Griškabūdžio (Šakių r.) ūkininkė Ramunė Venskaitienė savo laukuose česnakus augina jau seniai ir net neplanuoja jų atsisakyti. „Vienos ar kitos daržovės pas mane darže keičiasi, o česnakai ištikimai auga kasmet“, – patikino ji. Ūkininkei patiko jų auginimas ir tai, kad česnakų lauke beveik visus darbus pasidaro pati. „Man česnakus nukasti bei pasodinti padeda šeimyna, o kai jie auga – susitvarkau viena“, – sakė daržininkė.
Ramunės ūkyje česnakai auga 10 arų žemės sklype. Ūkininkė sakė, kad šie metai buvo palankūs česnakams – ir derlingumas geras, ir česnakų galvutės labai didelės. Derliui paįvairinti dar užaugino nedidelį kiekį dramblinių česnakų, kurie populiarumu irgi nenusileidžia žieminiams česnakams. „Dramblinių auginu nedaug, labiau dėl malonumo, kad ir jų turėčiau, be to, jie vasariniai, tačiau puikiai išsilaiko žiemą. Tiesa, dramblinių česnakų skonis daug švelnesnis nei žieminių“, – apie česnakų savybes pasakojo R.Venskaitienė.
Apskritai šiemet žieminių česnakų kainos įvairavo. Vidutiniškai augintojai už 45–50 mm skersmens česnakus prašė 4,5 Eur/kg, o už 50–70 mm skersmens, skirtus sėklai, – po 5,50 Eur/kg. Imant didesnį kiekį, kainos kito. R.Venskaitienė šiemet už 1 kg česnakų prašė 6 eurų. „Įvertinau savo rankų darbą. Dėl to ir prašiau tokios kainos, kad man atsipirktų, nes žinau, kiek prie jų dirbau“, – pasakojo Ramunė, pridurdama, kad kiti augintojai prašė mažiau – kai kurie po 3 ar 4 eurus už 1 kg, bet ji pati kainos nemažino.
Nusivilti nespėjo, nes išpirko visus česnakus, kuriuos buvo pasiruošusi parduoti – talpos jau tuščios. 10 arų žemės sklype užaugino apie 300 kg česnakų, pardavimui iš jų buvo skirta pusė. „Žinoma, iš tokio ploto neuždirbsi labai daug ir iš to nepragyvensi, bet užauginus ir pardavus prisidurti galima“, – teigė česnakų augintoja. Ji pasiskaičiavo, kad nesamdant darbuotojų auginti česnakus 10 arų plote apsimoka.
Laistė pavasarį
Ūkininkė svarstė, kad gal šie metai tikrai yra česnakų metai, bet tai lėmė ir daugiau aplinkybių. Ūkininkė pavasarį, kai buvo sausra, juos laistė net keturis kartus. Tam turėjo galimybių, nes česnakus augina arti namų, kad būtų lengvesnė jų priežiūra. Negana to, labai daug kartų ravėjo. Žemės judinimas česnakams irgi turėjo didelės įtakos.
Česnakų lauko nepurškė jokiomis chemizuotomis priemonėmis, nes chemizuoto ūkio atsisakė. Ūkininkė pastebėjo, kad anksčiau nupurškus česnakų lauką žoles naikinančiomis cheminėmis priemonėmis augalai labai „stresavo“, o o tuomet juos daržininkui vėl tenka atstatyti į augimo vėžes.
Tą padaryti pakankamai sudėtinga. Tiesa, nenaudojant augalų apsaugos priemonių gali užpulti ligos, bet čia ūkininkei gelbsti jos patirtis. Pastebi, kad ligotų česnakų užauga labai mažai. Pardavimui ji atrenka sveikus ir pačius gražiausius.
Be česnakų, 30 ha R.Venskaitienės šeimos ūkyje dar auginamos grūdinės kultūros, o penkerius metus ūkininkė 1 ha žemės augino svogūnus, bet šiemet jų atsisakė. „Prie česnakų viena pasidarau darbus, nes jų tiktai 10 arų, o svogūnų augdavo 1 hektaras, tai jau 100 arų. Labai daug rankų darbo, o aš neturiu samdomų darbininkų“, – pagrindinę priežastį nurodė ji, nes ir svogūnus auginti apsimokėjo.
„Nesakyčiau, kad česnakai ar svogūnai – didelis verslas, gal labiau malonumas, nes man patinka kapstytis žemėje. Dėl to ir ėmiausi tokio darbo“, – „Valstiečių laikraščiui“ atviravo daržininkė iš Griškabūdžio.
Laiku pasodino
Liepalotų kaimo (Šakių r.) daržininkas Tomas Skaizgirys savame ūkyje augina įvairiausių daržovių, bulvių, o asortimentui paįvairinti – ir žieminių česnakų lysvę. Šiemet šiai prieskoninei daržovei jis nebuvo skyręs daug žemės – tik iki 3 arų gabaliuką, tačiau česnakai augo gerai ir davė apčiuopiamą derlių. Jis pripažino, kad šie metai buvo itin palankūs česnakams.
„Turėjome česnakų, bet palyginus su kitomis daržovėmis, labai nedaug, todėl ūkiui česnakai – ne pagrindinis augalas“, – kuklus buvo Zanavykijos krašto ūkininkas.
Ūkininkas sakė, kad česnakų auginimas jiems ne naujiena, nes juos augino ir užpernai, bet dar vis mokosi juos perprasti. „Liaudiškai sakant, dar neperkandome visų žieminių česnakų auginimo subtilybių“, – prisipažino jis, bet pasidžiaugė, kad kasmet sekasi vis geriau.
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog auginti česnakus nesudėtinga. Pasirodo, ne visais metais įmanoma juos užauginti. Pasak T.Skaizgirio, tai pakankamai įnoringa daržovė. Pirmiausia dar iš rudens reikia labai tiksliai nutaikyti jų sodinimo laiką. Daržininkas įsitikino, kad žieminius česnakus būtina pasodinti ne anksčiau kaip likus dviem savaitėms iki užšalimo. „Tuo ir sudėtinga, kad mums reikia numatyti, kada užšals. Čia bene didžiausias galvosūkis“, – sakė jis.
Pernai Tomui pavyko česnakų skilteles į žemę susodinti tinkamu metu. Be to, ir pernykštė žiema buvo „nepikta“ – pradžioje užšalo, o po to atšilo ir daugiau stiprių šalčių nebuvo, tad česnakams T.Skaizgirio ūkyje augti patiko.
Daug rankų darbo
Ūkininkas prisimena ir ankstesnius nederlingus metus, kai česnakais buvo apsodinęs vieną hektarą žemės, bet teko juos beveik užarti. Užpernai ketino užauginti iki 6 ha česnakų, bet nepavyko – žiemą viskas iššalo. Šiandien analizuodamas tuomet padarytas klaidas T.Skaizgirys mano, kad užpernai buvo per anksti česnakų skilteles pasodinęs. Jie greitai sudygo, išaugo ir ilgiau nepagyvenę dar žiemą tiesiog iššalo. Tad iki šių metų užauginti apčiuopiamesnio česnakų derliaus vis nepavykdavo.
„Česnakai – jautrios daržovės. Didelius plotus išauginti labai sudėtinga“, – teigė šalto ir šilto patyręs ūkininkas.
Nors ūkyje yra česnakų sodinimo mašina, ši daržovė iš šeimininkų vis tiek reikalauja daug rankų darbo. Reikia nepavėluoti laiku susitvarkyti ir su piktžolėmis bei kartais česnakus puolančiomis ligomis. T.Skaizgirys neabejoja, kad labai svarbu išaugintus česnakus laiku nuimti, kad šie nepradėtų skilti, nes suskilusios česnakų galvutės praranda prekinę išvaizdą.
Kol kas T.Skaizgirys dar svarsto, ar plės česnakų auginimo plotus, ar jie liks panašaus dydžio.
