Pasak gamtininko, kovo pradžia tikrai nėra įprastas metas bobausių augimui. Įprastai grybautojai pirmuosius laimikius atrasdavo balandį, gegužę iki pat birželio pradžios.
„Pastebėjau, kad grybautojai „Facebook“ pačioje kovo pradžioje, netgi vasario pabaigoje jau dalinosi pirmosiomis bobausių nuotraukomis. Iš pradžių buvo netikinčių, bet vėliau vieni kitų atsiprašė dėl to netikėjimo. Iš tikrųjų bobausių pradėjo rastis kovo pirmojoje pusėje ne tiek jau daug, ne pintinėmis, o dabar pietryčių Lietuvoje jų galima prisirinkti ir pakankamai“, – sako gamtininkas.
Grybautoja Živilė Bankauskaitė-Stankūnienė pasakojo, kad pintinę bobausių prisirinko greit, maždaug per pusę valandos, o pačius pirmuosius grybus rado dar kovo 5 dieną. Pintinę pririnkti pavyko kovo 18 dieną, Varėnos rajone, Matuizų kaime. Kitas grybautojas Julius Petruševičius pilnas pintines bobausių prisirinko Kazlų Rūdos rajone, o tam prireikė vos poros valandų.
Gali būti mirtinai nuodingi
Lietuvoje įprastai žmonės renka ir valgo bobausius, kai kurios kitos tautos taip pat mėgsta, nes pavasarį miške grybų asortimentas menkas. Tačiau iš tikrųjų Europoje vien XX-ame šimtmetyje yra keli šimtai žmonių mirę nuo bobausių. Apie mirtis nuo bobausių Lietuvoje gamtininkui neteko girdėti.
„Vienas įdomus faktas yra, kokie iš vis yra bobausių nuodai. Vienas iš jų – giromitrinas. Šitas nuodas lemia, kad grybas gali būti mirtinai nuodingas, kai valgomas tinkamai neparuoštas grybas arba vartojamas nuo grynųjų likęs sultinys.
Apvirus tą grybą ir du kartus nupilant skystį arba džiovinant kelis mėnesius jis savo nuodingumą praranda. Vis tik manoma, kad šiek tiek tų nuodų pasilieka ir ne visi žmonės yra vienodai jautrūs giromitrinui. Net mažo nuodų kiekio poveikis individualus ir gali pasireikšti net grybus gerai išvirus. Manoma, kad pirmiausia apsinuodija nedidelė dalis žmonių, kurie yra ypač jautrūs giromitrinui ir kai kurie vaikai“, – pasakoja A. Kulbis.
Gamtininkas įspėja, kad net gerai išvirus ir nuplovus grybus, vis tiek derėtų būti labai atsargiems, bet jeigu norisi paragauti bobausio reikėtų pradžiai ragauti tik dalį kepurėlės, o ne visą grybą. Jeigu savijauta neblogėja, galite bandyti valgyti daugiau.
„Vis dėlto mikologai skatina nuo bobausių susilaikyti, nors jie netgi yra superkami ir užsienio, šalys iš Lietuvos išsiveža bobausius ir sėkmingai juos vartoja. Bet iki šiol nėra buvę metų Europoje, kad nuo bobausių nebūtų bent vienos mirties. Kita vertus, patyrę grybautojai ne vienerius metus valgo bobausius, teigia esant skanėstais, moka juos paruošti ir mūsų šalyje.
Ne visi grybautojai skiria grybus dvynukus – bobausius ir briedžiukus. Šių grybų išorinis panašumas akivaizdus, o skirtumas vienas: bobausis netinkamai paruošus sukels apsinuodijimą, o briedžiukas visiškai nenuodingas“, – nurodo jis.
A. Kulbis sako, kad šiek tiek klaidinti gali ir pačių grybų pavadinimai – bobausis lotyniškai vadinasi Gyromitra esculenta, išvertus – „valgomasis bobausis“, Morchella esculenta – „valgomasis briedžiukas“. Tačiau aprašydami bobausius gamtininkai pažymi, kad grybas sąlyginai valgomas.
Grybai dvynukai
Nors grybų išvaizda yra ganėtinai panaši, tačiau yra keletas esminių skirtumų: briedžiuko kepurėlė yra pailgos formos, šiek tiek šviesesnė už bobausio, ji yra korėta, primena bičių korį. O bobausis yra tamsesnės spalvos, rudos spalvos. Kepurėlė beformė ir savo išvaizda primena smegenis.
„Šiek tiek augavietės skiriasi. Bobausiai randami tik miškingose vietovėse, ten kur pušynai, kirtavietės, šalia smėlingų keliukų. Briedžiukas yra mikorizinis grybas, tai reiškia, kad su augalais sudaro mikorizę, ypač su kai kuriais lapuočiais medžiais, erškėtinių šeimos augalais.Todėl briedžiukai gali užaugti ne tik miškuose, bet ir gana netikėtose vietose, pavyzdžiui, vejose.
Pasaulyje briedžiukai populiarūs ir laukiami pavasario grybai, yra specialios briedžiukų grupės socialiniuose tinkluose, leidžiamos vien šiems grybams skirtos kulinarinės knygos. Dėl sambūvio su augalais yra tikimybė šiuos grybus išmokti auginti dirbtinai.
Vieną kartą teko matyti mažame miestelyje buvo kapinės pilnos briedžiukų – grybai mikorizės partneriais pasirinko kapinių želdinius. Dar mačiau visą būrį briedžiukų užaugusį gėlyne Vilniuje, bet tokioje vietoje gal nederėtų jų rinkti, nebent vieta toli nuo judrių kelių. Bobausio tokioje vietoje nerastume“, – pasakoja jis.
Dar vienas ypatybė – bobausiai randami jau dabar, o briedžiukų dar teks truputį palaukti. O jei yra nors nedidelė abejonė, skiriant šiuos du grybus, geriau nuvirinti ir briedžiukus.
Apsinuodijimas grybais
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad laikinų sveikatos problemų gali sukelti ir valgomi, ir nuodingi grybai. Pirmuoju atveju nemalonius pojūčius skrandyje gali jausti žmonės suvalgę per didelį kiekį grybų arba suvalgę netinkamai paruoštų grybų.
Virškinimo traktą dirginantys grybai dažniausiai nėra nuodingi. Neretai blogumo jausmas pasireiškia tiems žmonėms, kurie turi su virškinimo traktu susijusių ligų: su kasa, su tulžies pūsle arba su kepenimis. Tokiems žmonėms po valandos – dviejų atsiranda pilvo pūtimas, blogumas, pykinimas, prakaitavimas, žmogus gali pradėti vemti.
Toksikologė teigia, kad jeigu nėra pykinimo ir vėmimo, apsinuodijimo valgomais grybais simptomus galima palengvinti tiesiog išėjus pasivaikščioti ar išgėrus daugiau vandens. Pasak jos, nėra prasmės griebtis vaistų, nes grybai vis tiek bus suvirškinti ir po 6 valandų tie nemalonūs simptomai praeis.
„Suvalgius grybą maždaug po 6-12 valandų pradeda atsirasti simptomai: atsiranda stiprūs pilvo skausmai, diegliai, žmogus pradeda viduriuoti, vemti gausiai ir čia yra toks momentas, kai apsigaunama su klinikiniu vaizdu, nes po viduriavimo ir vėmimo, pykinimo savijauta pradeda gerėti ir nebesikreipiama į medikus“, – pasakoja Gabija Laubner.
Per metus dėl apsinuodijimo grybais miršta vidutiniškai 1-2 žmonės. Prasidėjus grybų sezonui, tai yra nuo rugpjūčio pabaigos iki pat spalio, dėl apsinuodijimo į medikus kasdien vidutiniškai kreipiasi 5-6 žmonės. Medikė Gabija Laubner pabrėžia, kad tik kilus įtarimams, kad apsinuodijote, derėtų iškart kreiptis į medikus.
