų su mėlynėmis yra žymiai daugiau nei vyrų, – teigia T. V. Raskevičius. – Smurtas artimoje aplinkoje nėra lyčiai neutralus. Kitaip tariant, dažniausiai nukreiptas prieš moteris.“
Anot Rasikevičiaus, ši naujas žodžių junginys leistų keisti smurto prevencijos programas, mokyti vaikus, kad visos lytis yra lygios.
„Toks pripažinimas leistų vykdyti efektyvią prevenciją apmokant treniruojant specialistus, atpažinti ne tik reiškinį smurto artimoje aplinkoje, bet ir gilumines jo priežastis“, – kalba T. V. Raskevičius.
„Tokiu mes orientuotumėm priemones, kurios ugdytų pagarbą abiejų lyčių viena kitai. Ugdytų pripažinimą to lygiavertiškumo. Keistų stereotipines nuostatas apie vyrus ir moteris. Apie vienos lyties didesnę galią, valdžią“, – teigia Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė Jurgita Cinskienė.
Tačiau ši formuluotė užkliuvo daliai Seimo narių. Parlamentarė Agnė Širinskienė pasakoja, kad smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai kyla dėl alkoholio, o ne dėl lyties.
„Smurtaujama ne dėl to, kokia yra žmogaus lytis. Dauguma smurto priežasčių yra susijusios su alkoholio vartojimų. Tai valdantieji vienu metu bando naikinti smurtą ir tą pačią dieną įdeda į įstatymo projektą, kur alkoholio vartojimą liberalizuoja“, – sako A. Širinskienė.
„Alkoholis neabejotinai sustiprina, padažnina ir gali padaryti smurtą artimoje aplinkoje žiauresnį, su didesnėmis pasekmėmis sveikatai, bet alkoholis savaime nėra smurto artimoje aplinkoje arba smurto prieš moteris priežastis“, – kalba Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
„Jeigu mes įsivardiname tiktąsias priežastis: alkoholizmą, socialinę padėtį, socialinių įgūdžių stokojimą, tai su jais galima kovoti realiomis priemonėmis, o šiuo atveju įsivardinus, kad lytis yra kalta, ką mes kovosime?“ – tikina A. Širinskienė.
Kritiką beria ne tik Seimo nariai. Būrys asociacijų, kurios aiškina atstovaujančios šeimos vertybes, baiminasi, kad pataisų autoriai savo idėjomis bando ginti homoseksualų, translyčių teises. Valdantieji tokias reakcijas laiko absurdu.
„Tai yra beprotybė, tai netelpa nei krikščioniškas vertybes“, – teigia Lietuvos šeimų sąjūdžio vadovas Raimondas Grinevičius.
„Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas kalba apie dvi lytis: vyrus ir moteris, lytinės tapatybės sąvoka įstatyme nėra net minima“, – teigia T. V. Raskevičius.
