Kauno rajone įsikūręs Marius skaičiuoja, kad jau 14 metų yra kaminkrėčio profesijos atstovas. O darbuojasi jis ne vienas – po kurio laiko prie jo prisijungė ir žmona.
Paklaustas, kaip gi susidomėjo tokia veikla, vyras atvirauja, kad jokio susižavėjimo kaminkrėčio veikla neturėjo, tuo domėtis pastūmėjo asmeniniai poreikiai.
„Pačiam reikėjo kaminkrėčio paslaugų, išsikvietėme kaminkrėtį, bet jis nekokybiškai atliko darbą, tad teko pačiam viską persidaryti.
Kaminkrėtys išvalė kaminą, po kelių dienų žiūriu, kad jis man vėl netraukia. Pabandžiau išsivalyti pats, neblogai pasisekė – taip po truputį išsirutuliojo nauja veikla“, – pasakojo M. Šimkus.
Dirba kartu su žmona
Lietuvoje nėra kaminkrėčių ruošimo programos, tad teko mokytis iš prieinamų šaltinių – juk ne be reikalo sakoma, kad internetas visagalis. Vėliau visos žinios atėjo per praktiką.
„Dabar turime daug draugų užsieniečių, pabendraujame, kokios naujovės atsiranda“, – šypteli pašnekovas.
Istorija, kaip prie jo prisijungė žmona, verta atskiro pasakojimo. Pats Marius pripažįsta, kad kaminų valymu užsiima sezoniškai, vasarą darbuojasi prie statybų, o jo žmona – grožio srities specialistė, iš pradžių nė neplanavusi imtis kaminkrėtystės amato:
„Iš pradžių pradėjau vienas, pagalbininkų pasiimdavau vieną kitą, bet sunku susirasti patikimą pagalbininką – susitari su žmonėmis, reikia važiuoti, o nėra kam.
Taip atsitiko, kad buvau susitaręs su žmonėmis, bet pagalbininkas nekėlė ragelio, tad žmona pasisiūlė padėti. Po šiai dienai dar dirbame kartu.“
Daugelį metų kartu dirbantys sutuoktiniai supranta vienas kitą iš pusės žodžio, tad ir darbus pasiskirstyti nesunku, juolab, kad abu jau įvaldę šį amatą.
Pasiteiravus, ar kaminkrėčio paslaugos paklausios Lietuvoje, Marius pastebi, kad dažniau į jį kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės, o sezono metu nė nespėja atsiliepti į skambučius.
„Galvojau, kad po truputį rims, kai vis daugiau kalbama apie žaliąją energetika, bet kylant kainoms rudenį nespėjome ragelio kilnoti, nes žmonės, kas jau buvo pamiršę pečius, grįžo prie jų, nes pabrango dujos, elektra“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.
Nevalant didėja gaisro rizika
O kaip atrodo kaminkrėčio darbas? Vis rečiau išvysite kaminkrėtį, užsiropusį ant stogo – M. Šimkus patikina, kad daugelį darbų galima atlikti nelipant ant stogo. Ir prietaisai, kuriais valomi kaminai, tobulėja. Tačiau procesas kartais gali eiti lyg per sviestą, o kartais užtrukti ir visą dieną:
„Jeigu standartinis kamino valymas, be jokių siurprizų, trunka iki valandos. Bet būna įvairių situacijų. Jeigu užsikimšę stipriai, būna, ir porą valandų, ir dar ilgiau užtrunki. Yra tekę ir visą dieną pravargti prie vieno kamino. Visko pasitaiko, nėra nė vienos vienodos situacijos.“
Keliauti pas žmones, kurie reguliariai valo kaminą – tikras malonumas, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie kreipiasi tik ekstra atveju. „Būna, žmonės valo tada, kai jau netraukia, kai aklinai užsikemša kaminas, pilni namai dūmų, nes dūmai neturi per kur išeiti“, – pastebi jis.
Pagal priešgaisrinės saugos rekomendacijas, kaminą reikėtų valyti dukart per kūrenimo sezoną. Marius sako, kad rekomenduoja valyti bent jau kartą, bet tai – būtina procedūra.
„Valyti reikia būtinai, nes suodžiai labai gerai dega, jeigu kamine pagauna kibirkštį. Kitą kartą daug suodžių nereikia, ant sienelių gali būti kad ir keli milimetrai, be pagauna kibirkštį ir užsidega.
O jie dega labai aukšta temperatūra, net iki 1200 laipsnių. Tada būna kaminai neatlaiko, nes dažniausiai kaminai seni, pastatyti iš nepritaikytų, paprastų, ne karščiui atsparių plytų. Būna, ir suskyla, ir, neduok Dieve, persimeta ugnis į namą, sudega namai“, – apie grėsmes įspėja kaminkrėtys Marius.
Patarė, kaip apsisaugoti
Suodžių gaisras – viena dažniausių gaisro priežasčių. Vis tik, vyras pažymi, kad kamino užsinešimas suodžiais daugiausiai priklauso nuo to, kuo ir kaip kūrenama:
„Kitiems ir dviejų valymų neužtenka, būna, užsikemša, kai kokiomis šlapiomis malkomis pakūrena, klijuota, dažyta mediena, baldais. Būna, atvažiuoji pas žmones valyti, paklausi, ką kūrena, sako, kad tik sausas malkas, atsidarai, o ten pilna vinių.“
Tad kuo kūrenti, kad kaminas kuo mažiau užsikimštų? „Geriausia, kad malkos būtų du sezonus džiovintos, pagrinde – kietmedis, kad nebūtų spygliuotis, nes nuo sakų labiau užsineša kaminas.
Svarbiausia, kad malkos būtų sausos, nes jeigu malka drėgna, ji daugiau viską užnešinėja“, – pataria M. Šimkus.
Svarbūs ir kiti faktoriai, pavyzdžiui, kūrenimo temperatūra – kuo mažesnė temperatūra palaikoma, tuo labiau kemšasi kaminas:
„Bet svarbiausia, ką kūreni, nereikia kūrenti to, kas papuola. Kaip ir žmogaus kraujagyslės, jeigu valgysi riebiai, užsikimš, su kaminu irgi panašiai – jeigu blogą kurą kūrensi, kaminas užsikimš.“
