O braškių tręšimas nėra kažkoks didelis mokslas – šį „maistą” braškėms naudokite kelis kartus per sezoną. O toliau aptarsime visus braškių tręšimo ypatumus.
Kaip ir kada tręšti braškes pavasarį bei vasarą?
Kartais gali būti sunku susigaudyti, kada tręšti braškes, jeigu auginate ne vieną veislę, ypač besiskiriančias uogų derėjimo laikotarpiu. Vis dėlto nesvarbu, kokias braškių veisles auginate, tik žinokite, kad braškių tręšimui vienas iš geriausiai tinkančių periodų yra ankstyvas pavasaris.
Tuo metu dirvožemis dar vėsus ir sudaro geras sąlygas trąšoms patekti į augalo šaknis. Svarbiausia pirmą tręšimą atlikti prieš pradedant vegetaciją ir žydėjimą, o šis etapas gali įvykti jau balandį. Vadinasi, trąšas berkite jau kovo pabaigoje–balandžio pradžioje.
Antras braškių tręšimas azoto trąšomis ar kompleksinėmis trąšomis su didesniu azoto kiekiu vykdomas gegužės pabaigoje (jei braškės pasodintos rudenį) arba vasaros pradžioje iki birželio vidurio (jei braškes sodinote pavasarį).
Jei norite žinoti, kada tręšti braškes trečią kartą, tai dažniausiai būna apie vasaros vidurį po uogų derliaus. Tuo metu tręškite kalio trąšomis.
Kaip ir kada tręšti braškes rudenį?
Rudenį braškės įžengia į žiemos ramybės periodą ir prieš tai iš dirvos pasisavina visas tuo metu įterptas maisto medžiagas. Kad augalai gautų didžiausią naudą ir iškęstų žiemą, rugpjūčio pabaigoje braškes patręškite rudeninėmis universaliomis trąšomis su padidintu kalio ir fosforo kiekiu.
Braškių tręšimas prieš sodinimą
Jeigu ketinate užsiveisti braškyną, labai svarbu prieš sodinimą dirvą įtręšti. Kita vertus reikia žinoti, kad negalima braškių pertręšti, ypač azotinėmis trąšomis. Braškėms skirtą plotą pamaitinkite organinėmis trąšomis, tokiomis kaip perpuvęs mėšlas, durpių ir mėšlo kompostas ir kita.
Labai dažnai rekomenduojama prieš veisiant braškyną, plotą užsėti žaliąja trąša ir pradėjus jai žydėti įterpti į dirvą. Tokią dirvą galite ruošti net prieš metus laiko.
Ruošiant dirvą taip pat įterpkite mineralinių trąšų, kuriose gausu kalio ir fosforo. Jeigu tektų naudoti trąšas su chloru, tai panaudokite jas bent 1–1,5 mėn. prieš braškių sodinimą. Apskritai, vėliausiai bet koks tręšimas turi būti atliktas 7–10 dienų iki braškių sodinimo, o dirvos sukasimas ir išpurenimas –prieš 2–3 savaites.
Jeigu prieš sodinimą dirva pakankamai įtręšiama, tai papildomai tręšti braškių pirmais-antrais metais praktiškai nereikia. Nepakenks nebent nedidelis azoto kiekis (10 g/m2) anksti pavasarį ir po derliaus nuėmimo.
Vazonuose auginamų braškių tręšimas
Jeigu auginate braškes vazonuose, tai joms pamaitinti patogiausia naudoti skystas trąšas. Jos pasižymi greitu veikimu, bet mažesne komponentų koncentracija, vadinasi tokias trąšas reikės naudoti gana dažnai.
Skystų trąšų panaudojimo dažnumą nurodo gamintojas, bet tam tikru santykiu praskiestas galima naudoti kiekvieno laistymo metu visą vegetacijos laikotarpį
Mineralinės trąšos braškėms
Nieko nenustebinsime, jei pasakysime, kad braškės nemėgsta trąšų, kuriose yra chloro, nes šio elemento nepakenčia daugybė augalų. Braškėms reikalingas azotos, fosforas, kalis, tačiau reikia žinoti jų kiekius.
Per didelis azoto kiekis skatina augti lapiją, o ne uogas, taip pat mažina atsparumą ligoms ir puviniams, todėl jo kiekis turėtų būti mažiausias. Jeigu tręšite vienanarėmis trąšomis, tai azoto trąšas panaudokite per 2 kartus: anksti pavasarį ir po derliaus nuėmimo (vasaros viduryje), o kalio ir fosforo trąšas berkite po derliaus.
Visgi žaisti su vienanarėmis trąšomis yra nepatogu, nepraktiška, netgi gali būti pavojinga braškėms, todėl patogiausia naudoti kompleksines trąšas.
Prekyboje siūlomos specialiai braškėms pritaikytos trąšos, kurių NPK santykis pavasariniam ir vasariniam tręšimui yra 12-12-17, ar 8-11-23 dar papildyti magniu, siera bei kitais mikroelementais. Jas patariama naudoti 20–25 g/m2.
Rudeniniam braškių tręšimui pakaks naudoti įprastas universalias trąšas būtent šiam sezonui. Jose gausu kalio ir nėra azoto, o tai užtikrina tolygų augalų ištvermingumą prieš žiemą. Dažniausiai naudojamas NPK 0-8-18.
Organinės braškių trąšos
Kaip mineralinių trąšų alternatyvą drąsiai pasirinkite ir organines kompleksines trąšas. Jų NPK dažniausiai būna mažesnis (pavyzdžiui, 6-5-10 arba 3,5-4,2-6), todėl reikia naudoti šiek tiek didesnę koncentraciją – apie 50 g/m2.
Jei kalbėtume apie mulčią, tai šiuo atveju jis braškėms suteikia kiek kitokią paskirtį. Mulčiavimas plėvele, šiaudais padeda apsaugoti augalus nuo piktžolių ir uogas nuo purvo, o maitinimo funkcijos šios medžiagos nesuteikia. Tad belieka braškėms naudoti kitokias trąšas: skystas, kompleksines, mineralines.
Šaltinis: derlingas.lt
