„Galbūt keista atrodo todėl, kad lyginam, ir aš asmeniškai lyginu, su praėjusiais metais. Tada buvo tikrai sausi metai, dėl to grybų nelabai buvo, jie atsirado labai vėlai – vasaros pabaigoj ir rudenį. O šiaip, jei pakanka šilumos ir vandens, grybai pradeda augti“, – nurodo gamtininkas.
Grybų dar nėra daug, bet pradžiai užtenka
Jis sako, kad taip vadinamų pavasarinių grybų sezonas buvo gana neblogas, o dabar, atsižvelgiant į oro sąlygas, visiškai normalu miškuose rasti ir pirmųjų vasarinių grybų.
„Pavasarį masiškai augo pavasarinės baltekės, žmonių dar vadinamos avižėlėmis arba jurgiaguotėmis. Tas grybas buvo žmonių fotografuojamas ir vieni kitų prašė išduoti vietas, kur jie auga, nes dauguma žmonių šito grybo nežino, yra net neragavę, o tai yra vertingas pavasarinis grybas. Aišku, bobausių, briedžiukų taip pat praėjo sezonas, dabar prasidėjo pirmieji vasariniai grybai.
Pradėjo dygti baravykiniai grybai, tai yra kazlėkai, raudonviršiai, lepšiai. Ir tai ganėtinai normalu, nes šiluma laikosi pakankamai aukšta – temperatūra grybams optimali yra virš 20 laipsnių, tarp 20 ir 25 laipsnių. Drėgmės taip pat pakankamai ir ore, ir dirvožemy. Jame turi būti apie 40 – 60 procentų, ore apie 90 procentų drėgmės“, – sako A. Kulbis.
Jis pastebi, kad grybų vaisiakūnių vystymasis nėra masinis, tačiau pirmiesiems paragavimams ir pasidžiaugimui jų visiškai užtenka.
„Tų grybų nėra daug miške, taip kaip rudenį pilnais kibirais žmonės neprisigrybauja, bet turbūt visi džiaugiasi pabuvimu gamtoje ir tais pirmais radiniais. Gausių patiekalų visai šeimai gal ir neišeina pasigaminti, bet paragauti pirmą patiekalą, pirmą sriubą su grybais – jau šiuo metu įmanoma“, – nurodo pašnekovas.
Grybų sezoną lems lietus
Gamtininkas sako, kad prognozuoti tolimesnį grybavimo sezoną yra sudėtinga, nes viskas priklausys nuo meteorologinių sąlygų.
„Jeigu bus drėgmės ir šilumos, tai grybų tikrai neturėtų pristigti, nes nors Lietuva žemėlapy ir atrodo maža, tai iš tikrųjų yra pakankamai didelė valstybė su įvairiomis buveinėmis, įvairiais miškais ir vienuose ar kituose miškuose tų grybų tikrai bus. Bet jeigu bus sausa, grybai vėl išnyks. Todėl galbūt čia daugiausia priklausys nuo lietaus kiekio“, – mano A. Kulbis.
Jis sako, kad jei ir toliau bus panašios meteorologinės sąlygos kaip dabar, žmonės miškuose gali tikėtis rasti pakankamai daug grybų.
„Pirmiausia tai raudonviršių, lepšių ir kazlėkų. Šitie grybai tikrai turėtų pasipilti ir jų turėtų būti daug. Jeigu tik pakaks šilumos ir lietaus, jeigu dar tokios dvi ar trys savaitės, tai jų bus galima prisirinkti tikrai sočiai.
Baravykai taip pat prasidės, bet, bent jau mano patirtimi, jų bus šiek tiek mažiau, ne tiek daug. Pilnų krepšių nebus ir netgi gali tekti palaukti antros vasaros pusės“, – sako gamtininkas.
Atkreipia dėmesį į mažiau žinomus grybus
Jis nurodo, kad verta nepamiršti ir dėmesį atkreipti į grybus, kurie ne visiems žinomi. Vienas tokių – valgomoji geltonpintė.
„Šiuo metu kaip tik yra šito grybo rinkimo sezonas. Geltonpintė dažniausiai auga ant medžių, ant senesnių ąžuolų, rąstų. Šitą grybą reikia rinkti, kol jis jaunas, kadangi paskui pasidaro kietas ir tiesiog neįmanomas valgyti. O dabar, kol yra jaunas, minkštas, jį galima paruošti, paragauti ir savo kulinarinę grybų patirtį šituo grybu praturtinti“, – dėsto A. Kulbis.
Anot jo, labai įdomu ir tai, kad jau pasirodė pirmosios kreivabudės. Gamtininkas taip pat siūlo pro jas nepraeiti ir įsidėti į krepšį:
„Žmonės įpratę gluosnines kreivabudes pirkti parduotuvėse, kur jos būna augintos dirbtinai, bet ne vieną nuotrauką mačiau pasidalinusių, kurie jau rado ir gamtoj šitą grybą. Tai nebūtinai jį pirkti parduotuvėje, kai galima prisirinkti ir miške“.
