Apie tai, kokios šiandien didžiausios sveikatos sistemos bėdos ir kodėl tiek metų vis nesiliauja skundai dėl medikų darbo ir prieinamumo pas juos, su Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentu prof. habil. dr. Juliumi Kalibatu ir Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininke Auristida Gerliakiene diskutuota „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
Pandemijos kaina – išaugęs mirtingumas ir nuo kitų ligų
J. Kalibatas konstatavo, kad pandemijos metu teko gesinti gaisrą, kovoti su koronavirusu, todėl šeimos gydytojai dirbo viena kryptimi. Tačiau visa kita buvo užleista, labai menkai vykdomos profilaktinės programos.
„Žmonės nesikreipdavo, bijodavo eiti į gydymo įstaigas dėl lėtinių ligų paūmėjimo. Ir susidarė situacija, kad pandemijos metu masė medicininių problemų buvo nespręstos, atidėtos geresniam laikui. Be abejo, išaugo sergamumas, mirtingumas ne tik dėl koronaviruso, bet paprasčiausiai ir kitų ligų – širdies kraujagyslių, onkologinių ir taip toliau.
Imant Europos mastu, vien čia nebuvo padaryta 100 milijonų tyrimų ankstyvai vėžio diagnostikai. Ir buvo planuojama, kad vėžio mirtingumas gali išaugti net 10 proc. Atrodo, taip neatsitiko, bet jau matome, kad Lietuvoje ženkliai padaugėjo užleistų vėžio atvejų“, – akcentavo jis.
Sieks sutaupyti paciento sveikatos sąskaita?
Paklausta, ar jau sveikatos sistema grįžta į ikipandeminį funkcionavimą, A. Gerliakienė konstatavo, kad ji akivaizdžiai veikia ne taip, kaip norėtųsi ir kokie yra lūkesčiai.
„Ir matau, kad pagrindinis akcentas nuo ligonio, paciento dabar krypsta į finansus. Ką tai reiškia?Siekiama reformuojant sveikatos sistemą optimizuoti finansinius srautus. Ne iš tikrųjų gerinti paslaugas, padaryti jas saugias, nepatenkinti tų poreikių, bet optimizuoti srautus, racionalizuoti ir netgi, sakyčiau, kad konvejerizuoti paslaugas. Tai noras yra mažiau pinigų įdėti į sistemą ir juos taupyti“, – aiškino ji.
Anot LMS vadovės, tokiu būdu tikimasi, kad sistema veiks, tačiau laiko sąnaudos, kiek yra skiriama pacientui, rodo, kad nėra įmanoma suteikti kokybiškos paslaugos.
„O jei nesuteikiame kokybiškos paslaugos, mes nepagydome žmogaus, tai valstybė patiria nuostolius, nes negydyti žmogų yra žymiai brangiau negu tegu jis būna sveikas arba jį pagydžius greičiau“, – pažymėjo A. Gerliakienė.
Pašnekovė priminė, kad, remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) statistika, išvengiamas mirtingumas Lietuvoje yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje.
„Nors pagal ministerijos pareiškimą turime gydytojų taip pat daugiau nei kitose Europos valstybėse. Tai reiškia, kad mūsų sistema neveikia taip, kaip reikia“, – konstatavo ji.
Eilės kuriamos dirbtinai
Kalbėdama apie eiles A. Gerliakienė priminė, kad jos sukuriamos dirbtinai, mat antrinio lygio konsultacijų finansavimas yra ydingas.
„Mes jau metus laiko apie tai šnekame, kad yra apmokamos tik 1, 4, 7 konsultacijos. Kadangi negali būti nemokamų dalykų, nes tai veda į bankrotą, tai gydymo įstaigos nesuinteresuotos teikti nemokamų konsultacijų ir jos kiekvieną kartą iš šeimos gydytojų reikalauja specialistui naujų siuntimų.
Ir per metus tų siuntimų išrašymas išaugo 25 proc. Tai reiškia, kad šeimos gydytojas yra apkraunamas ne gydymu, klinikiniu paciento ištyrimu, bet siuntimų išrašymu pas specialistą. Tai yra gudravimas, bet įstaigos neturi išeities, nes konsultacijos ir tyrimai apmokami atskirai“, – kalbėjo LMS vadovė.
J. Kalibato pastebėjimu, dar pradėjus kurti šeimos medicinos instituciją, pagrindinis principas buvo toks, kad pirminė sveikatos priežiūra, šeimos gydytojai galėtų spręsti 80 proc. visų sveikatos problemų.
„Bet situacija ne tokia, kokios norėjosi, pirminė ir antrinė grandis yra po vienu stogu ir visiems reikia duoti lėšų“, – sakė jis.
Anot jo, nors ruošiame aukštų kompetencijų šeimos gydytojus, bet papuolę į šitą sistemą jie supranta, kad daug ko daryti jie negali.
Pokyčius turi skatinti ir patys pacientai
Anot A. Gerliakienės, vertinant, kaip medikų bendruomenė jaučiasi šiandien, lydi labai didelis neapibrėžtumas ir nežinia, kaip ta sistema funkcionuos.
„Nes vadybininkai sprendžia, kaip turi būti, skaudu, kad nesitariama su specialistais, neatsižvelgiama į jų pastabas, klausimus, matosi, kad tie klausimai erzina sveikatos funkcionierius“, – komentavo ji.
Pasak LMS atstovės, tam, kad įvyktų koks nors pokytis, neužtenka vien sveikatos vadybininkų sprendimų, mat jie yra tendencingi.
„Jie vis dėlto yra biurokratai ir jie tenkins savo poreikius. Reikėtų vis tik didesnio įsitraukimo ir įtakos pacientų organizacijų. <...> Visuomenė pati turėtų keisti savo požiūrį, poziciją, nustoti būti infantili reikalaujant kažkokių patenkinimų savo galbūt ir nepagrįstų poreikių ir lūkesčių ir vis dėl to realiai pasižiūrėti į sveikatą ir atsakomybę už ją ir kaip ją sekti ir saugoti.
Ir stebėti, kokiomis sąlygomis dirba gydytojai ir taip pat prisidėti kovoje už tų gydytojų darbo sąlygas, darbo slaugumą ir slaugą. Turėtų būti bendradarbiavimas tarp gydytojų, slaugytojų ir visuomenės. Kada tas suveiks – galbūt kai sistema visiškai pasieks dugną ir praras galimybę suteikti saugias paslaugas, kada bus daug komplikacijų, galbūt tada žmonės sunerims. O jei galvojame, kad valdininkai nuspręs geranoriškai, aš šituo tikrai netikiu“, – atviravo ji.
Portalas tv3.lt primena, kad nuo gegužės 1 d. Lietuvoje atšaukta ekstremali situacija dėl COVID-19. Sulig tuo įsigalioja nauja tvarka dėl testavimo, izoliacijos, kaukių dėvėjimo. Taip pat keičiasi ir gydymo įstaigų darbas teikiant prioritetą gyvoms konsultacijoms.
