Giedrė pasakojo, kad į Londoną pirmą kartą atvyko vos keliems vasaros mėnesiams – po pirmo kurso universitete ji išvyko pas draugę į Didžiąją Britaniją. Ten ji susirado ir pirmąjį darbą. „Lietuvoje niekad nedirbau, tėvai mane ganėtinai lepino“, – juokavo pašnekovė.
Moteris sakė, kad viena keliauti nebijojo: „Keliauti tikrai nebijojau, kadangi angliškai rašiau ir kalbėjau laisvai. Anglų kalbą sustiprintai mokiausi nuo aštuonerių metų. Nieko negalvojau per daug tuo momentu, tiesiog padirbėti, pabūti važiavau.“
Po kelių mėnesių praleistų Londone Giedrė grįžo į Lietuvą tęsti mokslų. Nors studijuoti Giedrei patiko, ji suprato, kad laikas kelti sparnus.
„Mano mama, kaip ir visos mamos, rūpestinga, todėl šiek tiek griežtoka. Žinojau, kad niekur nedingsiu – grįžti reikės, o grįžusi pradėjau prašyti, kad mane išleistų atgal. Man vis sakė ne, bet po kokių dvejų savaičių zirzimo, vieną dieną ji man paskambino, ir sako, žinai, vaikeli, jei nori, važiuok“, – prisiminė pašnekovė.
Pirmasis darbas
Dar vasarą, vos atvykusi, Giedrė pradėjo dirbti privačiame narių klube (angl. Members club). „Ten turėjau itin įdomius, tris savaites trukusius mokymus apie aptarnavimo estetiką, elgesio taisykles, gėrimus ir maisto produktus, apie kuriuos niekada nebuvau net girdėjusi“, – pasakojo Giedrė. Dirbdama čia ji suprato ir kitą dalyką, kurio, pasak jos, Lietuvoje dažnai trūksta.
„Svetingumas, svečių priėmimas... Lietuvoje to labai trūksta. Lietuviškose kavinėse ar restoranuose nelabai atsižvelgiama į tai, kad restorano lankytoją būtina šiltai pasitikti, užmegzti trumpą, taktišką pokalbį ir palydėti prie staliuko, atitraukti kėdę. Šis pirmasis kontaktas svečią nuteikia pozityviai, jis pasijunta, kad yra laukiamas“, – pastebėjo Giedrė.
Po metų Giedrė pakeitė darbą – pradėjo dirbti 5 žvaigždučių viešbutyje „Sanderson“, kuriame užėmė restorano administratorės pareigas. „Garsaus dizainerio Phillipe Starck sukurtas viešbutis savo unikalumu viliojo įvairias pasaulio garsenybes, kurių teko sutikti labai daug“, – prisiminė Giedrė. Negana to, dėl lankstaus darbo grafiko Giedrė pabaigė Lietuvoje pradėtus mokslus.
Nors pašnekovė atskleidė, kad jai šis darbas labai patiko, ji negalėjo nesusivilioti pasiūlymu dirbti viename iš Gordono Ramzio restoranų.
Darbą pradėjo „Bread Street Kitchen“
2011-ųjų metų pabaigoje Gordonas Ramzis atidarė pirmąjį „Bread Street Kitchen“ restoraną Londone. „Mano tuometinis vadovas gavo pasiūlymą atidaryti šį restoraną, o po pusės metų pakvietė mane prisijungti į priėmimo vadovės (angl. reception manager) pareigas“, – patirtimi dalijosi Giedrė.
Giedrei tuo metu buvo vos 23 metai – ji pasakojo, kad jos vadovui nebuvo lengva įtikinti direktorių, jog ji pajėgs susitvarkyti su naujomis pareigomis. „Bread Street Kitchen“ tuo metu buvo pats didžiausias restoranas mūsų restoranų grupėje – 200 vietų, dviejų aukštų, su dviem erdviais barais, jame dirbo virš 120 darbuotojų.
Vidutiniškai priimdavome 500 svečių per dieną, o šventiniu laikotarpiu skaičiai siekė ir 1000 svečių per dieną. Tai buvo treji intensyvaus darbo metai, kurie man davė labai daug“, – apie karjeros pradžią pasakojo Giedrė.
Dirbo ir 9 nėštumo mėnesį
Didžiojoje Britanijoje gyvenanti mažeikietė ten sukūrė ir šeimą – Giedrės dukrai Matildai jau 7-eri. Pašnekovė atskleidė, kad pradėjusi dirbti Gordono Ramzio restorane darbo valandų neskaičiavo, o dirbti nesutrukdė ir nėštumas.
„Iki pat 9 mėnesių dirbau. Buvau smulkutė, pilvukas buvo nedidelis, tai ir nepergyvenau. Gimdžiau sausio mėnesį, tai dar visą kalėdinį laikotarpį atidirbau. Bet energijos man niekad netrūko, visada buvau labai energinga, neturėjau jokių bėdų“, – atskleidė Giedrė.
Neužsibuvo moteris ir motinystės atostogose – į darbą grįžo vos po 6 mėnesių. Nors Giedrė pripažįsta, kad asmeniniam gyvenimui laiko kartais trūksta, ji džiaugiasi turėdama palaikančią šeimą ir kolektyvą. „Man buvo sudarytos geros sąlygos, mane kolegos visą laiką labai palaikė“, – pasakojo moteris.
Po dukrelės gimimo Giedrės gyvenime įvyko ir daugiau pokyčių – ji sulaukė pasiūlymo dirbti kitame Gordono Ramzio restorane. „Po kelių mėnesių gavau pasiūlymą dirbti verslo klientų vadybininke (angl. Account manager) Gordono Ramzio „Savoy Grill“. Tai yra prestižinis restoranas viešbutyje „The Savoy“, kuris buvo pirmasis Londone deluxe klasės viešbutis. Jis įsikūręs netoli Trafalgaro aikštės, tarp žymiausių Londono teatrų“, – atskleidė Giedrė.
Kelionė pareigomis nesibaigė
Vis dėlto ir čia Giedrės kelionė pareigomis nesibaigė. Po keletos mėnesių Giedrė buvo paaukštinta ir persikėlė dirbti į pagrindinį biurą, kuriame kuravo visus Londone esančius Gordono Ramzio restoranus – jų buvo net 15.
Ji pripažįsta, kad darbe tekdavo susidurti ir su sunkumais. „Šiose pareigose dirbau 4 metus, apyvartą skaičiavome ne tūkstančiais, o milijonais. Tikrai nebuvo lengva, darbas reikalavo atidumo, aštraus proto ir sugebėjimo greitai valdyti situacijas. Net ilgos darbo valandos, konkurencija tarp kolegų manęs neatbaidė“, – prisimena Giedrė.
Šis darbas Giedrei tiko ir dėl darbo valandų – įprastai dirbti jai tekdavo nuo 9 iki 18 valandos, todėl ji galėdavo daugiau laiko praleisti su šeima. Tačiau dažnai būdavo, kai dirbti tekdavo ir po darbo valandų. Pašnekovė juokavo, kad darbas Londone vyksta kitaip.
„Londone darbas nelabai vyksta nuo 9 iki 18. Krūvis buvo didelis, užklausų buvo daug. Jei man skambina, kad ir 11 valandą nakties, visi žino, kad atsiliepsiu“, – atskleidė Giedrė.
Grįžo ten, kur pradėjo
Praleidusi kompanijoje 7, kaip pati Giedrė sakė, gana įtemptus darbo metus, būdama 30 ji vėl sulaukė pasiūlymo grįžti į vietą, kurioje jos karjera Gordono Ramzio restoranuose ir prasidėjo – „Bread Street Kitchen“. Dabar Giedrė užima generalinės restorano vadovės pareigas.
„Užimant aukštesnes pareigas viena iš didžiausių problemų visada buvo mano amžius, neva esu per jauna. Aš esu labai dėkinga Gordonui ir kompanijos vadovui už pasitikėjimą, palaikymą ir paramą.
Šiuo metu esu atsakinga už viską, kas susiję su „Bread Street Kitchen“ – personalą, svečius, pelną, aukštos higieninės kultūros užtikrinimą. Šias pareigas užimu jau antrus metus, pandemija atsiuntė savotiškus išbandymus, bet tikiu, kad kartu su mano šaunia komanda viską įveiksime“, – pasakojo Giedrė.
Gordonas Ramzis – kitoks nei ekrane
Giedrė taip pat papasakojo ir apie patį Gordoną Ramzį. Televizijos laidose ir internete dažnai vaizduojamas rūstus ir griežtas vyras, realybėje, pasak Giedrės, labai malonus ir šiltas žmogus.
Moteris atkleidė, kad, kaip ir visur kitur, labai svarbu, kiek ilgai žmogų pažįsti. „Su Gordonu susipažinau vos pradėjusi dirbti. Aš, galima sakyti, užaugau ten. Visi Gordoną įsivaizduoja rūstų ir piktą, bet taip nėra. Su manimi jis bendrauja labai draugiškai, aišku, per pandemiją mažiau bendraujame, bet prieš tai susitikę visada rasdavome laiko pasišnekėti“, – atskleidė Giedrė.
Moteris taip pat pridūrė, kad kol kas planų grįžti į Lietuvą neturi, tačiau aplankyti artimųjų grįžta dažnai. O tėvynėje ji labiausiai pasiilgo kamuolinių debesų, lietuvių kalbos ir „žinoma, cepelinų.“
