Hudson-Cole Tudor gimė pereitų metų vasario antrą dieną, praėjus tik devynioms dienoms po visuotinio karantino paskelbimo Jungtinėje Karalystėje. Šalį dar tebekaustant krizei, pora iš Leigh miestelio buvo nustebinta žinia apie antrąjį Kimberli nėštumą.
Danielis prisipažįsta: „Buvo labai baisu, nemeluosiu – mums abiems buvo baisu, juk po Hudsono gimimo tepraėjo trys mėnesiai. Tačiau mes abu norėjome turėti du vaikus, tad galiausiai apsidžiaugėme“. Mažasis Jaxson Tomas gimė šių metų kovo 12 dieną.
„Buvo nepaprastai puiku, nes abu, tik neseniai tapę tėvais, galėjome kasdien stebėti, kaip auga Hudsonas. Turėtumėt pamatyti, kaip jis į kaktą pabučiuoja savo mažąjį broliuką!“
Jau metai kaip Jungtinė Karalystė yra karantine, o pora šią datą pažymi net dviejų vaikų gimimu, rašo mirror.co.uk
Danielis prisimena, kad jie su žmona nelabai žinojo ko tikėtis, kai su naujagimiu Hudsonu grįžo iš ligoninės. Buvo baisu, nes prasidėjus karantinui niekas nežinojo ko laukti ar kiek baisus COVID-19.
Hudsoną Kimberli gimdė Wigan ligoninėje, o dėl griežtų apribojimų Danieliui buvo leidžiama tik valandą pabūti su sūneliu. Nors ir sunku buvo visą laiką nebūti šalia žmonos ir sūnaus, Danielis labai dėkingas nuostabiąjam ligoninės personalui.
Kaip ir visoms poroms, naujagimių susilaukusioms karantino metu, Danieliui ir Kimberli teko pasikliauti tik savimi, atskirtiems nuo artimųjų žmonių neapibrėžtam laikui.
„Gimus pirmajam vaikui, labai daug padeda šeima. Tėvais tapome pirmą kartą ir mums teko išsiversti patiems“, – prisimena Danielis.
Pora savo naujagimį pirmą kartą artimiesiems bei draugams pristatė vaizdo skambučiais, dabar tą patį teko kartoti gimus antrajam kūdikiui – tikslus „deja vu“ jausmas. Tik po keturių mėnesių Hudsonas pirmą kartą pamatė savo močiutę, Danielio mamą. Ir tik Hudsonui nusišypsojo laimė susipažinti su savo teta Charlene Colcough, kuri toje pačioje ligoninėje gydėsi krūties vėžį ir savo sūnėną pamatė per langą. Kol dar apribojimai nebuvo tokie griežti, jai teko net palaikyti savo sūnėną ant rankų.
Danielis karantino metu neteko darbo ir prisipažįsta, kad metai tikrai nebuvo lengvi pagausėjusiai šeimai. Dabar jis mokosi ir ketina tapti sunkvežimio vairuotoju, o Kimberli, kuri yra senjorų globėja, ketina grįžti į darbą metų pabaigoje.
Nepaisant sunkmečio, Danielis tvirtina, kad džiaugiasi galėdamas šį laiką skirti savo vaikams, prieš pandemiją tas būtų buvę neįmanoma. Pagal galiojančias tėvystės nuostatas jis būtų turėjęs grįžti į darbą, o sūnelius prižiūrėtų viena Kimberli.
„Aš dirbu jau nuo 13 metų. Buvo sunku prarasti darbą ir gyventi iš Universal Credit pašalpos, tačiau tuo pat metu jaučiausi nepaprastai laimingas, kad galiu pirmaisiais savo sūnų gyvenimo mėnesiais būti šalia jų ir Kimberli. Tėvams tai pats ypatingiausias laikas“, – teigė Danielis.
