almantas kulbis

Pastarosiomis savaitėmis daugelis grybautojų džiugiai praneša apie pirmuosius sėkmingus radinius miškuose – grybus. Miško takeliais keliaujantys grybautojai pastebi, kad šių metų derlius atrodo ypač gausus. Grybautojai dalijasi savo radinių nuotraukomis socialiniuose tinkluose, kur neretai vyksta ir draugiškos varžytuvės, kas surinks daugiau grybų. Tam, kad rastume grybų, nebūtina važiuoti į mažesnius miestelius ar grybų sostinę Varėną. Jų rasti galima ir Vilniaus rajone.

Bene kiekvienas sodininkas trokšta po ilgų vasarinių darbų nurinkti gausų derlių. Tačiau tam dažnai sutrukdo įvairūs kenkėjai, kurie minta augalais ir taip naikina būsimus vaisius, daržoves ar uogas. Su tokiais kenkėjais Vilniaus rajone susidūrė ir sodininkas Kęstas (aut past. vardas pakeistas). Prieš kelias dienas Kęstas pasidalijo surinktų vabzdžių nuotraukomis „Facebook“ grupėje „Sodas-Daržas-Kiemas-Namai“, kuriose užfiksavo paplitusius kenkėjus.

Akmeniškis Alius Lizdenis užfiksavo nedažnai pastebimą reiškinį – ant sniego ropojančią rupūžę. Žmonėms iškilo klausimas: ar normalu, jog šiuo metų laiku, kai kurie miško gyventojai nebijo šalčių ir atsikelia iš žiemos miego? Alius pasakoja, kad prasidėjus elniu ragų metimo sezonui, jo pomėgis – vaikštinėti po miškus ir ieškoti numestų ragų.

Kol lauke oras mus dar džiugina saule, puiki pramoga yra pasivaikščioti miške. Jei eisite į mišką, nepamirškite prigriebti ir pintinės, nes miškuose vis dar galite rasti grybų. Tokiu būdų nereikės galvoti – ką pasigaminti vakarienei ir būsite gerai praleidę laiką. Grybautojas Linas šį savaitgalį iš miško grįžo su 2 krepšiais grybų. „Būčiau pririnkęs ir daugiau, tačiau turiu tokią taisyklę  – visada renku tik du krepšius, nes paskui būna daug darbo su grybų valymu bei jų marinavimu.

Grybavimas miške yra ne tik malonus laisvalaikio užsiėmimas, bet ir puikus būdas surinkti šviežių grybų savo virtuvei. Grįžę iš miško mes grybus perrenkame, nuvalome, o grybų nuovalas dažniausiai tiesiog išmetame. Tačiau jų išmesti nereikėtų, grybų nuovalas galima išbarstyti sode ir tikėtina, kad po kurio laiko tose vietose išaugs nauji grybai. „Grybautojams dažniausiai iš kelionių į mišką lieka didesnis ar mažesnis grybų nuovalų kiekis.

Grybavimas yra kaip medžioklė, kuriam reikia pasiruošti ir apsišarvuoti žiniomis apie tai, kokių grybų ir kur jokiu būdu negalima rinkti, nes kitu atveju ši medžioklė gali baigtis apsinuodijimu. Apie tai, kokių grybų ir kur negalima rinkti bei ko trūksta Lietuvoje, kad grybavimas būtų sėkmingas papasakojo gamtininkas Almantas Kulbis. Šių grybų jokiais būdais nerinkite Pasak gamtininko, nuodingų grybų Lietuvoje nėra labai daug, yra nevalgomų grybų kategorija.

Lietuvos gamta grybautojus apdovanoja ne tik gardžiais valgomais grybais, bet ir įdomiai atrodančiais radiniais. Išėjusi į mišką Natalija aptiko įspūdingą, baltos spalvos ir tarsi krauju besisunkiantį grybą. Grybautojų grupėje nuotrauka pasidalinusi moteris pasidžiaugė, kad pavyko aptikti šį neįprastai atrodantį grybą.

Vienoje grybautojų grupėje Andrius pasidalino grybo, kuris sukėlė jam susidomėjimą, nuotraukomis. „Sveiki, grybautojai. Na, kokios jūsų  nuomonės apie šį grybą?“, – klausė jis. Atsakydami į Andrius klausimą kiti grybautojai ėmė tvirtinti, kad nuotraukose yra matomas violetinis nuosėdis.  „Tai – violetinis nuosėdis. Valgomas grybas ir man ganėtinai skanus, kaip ūmėdė, tik žymiai tvirtesnis“, – rašė viena moteris.

Į antrąją pusę persiritusi vasara lietuvius pradeda po mažu apdovanoti pačiais įvairiausiais grybais. Gerai paieškojus, miške galima rasti ir augančias poniabudes. Sakoma, kad būtent šis grybas turi nemažai naudingų savybių, tačiau įspėjama – sumaišius poniabudžių rūšis ir nurinkus ne tą, kurią reikia, gali prireikti gerokai paploninti piniginę. Poniabudė – daugelio lietuvių pamėgtas grybas.