almantas kulbis

Lietuvos miškuose šiuo metu galima sutikti ne vieną grybautoją. Kiekvienas iš jų nori grįžti pilnomis pintinėmis namo ir pasidžiaugti radiniais, tačiau dėl to yra svarbu žinoti, kurie grybai gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Ištarus „nuodingas grybas“ daugeliui prieš akis pasirodo paprastoji musmirė: baltas grybo kotas, raudona kepurėlė ir ant jos esantys nedideli balti taškai. Visgi, be šio nuodingo grybo, Lietuvos miškuose auga dar keli, kurių šiukštu nevalia įsidėti į savo pintinę.

Rugpjūtį miškas, nors ir sauso oro išvargintas, vis dar slepia grybus. Grybų gausa rugpjūčio mėnesį gali būti mažesnė, tačiau grybautojai iš miško grįžta su laimikiais ir tuo, ką rado, dalinasi su kitais. Keletas grybautojų papasakojo, kuriuose Lietuvos kampeliuose grybauja bei kaip dažnai tai daro. Iš miško grįžta su laimikiais Ingrida Braziulienė grybauja savo vietovėse, Mažeikių rajone. Iš miško prieš keletą dienų grįžo pilna pintine raudonikių.

Rugpjūčio mėnuo yra puikus laikas grybavimui Lietuvoje. Šiltos vasaros dienos ir dažni lietūs sukuria idealias sąlygas grybų augimui miškuose. Rugpjūčio pradžia dažnai pasižymi įvairių rūšių grybų gausa, todėl tai yra puikus metas tiek patyrusiems grybautojams, tiek pradedantiesiems leistis į miško gilumą. Keletas grybautojų pasidalino savo laimikiais bei papasakojo, kaip dažnai bei kur randa grybų.

Grybavimas yra vienas mėgstamiausių lietuvių hobių – žmonės ne tik pasimėgauja gamta, tačiau grįžę gali pasigaminti ir skanią vakarienę. Naujienų portalui tv3.lt keletas grybautojų atskleidė, kur ir kokių grybų randa šiuo metu. Vilma išėjusi į mišką stengiasi dairytis tik baravykų, mat šie yra jos mėgstamiausi grybai. Baravykų ji randa Ukmergės rajone, o grybauti išeina kas trečią dieną.

Prieš savaitę laiko į savo šiltnamį Marijampolėje užėjusi Daiva nustėro – šalia jos auginamų pomidorų išdygo milžiniškas grybas. Moteris puolė fotografuoti grybą ir pasidalijo jo nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Taip Daiva vylėsi sužinoti, kas tai per „svečias“, užaugęs šalia jos daržovių.  Iš nuotraukų galima matyti, kad grybas buvo įspūdingo dydžio.

Grybavimas lietuviams yra ne tik maisto rinkimas miške, tačiau ir labai mėgstama pramoga. Žmonės į mišką eina kaip į medžioklę – tikėdamiesi surinkti kuo daugiau grybų. Su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais grybautojai iš Lietuvos pasidalino savo laimikiu bei atskleidė, kur rado tiek grybų.

Grybavimas yra lietuvių mėgstama laisvalaikio praleidimo forma, o miškuose jau galima rasti pilna įvairių grybų: baravykų, voveraičių, raudonikių. Grybautojai džiaugiasi pirmaisiais šių metų laimikiais ir surinktus grybus paverčia į skanią vakarienę. Ingrida Būtėnienė gyvena netoli Ramygalos, Panevėžio rajone ir du kartus per savaitę važiuoja patikrinti miško, nes iki jo moteriai vos 2 kilometrai.

Pastarosiomis savaitėmis daugelis grybautojų džiugiai praneša apie pirmuosius sėkmingus radinius miškuose – grybus. Miško takeliais keliaujantys grybautojai pastebi, kad šių metų derlius atrodo ypač gausus. Grybautojai dalijasi savo radinių nuotraukomis socialiniuose tinkluose, kur neretai vyksta ir draugiškos varžytuvės, kas surinks daugiau grybų. Tam, kad rastume grybų, nebūtina važiuoti į mažesnius miestelius ar grybų sostinę Varėną. Jų rasti galima ir Vilniaus rajone.

Bene kiekvienas sodininkas trokšta po ilgų vasarinių darbų nurinkti gausų derlių. Tačiau tam dažnai sutrukdo įvairūs kenkėjai, kurie minta augalais ir taip naikina būsimus vaisius, daržoves ar uogas. Su tokiais kenkėjais Vilniaus rajone susidūrė ir sodininkas Kęstas (aut past. vardas pakeistas). Prieš kelias dienas Kęstas pasidalijo surinktų vabzdžių nuotraukomis „Facebook“ grupėje „Sodas-Daržas-Kiemas-Namai“, kuriose užfiksavo paplitusius kenkėjus.

Akmeniškis Alius Lizdenis užfiksavo nedažnai pastebimą reiškinį – ant sniego ropojančią rupūžę. Žmonėms iškilo klausimas: ar normalu, jog šiuo metų laiku, kai kurie miško gyventojai nebijo šalčių ir atsikelia iš žiemos miego? Alius pasakoja, kad prasidėjus elniu ragų metimo sezonui, jo pomėgis – vaikštinėti po miškus ir ieškoti numestų ragų.

Kol lauke oras mus dar džiugina saule, puiki pramoga yra pasivaikščioti miške. Jei eisite į mišką, nepamirškite prigriebti ir pintinės, nes miškuose vis dar galite rasti grybų. Tokiu būdų nereikės galvoti – ką pasigaminti vakarienei ir būsite gerai praleidę laiką. Grybautojas Linas šį savaitgalį iš miško grįžo su 2 krepšiais grybų. „Būčiau pririnkęs ir daugiau, tačiau turiu tokią taisyklę  – visada renku tik du krepšius, nes paskui būna daug darbo su grybų valymu bei jų marinavimu.

Grybavimas miške yra ne tik malonus laisvalaikio užsiėmimas, bet ir puikus būdas surinkti šviežių grybų savo virtuvei. Grįžę iš miško mes grybus perrenkame, nuvalome, o grybų nuovalas dažniausiai tiesiog išmetame. Tačiau jų išmesti nereikėtų, grybų nuovalas galima išbarstyti sode ir tikėtina, kad po kurio laiko tose vietose išaugs nauji grybai. „Grybautojams dažniausiai iš kelionių į mišką lieka didesnis ar mažesnis grybų nuovalų kiekis.

Grybavimas yra kaip medžioklė, kuriam reikia pasiruošti ir apsišarvuoti žiniomis apie tai, kokių grybų ir kur jokiu būdu negalima rinkti, nes kitu atveju ši medžioklė gali baigtis apsinuodijimu. Apie tai, kokių grybų ir kur negalima rinkti bei ko trūksta Lietuvoje, kad grybavimas būtų sėkmingas papasakojo gamtininkas Almantas Kulbis. Šių grybų jokiais būdais nerinkite Pasak gamtininko, nuodingų grybų Lietuvoje nėra labai daug, yra nevalgomų grybų kategorija.

Lietuvos gamta grybautojus apdovanoja ne tik gardžiais valgomais grybais, bet ir įdomiai atrodančiais radiniais. Išėjusi į mišką Natalija aptiko įspūdingą, baltos spalvos ir tarsi krauju besisunkiantį grybą. Grybautojų grupėje nuotrauka pasidalinusi moteris pasidžiaugė, kad pavyko aptikti šį neįprastai atrodantį grybą.

Vienoje grybautojų grupėje Andrius pasidalino grybo, kuris sukėlė jam susidomėjimą, nuotraukomis. „Sveiki, grybautojai. Na, kokios jūsų  nuomonės apie šį grybą?“, – klausė jis. Atsakydami į Andrius klausimą kiti grybautojai ėmė tvirtinti, kad nuotraukose yra matomas violetinis nuosėdis.  „Tai – violetinis nuosėdis. Valgomas grybas ir man ganėtinai skanus, kaip ūmėdė, tik žymiai tvirtesnis“, – rašė viena moteris.

Į antrąją pusę persiritusi vasara lietuvius pradeda po mažu apdovanoti pačiais įvairiausiais grybais. Gerai paieškojus, miške galima rasti ir augančias poniabudes. Sakoma, kad būtent šis grybas turi nemažai naudingų savybių, tačiau įspėjama – sumaišius poniabudžių rūšis ir nurinkus ne tą, kurią reikia, gali prireikti gerokai paploninti piniginę. Poniabudė – daugelio lietuvių pamėgtas grybas.

Grybautojų grupėje pamažu vis daugėja džiugių žinių apie rastus miškuose laimikius – grybus. Štai visai neseniai viena moteris teigė Jurbarko rajone radusi jau ir voveraičių, o štai Pakruojo rajone Laimuntui pavyko aptikti ir šakotąjį viensėdį. „Šiandien nuvažiavęs į mišką ir aplankęs tris viensėdžių augimo vietas, vienoje radau jau nedidelį, bet suaugusį šakotąjį sėdį (viensėdį)“, – dalinosi Laimuntas grybautojų grupėje. Grybautojas pasakojo, kad šį grybą jis aptiko Pakruojo rajone.

Lietuviai jau skuba į miškus rinkti pasirodžiusių pirmųjų pavasario grybų. Į pintines šie prisirenka ne po vieną ir ne po du kilogramus bobausių. Rastomis miško gėrybėmis jie nepraleidžia progos pasipuikuoti ir grybautojų bendruomenėse. Po grybautojų įrašais, kuriuose šie dalinasi rastais bobausiais, komentaruose netruko įsisukti ir prieštaringa diskusija. Vieni grybautojai teigia, kad bobausius valgyti – nuodinga, o kiti – kad būtina mokėti juos tinkamai paruošti. Ir abi šios pusės teisios.

Nors už lango dar kai kur boluoja sniegas, jau pradėjo migruoti pirmosios varlės. Gamtininkai ragina vairuotojus būti itin atidžius, ir matant varlę kelyje – stabtelėti. Mat varliagyvius turime saugoti kaip savo akį: pasak specialistų, kasmet jų mažėja ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Per pastaruosius trejus metus, kaip pastebi gamtos žinovai, kai kurių varliagyvių, pavyzdžiui, rupūžių populiacija sumažėjo maždaug 80 procentų.

Dauguma grybautojų žiemos metu sėdi namuose nukabinę nosį, kad nėra ko lėkti į mišką – grybų nėra. Tačiau tokia nuomonė klaidinga, kadangi žiemos metu užsiimti šia veikla taip pat galima, mat miške ar net miesto parke galima kuo puikiausiai atrast juodkočių ugniabudžių. Dairytis šių grybų žiemos metu galima per atlydžius – nutirpus sniegui, pasipila grybai. Mikologas Almantas Kulbis pasakoja, kad dažnai juodkotes ugniabudės žmonės sumaišo su kelmučiais.

Dzūkijos miškuose jau žydi žibuoklės. Orams atšilus, ne vieną jų žiedą užtiko vienas alytiškis. Gamtininkai sako: žibuoklės žiemą gali sužydėti, joms ir galimi šalčiai ne tokie baisūs. Klimatologams nerimą kelia dažnėjančios staigios orų permainos, dabar jie fiksuoja didelio masto atšilimą – pirmoji sausio pusė kone trimis laipsniais šiltesnė už 30 metų vidurkį. Tačiau atšalti ir pasnigti dar tikrai gali. Alytuje, Vidzgirio miške, vaikštinėja Jonas.

Vakarų Europoje vis labiau populiarėja savo vaistinėmis savybėmis pasižymintis juodasis beržo grybas. Gamtininkas Almantas Kulbis tikina, kad nors grybas ir populiarus, tačiau norint jį rasti Lietuvoje, teks gerai paplušėti. Kuo jis yra ypatingas ir kur reikėtų jo ieškoti, mikologas sutiko papasakoti ir naujienų portalo tv3.lt žurnalistams.

Į miškus plūstantys grybautojai džiaugiasi ne tik pilnomis pintinėmis voveraičių ar baravykų, bet ir stebisi radę įdomesnių grybų. Vienas iš tokių daugeliui mažai girdėtų, bet sveikuolių ypač dažnai ieškomų grybų, yra paprastoji poniabudė. Kai kurie žmonės tiki, kad šis grybas gali padėti įveikti įvairius negalavimus ar net sunkias ligas, tačiau gamtininkas Almantas Kulbis neskuba pritarti tokiam požiūriui.

Jau visai netrukus į Lietuvos miškus sugūžės uogautojai, kurie ieškos mėlynių uogų. Kai kurie šias uogas renka savam naudojimui, o kiti – pardavimo tikslais. Visgi, prieš vykstant į miškus verta prisiminti, kad Lietuvoje šias uogas galima rinkti tik rankomis, be jokių pagalbinių prietaisų. Už neteisėtą uogų rinkimą, pavyzdžiui, šukomis, gresia ir numatytos baudos. Kodėl toks būdas vertinamas prieštaringai, sutiko papasakoti gamtininkas Almantas Kulbis.

Prasidėjus vasarai, Lietuvą užplūdo ne tik šilti orai, tačiau ir netikėti radiniai įvairiausiose pakelėse. Socialinio tinklo „Facebook“ grybautojų grupėse pradėjo plisti nuotraukos, kuriose – žmonių užfiksuoti lepšiai, baravykai. Dauguma jų stebisi faktu, kad vasaros pradžioje atsirado rudeniniai grybai. Tačiau tokios naujienos gamtininkui Almantui Kulbiui nėra netikėtos.

„Facebook“ grybautojų grupėje viena moteris pasidalino įrašu, kuris sulaukė itin didelio susidomėjimo. Daug kam nematytų grybų Liūto karčių, pasak Almos (moters vardas ir pavardė redakcijai žinomas), galima nusipirkti ir pas Lietuvos ūkininkus. Naujienų portalui tv3.lt apie šio įdomaus grybo savybes bei panaudojimą daugiau papasakoti sutiko gamtininkas Almantas Kulbis.  Anot gamtininko, Liūto karčiais grybą Gericijų (lot.

Lietuviai vis dažniau traukia į miškus ir ieško ten savo laimikių – grybų. Grybautojai renka gerai pažįstamus grybus, tačiau nepraleidžia progos pasidairyti, koks grožis auga po jų kojomis. Vienas įdomesnių Lietuvos miškuose augančių grybų stebina savo išvaizda, nes yra violetinis. Gamtininkas Almantas Kulbis sako, kad Lietuvos miškuose galima pamatyti įvairių įstabių grybų, kurie stebina savo išvaizda.

Įsibėgėjus grybavimo sezonui, į miškus traukia vis daugiau lietuvių, tačiau net ir labiausiai patyrę grybautojai gali susidurti su problemomis atpažįstant grybus. Mikologas Almantas Kulbis pasakoja, kaip įsitikinti, kad jūsų pintinėje atsirastų tik valgymui tinkami grybai ir dalijasi grybavimo patarimais. Anot A. Kulbio, jei Lietuvoje reikėtų sudaryti populiariausių grybų sąrašą, reikėtų prisiminti šalyje sklandantį posakį, kad lietuviai – trijų grybų grybautojai, rašoma pranešime spaudai.

Jau lapkričio vidurys, rudens pabaiga, o už lango nė vienos snaigės. Pasitaiko dienų, kai spiginanti saulė labiau primena pavasarį nei vėlyvą rudenį, o į lauką dar galima išeiti be pirštinių, kepurių ir šalikų. Gamtininkai pasakoja, kad žiemoms ir toliau šiltėjant, sulauksime pastebimų gamtos pokyčių. Lietuvoje turėtų atsirasti vis daugiau naujų augalų ir gyvūnų rūšių, sutriks augalų vegetacijos ciklas ir vienmečiais turėję būti augalai po kiekvienos žiemos kils kaip naujai gimę.

Roges žiemai ruošk vasarą – sako lietuvių liaudies patarlė. Tačiau panašu, kad ruošti rogių šiai žiemai ne tik nereikės, bet ir vietoj jų vertės pasirūpinti rudens atributais – lietpalčiais, krepšiu bei peiliuku grybams. Ekspertai sako, kad ši žiema bus neįprastai šilta ir visko gali būti, kad grybų Kūčių vakarienei galėsime prisirinkti patys.

Prasidėjus rudeniui, miško gėrybės džiugina grybautojus: socialinių tinklų paskyrose žmonės didžiuojasi įspūdingais laimikiais. Tačiau, specialistai įspėja, kad grybauti reikėtų atsakingai. Gamtininko Almanto Kulbio teigimu, grybavimas nėra sportas, tad varžytis, kas pirmas surinks visus miško grybus, nereikėtų. O apakinti azarto lietuvaičiai netyčiomis gali prisirinkti ir nuodingų grybų. Ilgametę patirtį turintis gamtininkas sako pastebintis, kad grybautojams ne retai trūksta saiko jausmo.

Socialiniuose tinkluose žmonės neįprastai anksti pradėjo dalintis grybų nuotraukomis. Vieniems jų pasisekė rasti daugiau, kitiems – vos keletą, tačiau visi džiaugiasi jau prasidėjusiu grybavimo sezonu. Kodėl pernelyg tuo stebėtis nereikėtų ir kokios yra likusio grybų sezono prognozės, tv3.lt naujienų portalui pasakoja gamtininkas Almantas Kulbis. „Galbūt keista atrodo todėl, kad lyginam, ir aš asmeniškai lyginu, su praėjusiais metais.

Kovo mėnesį grybautojus į miškus kviečia pirmasis derlius – bobausiai. Laimė nusišypsojo Pietryčių Lietuvoje gyvenantiems, čia jų prisirinkti galima pilnais krepšiais. Gamtininkas Almantas Kulbis įspėja, kad renkant bobausius reikėtų būti ypač apdairiems, nes neatsargus jų vartojimas gali baigtis net mirtimi. Pasak gamtininko, kovo pradžia tikrai nėra įprastas metas bobausių augimui. Įprastai grybautojai pirmuosius laimikius atrasdavo balandį, gegužę iki pat birželio pradžios.

Pastarųjų dienų oras džiugina ne tik lietaus išsiilgusius miškus, bet ir grybautojus. Miškuose randama vis daugiau grybų ir nepatyrę grybautojai kartais susiduria su problema, kaip atskirti valgomus grybus. Gamtininkas Almantas Kulbis ragina per daug nepasiduoti grybavimo metu užplūstančiam azartui ir rinkti tik tuos grybus, kuriuos gerai pažįstate. Europos tautos mikologų sąlyginai yra susiskirstytos į mikofobines, nemėgstančias grybų, ir mikofilines, mėgstančias grybus ir grybauti, tautas.

Dėl klimato kaitos visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, atsiranda toms vietoms nebūdingų, invazinių gyvūnų. Dažnai jie pridaro žalos prie jų neprisitaikiusiai augmenijai bei gyvūnijai. Lietuvoje kartais galima sutikti meškėną, šakalą ar vėžlį. Taip pat aptikta svetimrūšių grybų, augalų. Pastaruoju metu žvejai vis dažniau sugauna dar vieną svetimą gyvūną – piraniją. Piranijos yra gėluose vandenyse gyvenančios plėšrios kaulinės žuvys, turinčios aštrius dantis.

Šį saulėtą rudenį Tv3 redakciją aplankė netikėtas svečias – vabzdys maldininkas. Tai pietų kraštų vabzdys, dėl klimato kaitos atkeliavęs paviešėti ir į Lietuvą. Šią vasarą šių vabzdžių buvo rasta daugiausiai per visą jų migravimo į Lietuvą laikotarpį. Tikėtina, kad esant vis šiltėjančiam klimatui jie čia įsikurs ilgam.

Pasirodo ne tik žinomi sinoptikai ir meteorologai gali nuspėti orus, tačiau ir gyvūnų pasaulio atstovai, kad ir jūsų šuo. Mokslininkai mano, kad ir žmonės, jei jiems pavyktų atsiriboti nuo technologijų savo kūnu pajaustų artėjančius meteorologinius pasikeitimus bei grėsmes. Gyvūnai nuspėja artimas prognozes Pasak Almanto Kulbio, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtos skyriaus vedėjo, Lietuvoje yra ne viena diena, kai pasitikima gyvūnu elgesiu ir pagal jį nustatoma kokie bus orai.

Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje vyksta klimato kaita. Kisdamas klimatas sudrumsčia gyvūnų bei augalų gyvenimą. Dėl šios priežasties Lietuvos teritorijoje jau galime pamatyti ir šakalą, ir meškėną, ir mangustą. Kitoms rūšims įsikurti leidžia klimato kaita Pasak Almanto Kulbio, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtos skyriaus vedėjo, klimato kaita yra ilgalaikis procesas trunkantis ne vieną dešimtmetį.

Ar žinote, kaip gamtoje patikrinti, ar netrukus neužklups lietus ar audra? Tereikia žinoti, kokie gyvūnai gali atskleisti orų pranašavimo paslaptis. O pasirodo yra tokių, kurie prognozuoja ne ką prasčiau nei sinoptikas Naglis Šulija. Pasak Almanto Kulbio, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtos skyriaus vedėjo, kalbant apie trumpalaikes prognozes, gyvūnai yra gana neblogi meteorologai.