NVSC vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė teigia, kad Lietuvoje dažniausiai užsikrečiama trimis pagrindinėmis kirminų ar pirmuonių sukeliamomis ligomis: enterobioze, askaridoze, toksokaroze.
„Šiomis ligomis dažniausiai serga ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, ypač kaimo vietovėse.
2021 m. buvo nustatyta 349 enterobiozės atvejai, tai sudarė 62,7 % visų parazitinių ligų, 121 askaridozės atvejis (21,7 % visų parazitozių), 18 toksokarozės atvejų (3,2% visų parazitinių ligų)“, – sako ji.
Šiomis ligomis dažnai žmogus apsikrečia keliais būdais – per maistą arba aplinką. NVSC specialistė A. Bartulienė pastebi, kad užsikrėtęs žmogus parazitus dažniausiai nešioja net ir nejausdamas jokių klinikinių simptomų, todėl neretai į gydytojus kreipiasi jau užsitęsus ligai:
„Todėl yra labai svarbu pastebėjus ligos simptomus nedelsti kreiptis į gydytoją.“
Sužinokite, kokie simptomai išduoda skirtingas parazitų ir kirmėlių sukeltas ligas: enterobiozę, askaridozę ir toksokarozę bei kaip reikėtų elgtis, norint šių ligų išvengti.
Enterobiozė
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė tikina, kad enterobiozė arba kitaip žinomos spalinės, yra viena labiausiai paplitusių helmintozių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
„Žmogus užsikrečia enterobioze, kai per užterštas rankas ar maistą į burną patenka spalinių kiaušinėliai. Be to, jų kiaušinius gali išnešioti ir musės. Spalinių kiaušinėliai su dulkėmis gali pakilti į orą ir nusėsti ant įvairių aplinkos daiktų paviršių, pavyzdžiui, kilimų, užuolaidų, žaislų ir kt.
Sergantis asmuo kasydamasis odą kiaušinėliais užteršia savo panages, o rankomis liesdamas burną vėl užsikrečia kirmėlėmis, todėl liga gali tęstis mėnesius ar net metus“, – pasakoja pašnekovė.
Pasiteiravus, kokiais simptomais dažniausiai pasireiškia enterobiozė, A. Bartulienė teigia, kad pirmas dvi savaites po užsikrėtimo, liga pasireiškia keliais požymiais: pilvo skausmais, esančiais dažniausiai bambos srityje, padažnėjusiu tuštinimusi, pykinimu ar net vėmimu.
„Tik praėjus maždaug 30 dienų po užsikrėtimo, kirmėlės iššliaužia pro išangę ir padeda kiaušinėlių, sukeldamos stiprų išangės niežulį. Labiausiai niežulys kankina naktį, todėl ligonis blogiau miega, būna irzlus, nervingas, sumažėja darbingumas. Dėl bendros intoksikacijos gali svaigti ir skaudėti galvą, sumažėja apetitas.
Kai parazituoja didelis spalinių kiekis, niežulys gali būti jaučiamas visą parą. Niežulys trunka 1–3 dienas ir po to išnyksta, tačiau po 2–3 savaičių dažnai pasikartoja. Toks periodiškumas susijęs su pakartotinu užsikrėtimu, o kai spalinėmis užsikrečiama pakartotinai, ligos simptomai trunka ilgiau, niežulys tampa pastovesnis ir įkyresnis“, – vardina ligos simptomus specialistė.
Be to, moteris įspėja, kad svarbu žinoti ir tai, jog susikaupusios aklosios žarnos ataugoje spalinės gali sukelti apendicitą. Jos gali nušliaužti į šlapimtakius, lytinius organus ir sukelti šių organų uždegimus:
„Gyvendamos žarnyne jos išskiria savo apykaitos produktų, vystosi alerginės reakcijos, kurios pasireiškia įvairiais odos bėrimais. Spalinės gali būti ir šlapimo nelaikymo priežastis. Kasant niežtinčią odą, ji dažnai pažeidžiama, todėl gali prasidėti bakteriniai odos ir išorinių lytinių organų uždegimai. Ilgai sergantiems šia helmintoze vaikams vystosi anemija – mažakraujystė, sutrinka jų augimas, fizinis ir protinis vystymasis.“
Anot moters, ligos gydymas trumpas, nesudėtingas ir veiksmingas, tačiau ligoniai gyvendami užterštoje spalinių kiaušinėliais aplinkoje, dažnai užsikrečia pakartotinai, todėl labai svarbu gydymo metu ir 2–3 savaites po gydymo laikytis ligos profilaktikos priemonių.
Askaridozė
Dar viena parazitinė liga, kurią sukelia apvaliosios kirmėlės – askaridės yra askaridozė. Teigiama, kad šia liga žmonės gali užsikrėsti visais metų laikais, tačiau daugiausiai ligos atvejų fiksuojama yra vasaros ar rudens metu, kai dirvožemyje susikaupia daugiausiai subrendusių kiaušinėlių, žmonės dirba įvairius žemės ūkio darbus, o vaikai didžiąją dienos dalį praleidžia lauke.
„Klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia ligoniams, kurių organizme parazituoja didelis askaridžių kiekis. Ligos pradžioje, vykstant lervų migracijai, vystosi alerginės žmogaus organizmo reakcijos: uždegiminiai plaučių pakitimai, astmos priepuoliai, atsiranda lūpų pabrinkimai, gali pakilti temperatūra.
Vėliau, kai organizme parazituoja jau suaugusios kirmėlės, ligonis skundžiasi pablogėjusiu apetitu, galvos svaigimu, pykinimu, pilvo skausmu. Vaikams liga gali pasireikšti seilėtekiu, griežimu dantimis naktį, naktinėmis haliucinacijomis, pilvo pūtimu bei skausmais. Užsikrėtę askaridėmis vaikai mažiau valgo, sutrinka maisto medžiagų įsisavinimas“, – pasakoja NVSC vyriausioji specialistė A. Bartulienė.
Parazitui esant organizme, atsiranda vitaminų ir maisto medžiagų stygius, kuris sukelia avitaminozes ir bendrą organizmo išsekimą. Neretai dėl ligos taip pat sumažėja vaikų mokymosi produktyvumas, gebėjimas sukoncentruoti dėmesį, kartu blogėja bendra psichosocialinė būsena.
Liga yra pavojinga vaikams tuo, kad sergant sulėtėja jų augimas ir vystymasis. Askaridės slopina organizmo imunitetą, todėl vaikai tampa neatsparūs ir kitiems infekciniams susirgimams, o taip pat sulėtėja ir imuniteto susidarymas skiepijimų metu.
„Sergant askaridoze galimos komplikacijos, kurios dažniausiai išsivysto 1–5 metų amžiaus vaikams. Esant dideliam askaridžių kiekiui gali vystytis žarnų nepraeinamumas, gelta, ūminis kasos uždegimas, apendicitas. Ligoniui vemiant, askaridės gali patekti į kvėpavimo takus, todėl ligonis gali uždusti“, – įspėja apie galimas askaridozės komplikacijas pašnekovė.
Toksokarozė
Dar viena dažnai aptinkama kirmėlių sukelta liga yra vadinama toksokaroze. Šią ligą sukelia gyvūnų askaridžių infekcija, kurią natūraliu būdu galima perduoti žmonėms. A. Bartulienė priduria, kad šios kirmėlės gyvena šunų ir kačių žarnynuose, kur deda kiaušinėlius, kurie vėliau su išmatomis pasišalina į aplinką:
„Dažniausiai toksokaroze užsikrečia ir serga vaikai nuo 4 iki 14 metų. Maži vaikai neretai dar neturi tinkamų higienos įpročių, todėl rizika jiems susirgti šia liga svariai išauga.
Tėvai, savo ruožtu, turėtų skirti daugiau dėmesio aplinkai, kurioje žaidžia mažieji – prižiūrėti smėlio dėžes, neleisti žaisti ten, kur smėlis nekeičiamas, neleisti liesti augintinių, pasirūpinti vaikų rankų higiena.“
Ši liga pasižymi tuo, kad ja užsikrėsti galima tik per aplinką, žmogus nuo žmogaus toksokaroze neužsikrečia.
Apie toksokarozės ligą išduoda pasirodę nemalonūs simptomai. NVSC vyriausioji specialistė aiškina, kad patekęs į žmogaus virškinamąjį traktą, žarnyne kirmino kiaušinio apvalkalėlis ištirpsta, lerva išsilaisvina ir įsiskverbia į žarnos gleivinę, o toliau patenka į kraują, kuris nuneša lervas į kepenis, širdį, plaučius, inkstus, kasą, akis ir kitus organus.
„Lervų migracija gali tęstis mėnesiais, jos išlieka gyvybingos daugelį metų. Liga pasireiškia įvairiais klinikiniais simptomais dėl kirmėlių lervų migracijos žmonių organuose. Tai gali būti pasikartojantis karščiavimas, nemalonūs pojūčiai pilve, kartais vėmimas ir pykinimas, padidėjusios kepenys, sausas kosulys, odos pažeidimai, regos sutrikimai, bendras silpnumas, apetito stoka“, – pažymi ji.
Kaip išvengti kirmėlinių ligų?
Šiemet, per 2022 m. 8 mėnesius NSVC fiksavo 254 enterobiozės, 79 askaridozės ir 12 toksokarozės atvejus. Visgi, minėtų ligų protrūkių nebuvo užregistruota.
NVSC specialistė teigia, kad Lietuvoje 2021 m. buvo užregistruoti 557 parazitinių ligų atvejai. Lyginant su 2020 m., šių atvejų skaičius sumažėjo 17,3 % (2020 m. buvo užregistruota 673 ligos atvejai).
„Nors šių ligų atvejų skaičiai bei sergamumo rodikliai mažėja, tačiau šios ligos išlieka svarbi visuomenės sveikatos problema“, – pažymi NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė.
Tam, kad netektų susidurti su nemaloniomis kirmėlių sukeltomis ligomis, būtina laikytis tinkamos rankų higienos, nes tai yra svarbiausia ir pagrindinė profilaktikos priemonė.
„Norint neužsikrėsti šiomis ligomis, reikia plauti rankas pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar maisto ruošimą, grįžus iš lauko, po žemės darbų ar žaidimų smėlio dėžėse. Nevalgyti neplautų vaisių, uogų, daržovių. Saugoti geriamąjį vandenį, maisto produktus bei aplinką nuo užteršimo fekalijomis.
Stengtis neužteršti neplautomis rankomis namų apyvokos daiktų, naikinti muses, kurios gali pernešti kirmėlių kiaušinėlius ant maisto. Negerti ir nenaudoti maisto gamybai, daržovėms, vaisiams, uogoms plauti atvirų telkinių vandens. Trumpai karpyti nagus ir jų nekramtyti“, – pataria specialistė.
Sergančiam enterobioze vaikui naktį patartina užmauti apglundančias kelnaites, kad kasantis į panages nepatektų kirmėlių kiaušinėlių. Taip pat, anot NVSC vyriausiosios specialistės, kiekvieną rytą reikėtų šiltu vandeniu ir muilu gerai nusiplauti sėdmenis, šlaunis, rankas:
„Lyginti patalynę ir naktinius apatinius rūbus, vandeniu su muilu išskalbti žaislus, išsiurbti kilimus. Patalpas valyti drėgnu būdu, po to karštu vandeniu nuplikyti naudotus plovimo įrankius. Karštu vandeniu išplauti tualeto unitazą, vonią, naktinius puodus. Kambarius reikėtų dažnai vėdinti, atidarius langus arba atitraukus užuolaidas, ypač saulėtą dieną, nes spalinių kiaušinėliai jautrūs tiesioginiams saulės spinduliams.
Be to, verta paminėti tai, kad norint išvengti toksokarozės yra itin svarbus gyvūnų šeimininkų elgesys. Šunys ir katės turėtų būti reguliariai gydomi nuo kirminų, augintiniai turėtų būti vedžiojami tam skirtose vietose, ekskrementai visuomet surenkami į maišelius ir išmetami į konteinerius.“
