Gydytojai pasakoja, kad jau kurį laiką mažiau nustatomų naujų koronaviruso atvejų tiesiogiai atsiliepia ir sergančiųjų asmenų srautui. Jis palengva mažėja ir po truputį į vėžes stoja kitos, įprastesnės peršalimo ligos.
„Besikreipiančiųjų sergančiųjų peršalimo ligomis yra praktiškai vienodai, tik kitaip pasiskirsto procentaliai – mažėja būtent koronavirusu sergančių pacientų“, – aiškino šeimos gydytoja Toma Kundrotė.
Tiesa, ji pridūrė, kad tokių pacientų bendrai kiek mažėja dėl karantino priemonių – mažesnis judėjimas, kontaktų ribojimas lemia tai, kad infekcijos yra mažiau perduodamos.
Tačiau pandemijos silpnėjimo ženklus matantys šeimos gydytojai pastebi ir dar vieną tendenciją – žmonės dėl Covid-19 vengia kreiptis į šeimos gydytojus, tačiau išsitirti, ar jau persirgo, nori.
Renkasi lengviausią kelią
„Ypač jie vengia daryti Covid-19 tyrimą, nes didžiajai daliai populiacijos ši infekcija pasireiškia nesudėtingai, t. y. arba lengvais simptomais, arba apskritai be jų. Taigi automatiškai jiems žinoti tokią diagnozę kaip ir nėra naudinga.
Daug dažniau jie svarsto taip – kad pralauks reikiamą periodą, pasveiks ir tada pasidarys antikūnų tyrimą, kuris parodys, sirgo jis ar ne šia infekcija“, – pastebėjo „MediCa klinikos“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė.
Tą, gydytojos teigimu, kraujo tyrimą jie darosi net labai noriai ir dėl to problemų nėra. Tačiau juos gąsdina įsijungiantis kontrolės mechanizmas patvirtinus pačią Covid-19 diagnozę.
„Jie tuomet turi izoliuotis, įsijungia ir kitų įstaigų kontroliavimas, pavyzdžiui, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Tai šios kontrolės lengva forma sergantys pacientai, ypač jauni, jie to labai nenori. Todėl dažniausiai renkasi lengviausią kelią – nesitirti, palaukti. Tačiau taip užkirsdami kelią mums kiek įmanoma suvaldyti tą infekciją, nes jie tikrai 100 proc. nesėdi izoliacijoje. O toks kontaktas su išoriniu pasauliu jau kelia riziką kitam žmogui“, – sakė I. Juškienė.
Antikūnų randa ir, atrodo, nesirgusiems
T. Kundrotės manymu, įtakos tam, kad žmonės noriau daro antikūnų, o ne PGR tyrimą, turi ir tai, jog jis įprastesnis.
„Antikūnai tiriami paimant kraują, tai tyrimas mažiau skausmingas. Juo labiau ir įprastai atliekamas, pažįstamoje aplinkoje, niekur nereikia papildomai registruotis. O atliekant PGR testą yra baimė, kad reikės izoliuotis, visiems pranešti, daug įvairių biurokratinių niuansų“, – sakė ji.
Gydytoja kartu pastebėjo, dėl atliekamo antikūnų tyrimo esama įvairių istorijų.
„Būna, kad PGR yra neigiamas, o atėjus pasidaryti antikūnus, nes lydėjo tipiniai ligos simptomai, būna teigiamas. Aišku, tokiais atvejais, kai simptomai tipiniai, o PGR testas neigiamas, stengiesi iškart nekviesti paciento į gydymo įstaigą, išlaukti bent tas 10 dienų. Tik tada darai rentgeno tyrimą, klausai plaučius ir pan.“ – pasakojo T. Kundrotė.
Kitą kartą pacientai, kuriems nors ir nebuvo diagnozuota liga, vis tiek nori išsiaiškinti, galbūt ir sirgę anksčiau.
„Visko randam, išties, kitą kartą nesupranti, kodėl žmogus atliko antikūnų testą, nors nei sirgo, nei ką, bet testas atsakymas būna teigiamas.
Kitą kartą šeimoje būna atvejų, kai vienas sunkiai serga, o kitas – lengviau, pavyzdžiui, neretai vyras normaliai praserga, o žmona – tik šiek tiek. Ir tada jai pasitikrinus irgi aptinkama antikūnų ir gan dideli kiekiai“, – kalbėjo gydytoja.
Imunitetą gali turėti pusė milijono
Kaip ką tik teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, galima prognozuoti, kad COVID-19 šalyje besimptome ar lengva forma yra persirgę apie pusę milijono žmonių.
„Galima būtų suprognozuoti, kad gali būti apie pusę milijono persirgusių, dabar (oficialiai) turime apie 168 tūkstančius“, – pirmadienį susitikime su opozicine socialdemokratų frakcija sakė ministras.
Pasak jo, šiuo metu prieš skiepijant nuo COVID-19 atliekamas tyrimas, ar žmogus neturi antikūnų, ir apie penktadalis žmonių jau turi imunitetą COVID-19.
„Antikūnus jau dabar žiūrime, nėra vakcinuojama nepatikrinus. Tai, ką mes paskutinį mėnesį matome, maždaug apie 20 proc. žmonų, kurie būna sąraše užsirašę vakcinuotis, paaiškėja, kad turi antikūnus ir nevakcinuojami“, – sakė A. Dulkys.
Antikūnų testas atliekamas prieš skiepijant žmogų nuo koronaviruso, testas parodo, ar imunitetas jau yra susiformavęs persirgus infekcija. Šiuo metu bendras paskiepytų pirmąja doze žmonių skaičius siekia per 46 tūkstančius.
