Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas pažymėjo, kad nors pirmieji duomenys rodo, jog skiepų apsauga prieš omikron ženkliai pakritusi, tai jokiu būdu nėra argumentas nuspręsti nesiskiepyti pirmomis vakcinos dozėmis.
„Aišku, svarbu paminėti ir tai, kad tai yra pirminiai, ankstyvi duomenys dėl vakcinų efektyvumo. Vienas iš tokių svarbesnių paskelbtų straipsnių apie tai dar net nebuvo recenzuotas. Taigi reikia tai vertinti labai atsargiai“, – įspėjo jis.
Kartu mokslininkas atkreipė dėmesį į dar vieną svarbų dalyką.
„Jei kalbame apie „Pfizer“ vakciną, ta apsauga po pirmos dozės jau ir prie delta atmainos buvo labai nedidelė – apie 30 proc. Tai omikronui irgi yra panašus procentas su didele paklaidos tikimybe.
Kalbant apie antrą dozę, tie, kurie ja pasiskiepijo ne per seniausiai, tai jie turi gana panašią apsaugą, kokią turi ir prieš delta“, – dėstė Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos (NEPT) prie Vyriausybės narys.
Su laiku apsauga krenta
Tuo metu, jei po antros dozės praėjo nuo 2 iki 9 savaičių, apsauga siekia apie 88 proc. Ir tai, kaip pažymėjo M. Stankūnas, yra praktiškai tas pats, kas ir prieš delta atmainą.
„Jei kalbame apie tuos, kurie pasiskiepijo dar anksčiau, praėjus 10–14 savaičių apsauga yra apie 50 proc. Jei kalbame apie delta, tai būtų 77 proc. Bet didelis kritimas atsiranda praėjus 15 savaičių po antro skiepo – tada apsauga realiai siekia 30 proc. Prieš delta atmainą tuo metu ji yra dvigubai stipresnė“, – aiškino LSMU profesorius.
„Nežinome, kaip vakcina apsaugos nuo sunkios ligos eigos ar mirties.“
Tiesa, jis pridūrė, kad gerokai prastesnis variantas yra kalbant apie „AstraZeneca“ vakcinos poveikį. Tuo metu „Comirnaty“, kuria lietuviai taip gausiai vakcinavosi, mokslininko teigiu, atrodo gana pusėtinai.
„Dar reikia turėti omenyje, kad čia kalbama apie simptominę ligą. Tačiau nežinome, kaip vakcina apsaugos nuo sunkios ligos eigos ar mirties. Bet kol kas tokių duomenų nėra, nes viskas labai šviežia“, – kalbėjo M. Stankūnas.
Nesiskiepijus persirgimo nepavyks išvengti
VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė akcentavo, kad naujosios omikron atmainos plitimas yra labai spartus, todėl visi, kas dar neturi imuninio atsparumo, neišvengiamai turės persirgti.
„Pasirinkimas čia yra paprastas – arba vakcina, arba persirgimas. Po vakcinacijos, kaip bebūtų, kad ir vakcinų efektyvumas prieš omikron atmainą sumažėjęs, jis vis tiek yra. Tam tikro laipsnio apsauga liks“, – teigė NEPT narė.
Mokslininkė į vakcinas siūlė žiūrėti kaip į gelbėjimosi ratą, tad ir ragino pasiskiepyti, kurie dar to nepadarė.
„Tai yra tam tikras gelbėjimosi ratas, nėra galbūt šimtaprocentinis, bet vis kažkoks. Tai ar geriau be jokio gelbėjimosi rato, ar vis dėlto turėti nors kažkokią apsaugą? Tai, man atrodo, atsakymas čia yra vienareikšmis.
Ir visos šalys tą patį sako – vienintelis ginklas, kurį dabar turime ir galime pasinaudoti, tai yra vakcinos. Jei juo nepasinaudojame, tai tikimybė užsikrėsti bus labai didelė – didesnė nei esant deltai. Taigi žmogus kaip ir prisiima riziką persirgti. Bet tai vis tik yra tam tikra loterija ir persirgimas gali baigtis sunkia liga ir kai kam net mirtimi“, – įspėjo A. Žvirblienė.
Geriau bent kokia apsauga nei jokios
Konstatavęs, kad tik laiko klausimas, kada omikron atmaina išplis Lietuvoje, gydytojas infektologas prof. habil. dr. Vytautas Usonis pažymėjo, kad geriau jau bent kokia vakcinų suteikiama apsauga nei jokios.
„Mes tikrai neturime vienos sidabrinės kulkos, kuri suvaldytų COVID-19 pandemiją ir omikroną kaip naują atmainą. Turi būti taikomas visas kompleksas priemonių. (...) Taip, kas šiandien darosi akivaizdu, kad dabar turimų vakcinų veiksmingumo rodikliai yra gerokai žemesni.
Bet geriau turėti 30 proc. apsaugos žmonėms, paskiepytiems dviem dozėmis, negu nulį. Pagaliau kitos priemonės šiandien neturime. Taip pat labai svarbi sustiprinančioji dozė, ji pakelia tą procentą iki 60 proc. ir, kai kuriais duomenimis, dar daugiau“, – savo įžvalgomis Seimo sveikatos reikalų komitete dalinosi jis.
„Turime naudoti tai, ką šiandien turime sandėliuose, ką turime skiepijimo kabinetuose. Tai nėra šimtaprocentinis ginklas, bet geresnio neturime.“
Profesorius pridūrė, kad klausimas su vakcinomis yra tas, kad prieš pusmetį didelį nerimą sukėlė delta atmaina, bet jei pasaulis būtų ėmęsis gaminti naują vakciną, ji būtų išvydusi dienos šviesą tik šiuo metu, kai jos veiksmingumas jau yra mažesnis.
„Jei šiandien būtų darbai omikrono kryptimi, vakcina galėtų pasirodyti maždaug po 4–5 mėnesių, įvertinant įvairias aplinkybes. Ir vėlgi čia tos lenktynės tarp viruso ir bandymų jį suvaldyti. Ir taip grįžtame prie išvados, kad turime naudoti tai, ką šiandien turime sandėliuose, ką turime skiepijimo kabinetuose. Tai nėra šimtaprocentinis ginklas, bet geresnio neturime“, – apibendrino V. Usonis.
Per parą – 20 mirčių, 115 pacientų – reanimacijose
Praėjusią parą nustatyti 1722 nauji COVID-19 atvejai, mirė 20 žmonių, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
15 mirusiųjų buvo neskiepyti arba paskiepyti nepilnai. Nuo COVID-19 praėjusią parą mirė aštuoni vyresni nei 70-ies, taip pat septyni vyresni nei 80-ies metų žmonės. Dar po du mirusiuosius priklausė 90–99 ir 60–69 metų grupėms, o vienam mirusiam žmogui buvo per 50-imt.
Pilnai paskiepyti buvo penki iš jų: trys žmonės priklausė 70–79, po vieną – 80–89 ir 90–99 metų grupėms.
Iš 7,2 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 604. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 13,7 tūkst. mirčių.
Praėjusią parą 1740 žmonių paskiepyta pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 16 tūkst. 843 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1222 COVID-19 sergantys pacientai – beveik pusšimčiu mažiau, nei buvo prieš parą, 115 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 16,7 tūkst. molekulinių (PGR) ir 4,1 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų nežymiai sumažėjo ir siekia 770,2 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis taip pat sumažėjo ir siekia 10,1 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 508 tūkst. gyventojų, o nuo jos mirė 7,2 tūkst. žmonių.
