Kiekvienais metais per Verbų sekmadienį einu į Katedrą – ten turiu savo mėgstamą kunigą pas kurį nueinu išpažinties, o ir žolynėliais tetutės prekiauja prie pat bažnyčios.
Praeitais metais pirkau kelias puokšteles, kunigas jas pašventino bažnyčioje.
Labai gerai pamenu, kad tada man jos kainavo po 2 eurus.
Šį kartą ėjau į kitą nedidukę Vilniaus bažnyčią. Prieš mišias priėjau prie tetučių, kurios prekiauja verbomis. Žinote, priėjusi, kokias verbas siūlo prekeiviai, aš pakraupau!
Ar galite patikėti, kad viena verba kainuoja 10 eurų? 10 eurų! Ir svarbiausia, kad tos verbos nė kiek nepatobulėjusios per eilę metų – vienodi rugiai, kelios džiovintos gėlytės ir nudažyti žolynai.
Manau, kad čia slypi noras pasipelnyti
Kitoje vietoje – mažesni žolynėliai, simbolinės kadagio šakelės su keliomis žydinčiomis gėlytėmis. Klausiu, kiek kainuoja. Gaunu atsakymą, kad kainos prasideda nuo 2 eurų.
Žinote, aš suprantu, kad kainos didėja, kad yra tam logiškų priežasčių, tačiau kokia priežastis yra pabrangusių verbų? Manau, kad čia slypi noras pasipelnyti.
Galvoju, kad kitamet reikės pačiai prisiskinti žolelių, pasidaryti paprastą puokštelę ir nunešti ją pašventinti.
Jau geriau tuos 10 eurų, kuriuos žmonės skiria verboms, paaukoti tiems, kam paramos šiuo metu labiausiai reikia.
Autorius: skaitytoja Danguolė
